Aferų meistras kalėjo, bet triukai nesiliovė

Kai prieš porą metų Lietuvos teisėsaugos pareigūnai Vietname surado ir į Lietuvą sugrąžino už finansinius nusikaltimus nuteistą 52 metų S.Rachinšteiną, žinia apie tai pasiekė ir Rusijoje gyvenančią jo bendraamžę verslininkę Nadeždą Romaško.

Apie fokusus primenančias S.Rachinšteino aferas išgirdusi ir sunerimusi verslininkė ėmė tikrinti jai priklausančią, bet Lietuvoje registruotą bendrovę „Finiens“.

Įsigyti šios bendrovės akcijų moterį dar 2013 metais įkalbėjo S.Rachinšteinas, nors pats oficialiai nebuvo nei jos akcininkas, nei vadovas. Pareigūnams jį sulaikius smūgis laukė ir N.Romaško.

Paaiškėjo, kad nemažai bendrovei „Finiens“ priklausiusio nekilnojamojo turto buvo parduota, nors patvirtinti pirkimo ir pardavimo sutartis galėjo tik ji pati – vienintelė bendrovės akcininkė.

Advokatą Lietuvoje susiradusi ir Generalinei prokuratūrai pareiškimą parašiusi N.Romaško tvirtino į Lietuvą neatvažiuodavusi ir jokių sandorių nepasirašiusi.

Verslininkė įtarė, kad panaudoti suklastotus dokumentus galėjo tuometis „Finiens“ direktorius Valentinas Kareiva.

Direktorių, ištikimą S.Rachinšteino bendražygį, ji perėmė kartu su bendrovės akcijomis. Aferų meistras ją įtikino, kad V.Kareiva – patikimas ir patyręs bendrovės vadovas.

Verslininkei iš Rusijos gražiai kalbėta ir apie bendrovę „Finiens“. Jai buvo pateikti dokumentai, kad „Finiens“ turi daug nekilnojamojo turto, o įmonės įstatinis kapitalas – 40,5 tūkstančio eurų.

N.Romaško prokuratūrai nurodė, kad S.Rachinšteinas iš jos pasiskolino didelę sumą pinigų, todėl bendrovę „Finiens“ ji įsigijo kaip garantą, jog skola bus grąžinta.

Sužinojusi, kad dalis turto jau parduota, N.Romaško atleido V.Kareivą ir pati tapo bendrovės direktore, tačiau dokumento iš buvusio bendrovės vadovo taip ir neatgavo.

Grąžinti bendrovės „Finiens“ dokumentus ir turtą teko reikalauti per teismą.

Į teismą iškviestas V.Kareiva teigė dokumentus palikęs buhalterijos paslaugas teikiančios bendrovės kabinete, bet negalėjo tiksliai paaiškinti, kam juos perdavė.

Bendrovės „Finiens“ atstovams bandant atgauti dokumentus paaiškėjo, kad dauguma šios įmonės nekilnojamojo turto buvo parduota bendrovei „Sorita“.

Per trumpą laiką „Sorita“ iš „Finiens“ įgijo turto, kurio vertė – daugiau nei 2 milijonai eurų, tačiau pardavėjų sąskaita nepasipildė.

Nekilnojamojo turto registre nurodyta, kad „Sorita“ visiškai atsiskaitė tik už Trakų rajone esančią karvidę ir Panevėžyje, Paliūniškio gatvėje, stovintį administracinį pastatą.

Tačiau atlikus bendrovės „Finiens“ patikrinimą nerasta duomenų, kad už šiuos statinius būtų sumokėta grynaisiais ar banko pavedimu.

N.Romaško laukė dar viena staigmena.

Registrų centre verslininkė sužinojo, jog pernai sausį ji savo parašu patvirtino, kad „Sorita“ atsiskaitė už įsigytus pastatus. Ant dokumentų buvo ir bendrovės „Finiens“ antspaudas.

Paaiškėjus tokioms aplinkybėms pernai rugsėjį „Finiens“ advokatas kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą. Ji pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Bendrovė „Finiens“ iš karto kreipėsi ir į Vilniaus apygardos teismą (VAT), kad pirkimo ir pardavimo sutartys dėl Trakų rajone ir Panevėžyje esančių pastatų būtų pripažintos negaliojančiomis.

Prašymą išnagrinėjęs VAT šių metų liepą paskyrė rašto ekspertizę ir laukia ekspertų išvados, ar N.Romaško iš tiesų pasirašė patvirtinimą, kuris buvo pateiktas bendrovei „Sorita“, notarų biurams ir Registrų centrui.

Ekspertų atsakymą, kad ant dokumentų buvo ne N.Romaško parašas, jau yra gavęs Vilniaus miesto apylinkės teismas.

