Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas Artūras Driukas sako, kad į teisminės mediacijos sesiją atėję žmonės iš pradžių labiausiai nustemba dėl kitokio teisėjo statuso.
„Jie visų pirma nustemba, kad teisėją gali pamatyti teismo mediatoriaus rolėje, visiškai kitoje aplinkoje, ne teismo salėje. Teisėjas nėra kažkur virš pakylos, sprendžiantis likimus. Jie supranta, kad teisėjas gali normaliai, bičiuliškai šnekėtis ir ieškoti sprendimų, kaip jiems padėti. Tuo žmonės labiausiai stebisi“, – pastebi A. Driukas, kuris taip pat yra ir Teisminės mediacijos komisijos pirmininkas.
Lieka maloniai nustebę
Aktyviai medijuojantis teisėjas pažymi, kad dūžtant stereotipams žmonės dažnai lieka maloniai nustebinti įvairiausiomis detalėmis, apie kurias anksčiau nesusimąstė arba pritrūko informacijos.
„Jie nustemba, kad mediacijoje galima išspręsti iš karto visas bylas, kiek yra ginčų, nes būna ir keturios, ir penkios susijusios bylos. Mes visąlaik sakome: spręskime visas bylas, nes jeigu spręsime dalelytę, tai nepašalins problemos. Taip pat žmonės nustemba, kad mediacijoje niekas nesprendžia už juos, tik jie patys. Teisme sprendimą priima teisėjas, tad visada yra šioks toks prievartos elementas. Mediacijoje sprendimą priima tik patys jos dalyviai, padarantys nuolaidas, ieškantys alternatyvių sprendimų.
Pavyzdys iš praktikos – šeimos byloje yra galimi bent dešimt sprendimų, nes viskas supainiota: vaikų gyvenamoji vieta, išlaikymas, turto dalybos, įvairiausi sandoriai, bankų kreditai – viskas labai komplikuota. Iš tų visų dešimties ar kažkiek alternatyvų reikalinga rasti tokią, kuri priimtiniausia abiem šalims. Ir ją radus, bylininkai žino, kad sprendimą priėmė patys, ne kažkas kitas, nors iš pradžių tai atrodė sunkiai įmanoma“, – dėsto A. Driukas.
Jo teigimu, dar vienas ne visiems suprantamas dalykas – mediatorius negali įpiršti sprendimo, jis tik turi parodyti alternatyvas.
„Tai žmones žavi, nes savo pačių pasirinktą sprendimą jie lengviau ir vykdo. Kai sprendžia teismas, dažnu atveju sprendimas netinka nei vienai, nei kitai pusei“, – pastebi specialistas.
Viskas mediatoriaus rankose
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Žvinklytė sako, kad žmonės į teisminę mediaciją ateina kupini įvairiausių įsitikinimų. Tačiau, jos teigimu, viskas mediatoriaus rankose – svarbiausia įsiklausyti ir parinkti teisingas priemones.
„Pamenu, atlikau teisminę mediacija dėl ginčo pagal ieškovo fizinio asmens reikalavimą atsakovui juridiniam asmeniui – rangovui, stačiusiam ieškovui gyvenamąjį namą. Ieškovas turėjo pretenzijų atsakovui dėl darbų kokybės. Atsakovas kategoriškai nesutiko su ieškovo reikalavimu, nurodydamas, kad yra patyręs rangovas, pastatęs daug gyvenamųjų namų ir niekas niekada neturėjo jam pretenzijų. Supratusi kategorišką atsakovo poziciją, paskyriau jam atskirą susitikimą, kurio metu atsakovas laikėsi savo nuomonės, jos nekeisdamas, tačiau sutiko dar kartą susitikti su ieškovu.
Tik prasidėjus antrai mediacijos sesijai, atsakovas iš karto sutiko su dalimi ieškovo reikalavimų. Ieškovas, išgirdęs tokį netikėtą atsakovo pozicijos pasikeitimą, taip pat padarė nuolaidų atsakovui. Šalys susitarė. Ilgai mąsčiau, kuriuo momentu įvyko lūžis, tačiau svarbiausia – pasiektas taikus susitarimas“, – prisimena D. Žvinklytė.
Jos teigimu, ginčo šalys būna skirtingos asmenybės, pasižyminčios savo išskirtiniu charakteriu, temperamentu, emocijų reiškimo būdu. Tai lemia skirtingą situacijos suvokimą, ginčo vertinimą bei emocinę reakciją į kitos šalies išsakytus argumentus.
„Dėl to teismo mediatorius turi būti kantrus, atkaklus ir patyręs“, – pažymi teisėja.
Tenka raminti aistras
Kalbėdama apie nepagrįstus lūkesčius, Panevėžio apylinkės teismo teisėja Rita Dambrauskaitė taip pat pasiremia pavyzdžiu.
„Buvo mediacijoje reikalavimas dėl duomenų žeminančių garbę ir orumą paneigimo. Aš negaliu pasakyti, koks būtų galutinis teismo sprendimas, bet matant, kaip suformuluotas ir grindžiamas reikalavimas, man atrodo, kad jis turėtų būti atmetamas. Tad tokiu atveju mediacija tampa visiška psichologija ir reikia ieškoti, kaip nuraminti aistras, kada jos yra tiek įsisiautėjusios, kad bylos dalyvės iš teisminių institucijų neišeina septynerius metus“, – sako teisėja.
Kauno apylinkės teismo teisėjos Kristinos Imbrasienės pastebėjimu, mediacija gali maloniai nustebinti ir kitais aspektais.
„Mediacijos procese atsiranda galimybė šaliai įrodyti, kad nebūtinai jo pozicija yra teisinga, nebūtinai reikia tikėtis sau palankaus teismo sprendimo. Tai naudinga, nes žmonėms trūksta informacijos, kaip gali būti sprendžiama byla, kokiais įrodymais remiantis, nes paprastai šalys nežino visumos, kurią galėtų vertinti. Susižinojus visą informaciją, kaip galėtų būti, atsiranda geresnės galimybės apsispręsti“, – pažymi K. Imbrasienė.
Daugiau apie teisminę mediaciją galite sužinoti čia https://www.teismai.lt/lt/visuomenei-ir-ziniasklaidai/teismine-mediacija/apie-teismine-mediacija/282
