Šiuo metu rengiamas su tuo susijęs įstatymų pakeitimų paketas, trečiadienį pranešta per Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdį.
Minėtos pataisos rengiamos atsižvelgiant į NSGK atlikto parlamentinio tyrimo dėl poveikio sprendimų priėmėjams išvadas ir rekomendacijas.
Neteisėtą finansavimą siūloma kriminalizuoti
STT direktorius Žydrūnas Bartkus trečiadienį pranešė, kad planuojama papildyti Baudžiamąjį kodeksą, numatant naują nusikalstamą veiką – neteisėtą politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimą.
„Jeigu anksčiau mes vykdydami kriminalinę žvalgybą, surinkdavome informaciją, dalis tos informacijos nebūdavo nusikalstama veika. Tas pats finansavimas būdavo pripažįstamas kaip korupcinis nusikaltimas tik tokiu atveju, jeigu būdavo aiškus susitarimas, kad yra finansuojama už tai, jog bus padaryti vienokie ar kitokie sprendimai. Jeigu atsirastų nusikalstama veika – neteisėtas partijų finansavimas – tada dalis mūsų informacijos galėtų būti realizuojama tiriant korupcinius nusikaltimus“, – per komiteto posėdį sakė STT vadovas.
Anot jo, užfiksuoti korupcinį susitarimą ne visuomet pavyksta, tai sunku padaryti.
„Šiuo gi atveju neturint susitarimo, jau būtų savarankiška veika, jau pakaktų informacijos, kad būtų galima konstatuoti, kad buvo įvykdytas nusikaltimas, tai yra neteisėtas politinių partijų finansavimas“, – aiškino Ž. Bartkus.
Pagal pirminį projektą, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų būtų baudžiami tie, kas teikė arba priėmė, panaudojo draudžiamu būdu ar iš draudžiamų šaltinių lėšas, kitokią materialinę paramą, skirtą partijoms ar politinėms kampanijoms.
Baudžiamąją atsakomybę užtrauktų paramos vertė, didesnė nei 500 MGL dydžio (dabar 19 tūkst. eurų).
Įstatymai draudžia partijoms gauti aukų iš juridinių ir fizinių asmenų. Pastarieji gali lėšų skirti partijoms ir kandidatams tik per rinkimų kampaniją.
Ž. Bartkus teigė, kad STT analitikai, gaudami informaciją iš bankų apie juridinių asmenų operacijas, pajėgūs atrasti neteisėtus finansavimo šaltinius ir išaiškinti schemas.
„Turėdami galimybę gauti informaciją apie juridinių asmenų finansinius srautus, darome analizę, ir naujausi mūsų analitiniai produktai rodo, kad galime pamatyti visumą. Matydami visumą galime kalbėti apie tai, iš kur vienas ar kitas juridinis asmuo, šiuo atveju partija, gavo pinigų, kur tie pinigai panaudoti“, – BNS sakė STT vadovas.
Anot jo, dabar laukiama Konstitucinio Teismo išvados, ar ne baudžiamajam procesui gali būti naudojami kriminalinės žvalgybos metu surinkti duomenys. Tokiu atveju VRK galėtų būti teikiama įslaptinta informacija, o Rinkimų komisija jau savo metodais surinktų įrodymus apie daromus pažeidimus.
VRK nori bausti partijas finansiškai
VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė teigė, kad komisijai reikia daugiau įrankių prižiūrėti partijų ir politinių kampanijų finansams.
Pagal šiuo metu rengiamus įstatymų pataisų projektus, numatoma daugiau sankcijų partijoms ir kandidatams, pažeidusiems finansavimo tvarką.
Svarstomas siūlymas – jeigu partija priimtų ir panaudotų neleistinų arba nedeklaruotų pinigų, siūloma VRK suteikti teisę įpareigoti tokią partiją analogišką sumą pervesti į valstybės biudžetą.
„Manytume, kad tai atgrasytų nuo panašaus pobūdžio pažeidimų“, – tvirtino L. Matjošaitytė.
Anot jos, atsakomybę reikėtų taikyti ne tik neteisėtą finansavimą priėmusiems politikams, partijoms, bet ir ją skyrusiems asmenims. Siūloma iki 860 eurų bauda bausti fizinius asmenis, iki 3 tūkst. eurų – juridinius.
Pagal projektą, jeigu partijos kandidatų sąrašas ar jos keltas kandidatas būtų pripažintas šiurkščiai pažeidęs įstatymą, to sąrašo ar kandidato per rinkimus gauti balsai nebūtų įskaičiuojami nustatant valstybės biudžeto asignavimus tai partijai.
VRK taip pat siekia, kad valstybės dotaciją gaunančios partijos viešai skelbtų savo sudarytas viešųjų pirkimų sutartis. Pagal projektą, to nepadarius, jos netektų tokio dydžio valstybės dotacijos dalies, už kokią sumą sudaryta nepaskelbta sutartis.
Sankcija partijoms grėstų ir už informacijos neteikimą VRK. Tokiu atveju komisija nori teisės sustabdyti valstybės biudžeto asignavimų skyrimą partijai.
L. Matjošaitytė taip pat atkreipė dėmesį, kad dabar galiojantis įstatymas nenumato, per kiek laiko partijos ir kandidatai privalo grąžinti rinkimų skolas. Siūloma nustatyti vienų metų terminą.
VRK taip pat pageidauja, kad rinkimų dalyviai nuolatos deklaruotų ir pajamas, ir išlaidas.
„Tais atvejais, jeigu politinės kampanijos dalyvis viršija išlaidų limitą, VRK turėtų turėti teisę įpareigoti tokį dalyvį neprisiimti naujų prievolių dėl išlaidų politinei kampanijai“, – sakė Rinkimų komisijos vadovė.
Nori riboti politikų galimybę valdyti žiniasklaidą
Parlamentinį tyrimą dėl neteisėto poveikio sprendimų priėmėjams atlikęs Seimo NSGK konstatavo, kad politikai, verslininkai ir žiniasklaidos atstovai siekia apeiti draudimą juridiniams asmenims finansiškai remti partijas. Tokiu atveju remiama grynaisiais pinigais, suteikiant nuolaidas, per įvairius fondus apmokant sąskaitas, užslėptą reklamą.
NSGK taip pat nustatė, kad koncernas „MG Baltic“ aktyviai kišosi į politinius procesus, darydamas poveikį Seime ir Vilniaus miesto savivaldybėje atstovaujamų tam tikrų politinių partijų nariams, ministrams, valstybės tarnautojams, pareigūnams, įmonių vadovams. Apie politikus ir pareigūnus rinkta konfidenciali arba kompromituojanti medžiaga, siekiant papirkti, daryti įtaką, manipuliuojant informacija. Kaip įrankis naudotos koncerno valdomos žiniasklaidos priemonės.
Atsižvelgiant į tai ketinama taisyti Visuomenės informavimo įstatymą, ribojant politikų galimybes būti žiniasklaidos priemonių savininkais.
Trečiadienį per NSGK posėdį premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas pranešė, kad Vyriausybė inicijuoja siūlymą riboti aktyviai politikoje dalyvaujantiems asmenims būti žiniasklaidos priemonių akcininkais.
Anot jo, taip pat norima įpareigoti žiniasklaidos priemones, kai šios praneša naujienas, komentarus, susijusius su jų savininkų interesais, deklaruoti tai.