Šis teismas aiškinosi, ar vienintelė „Finiens“ akcininkė N.Romaško iš tiesų pasirašė paskolos sutartį, pagal kurią bendrovė iš „Soritos“ esą pasiskolino 40 tūkst. eurų.

Įsipareigodama grąžinti skolą „Finiens“ įkeitė 118,3 tūkst. eurų vertės nekilnojamojo turto.

Vilniaus apygardos teismo „Finiens“ prašo nutraukti ir kitas pirkimo ir pardavimo sutartis.

Paaiškėjo, kad per dešimt dienų bendrovė „Sorita“ iš „Finiens“ sugebėjo nupirkti net 19 žemės sklypų, o visi sandoriai buvo patvirtinti tame pačiame Trakų rajono notarų biure.

Be žemės sklypų, „Sorita“ iš „Finiens“ pirko garažus, sandėlius, pirtis, įvairios paskirties ūkinius pastatus, tačiau nė už vieną jų neatsiskaitė.

Tai nurodyta Nekilnojamojo turto registre.

Negana to, viską pirkusios ir už nieką nemokėjusios bendrovės „Sorita“ vadovas Stefanas Rachevas siekė įrodyti, kad jis, o ne verslininkė iš Rusijos yra bendrovės „Finiens“ savininkas.

Jis yra ir Bulgarijoje registruotos bendrovės „Statum“ direktorius. Ši bendrovė praėjusių metų rugpjūtį kreipėsi į VAT ir pareiškė, kad dar 2013-ųjų rugpjūtį įsigijo 100 procentų „Finiens“ akcijų, tačiau to įrodyti nesugebėjo. Ieškinys buvo atmestas.

Netrukus šį teismą užplūdo ir su S.Rachinšteinu siejamų bendrovių ieškiniai.

Jų vadovai žinojo, jog „Finiens“ dokumentai dingę ir bendrovei bus sudėtinga įrodyti, kad iki šiol sėkmingai verčiasi nekilnojamojo turto nuoma.

Vien „Nekilnojamojo turto valdymas“, kurio direktorius buvo ne vienai aferų meistro įkurtai bendrovei vadovavęs ir teismuose dėl to aiškinęsis Raimondas Balčiūnas, „Finiens“ pateikė beveik 8 milijonų eurų ieškinį.

Teismui pradėjus nagrinėti „Finiens“ bankroto bylą, dar beveik milijono eurų pareikalavo bendrovė „Istro“ ir beveik dviejų milijonų – „Arenda-centr“.

Nors šių bendrovių atstovams nepavyko įrodyti, kad jų reikalavimai pagrįsti, savo tikslą jie pasiekė – VAT teisėja Rita Kisielienė rugsėjo mėnesį bendrovei „Finiens“ iškėlė bankroto bylą.

Triukai tuo nesibaigė. Teismui pradėjus nagrinėti bankroto bylą paaiškėjo, jog Registrų centre jau įregistruotas naujas bendrovės „Finiens“ akcininkas ir direktorius – anksčiau nieko bendro su šia įmone neturėjęs Darjušas Kitkovskis.

Kokiomis aplinkybėmis be N.Romaško žinios jis tapo bendrovės vadovu, aiškinasi ikiteisminį tyrimą pradėjusi Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra.

Šiose bylose minimos tos pačios pavardės ir bendrovių pavadinimai, kaip ir aferose, už kurias milijonierius S.Rachinšteinas atsidūrė už grotų.

S.Rachinšteinas liepos pabaigoje buvo išleistas iš Pravieniškių pataisos namų, kur praleido dvejus metus. Dar pusę metų milijonierius išbuvo Vietnamo kalėjime, kur buvo sulaikytas Lietuvos prašymu.

Iš Lietuvos S.Rachinšteinas paspruko 2014 metų gruodį prieš pat VAT nuosprendį, kur jis su savo bendrininkais buvo teisiami už finansinius nusikaltimus.

VAT ir Aukščiausiasis teismai pripažino, kad S.Rachinšteinas buvo sukūręs fiktyvių bendrovių tinklą, o jų direktoriais įdarbindavo net gatvėje sutiktus benamius.

Teismams išnagrinėjus šią bylą už grotų atsidūrė tik S.Rachinšteinas. Jo pagalbininkai, buhalterės ir patėvis atsipirko lygtinėmis laisvės atėmimo bausmėmis.

Pareigūnai įtarė, kad dalį turto S.Rachinšteinas galėjo perleisti savo motinai Liudmilai Matiaž (nuotr.), kuri rugsėjį buvo nuteista už neteisėtą praturtėjimą.

VAT nepatikėjo, kad 74 metų pensininkė turėjo pinigų žemės sklypams Trakų rajone. Už neteisėtą praturtėjimą pensininkei buvo skirta 11 298 eurų bauda. Teismas konfiskavo ir jai priklausančius du žemės sklypus.