„Į vieną mano mediaciją visi dalyviai atėjo su savo vizijomis ir neturėdami jokios bendros pozicijos. Jie norėjo derėtis, bet neturėjo jokios bendros vizijos. Tad teko visus „tempti“ prie bendro ginčo išsprendimo“, – pasakoja Lietuvos aukščiausiojo teismo teisėjas Andžejus Maciejevskis.
Jo teigimu, sėkmingai teisminei mediacijai būtinas šalių pragmatiškumas, konstruktyvumas, sugebėjimas emocijas atidėti į šoną ir tikras noras susitarti.
„Jeigu šalys iš tikrųjų nori mediacijos, jeigu jos sugeba į galimą ginčo sprendimą pažvelgti konstruktyviai, lanksčiai ir pragmatiškai, tuomet tikimybė susitarti yra labai didelė. Ir atvirkščiai – jeigu į mediaciją ateinama su nuostata, kad aš turiu principus ir negaliu trauktis, jeigu liejamos visos nuoskaudos ir tikimąsi atkeršyti, tada aišku – nieko nebus“, – tvirtina A. Maciejevskis.
Svarbiausia – suvaldyti emocijas
VšĮ biuro „Paktum“ vadovė mediatorė Odeta Intė pateikia ir nelinksmų pavyzdžių apie emocijų kenkimą racionaliam tikslui.
„Kartais šalys užstringa tokiuose smulkiuose ginčuose. Pavyzdžiui, supranti, kad ginčo objektas yra pinigų suma, kuri skiriasi 25 eurais. Bet vyko ginčai teisme ir su argumentais, kuris kurį labiau pajuodins ir pažemins. Šeimos santykių bylose pyktis apskritai labai kiša koją: tada žmonės nepasitiki vienas kitu, jaučiasi įskaudinti, nori kerštauti ir dažniausiai tą keršto įrankį pasirenka per vaiką – per jo išlaikymą, bendravimo ribojimus, nuteikinėjimus ir panašiai“, – liūdną tiesą atskleidžia O. Intė.
Specialistės teigimu, būtent todėl šeimos santykių bylose mediacija yra pats didžiausias privalumas.
„Mediacija tampa savotiška platforma, kurioje šalys gali išsakyti viską, ką galvoja viena apie kitą, o tada su mediatoriaus pagalba pabandyti pažiūrėti į kito žmogaus poziciją ir suprasti, kodėl jis taip galvoja, pabandyti surasti minimalų susitarimą dėl tarpusavio santykių išlaikymo. Šeimos mediacijoje mes mokome šalis pradėti žiūrėti vienas į kitą ne kaip į vyrą ir žmoną, bet pabandyti priprasti prie pasikeitusio santykio ir žiūrėti kaip į vaiko tėtį ir mamą. Kai atsiranda tas naujas santykis, atsistato pagarba, aš manau, šeimos ginčuose tai yra be galo svarbu, nes mes visi siekiame apsaugoti tą, labiausiai pažeidžiamą“, – akcentuoja O. Intė.
Galimybės išsikalbėti naudą pabrėžia ir Kauno apylinkės teismo teisėjas Tomas Ridikas. Jo teigimu, kartais pakanka vien gero pokalbio ir teisminėje mediacijoje užtikrinamo konfidencialumo.
„Pavyzdys iš bylos: nors ieškinio suma buvo nedidelė, o advokatams jau išleista gerokai daugiau, aš pasiūlau variantą, kad visi turime išsiskirstyti su tiek, kiek kas yra patyrę išlaidų. Atrodo, kad kaštai jau per dideli, kad taip išsiskirstyti, bet per bendravimą ir išsikalbėjimą šalys išsikrovė, įtampa nukrito ir tas ginčas baigėsi taikiai. Tiesiog žmonės nutarė išsiskirstyti ir užmiršti nesutarimą“, – prisimena T. Ridikas.
„Tai labai svarbu verslininkams ar paprastiems žmonėms, svarbu, kad jie laisviau jaučiasi. Teisme yra garso įrašas, yra teisėjas, kiekvienas žodis gali būti panaudotas, todėl atsakymai būna nenuoširdūs – advokatai būna šalis paruošę, kaip reiks kalbėti. O mediacijoje kalbama laisvai, nes galioja konfidencialumo taisyklė. Išsikalbėjusios šalys pradeda elgtis racionaliau“, – akcentuoja teisėjas.
Sėkmę pasiekė per supurtymą
Šeimos santykių bylų specialistė Milda Sergejeva sako, kad kartais emocijų suvaldymas užtrunka. Teisininkės teigimu, tuomet gali pasiteisinti ir radikalesni sprendimai.
„Man labai įsiminė situacija, kai skyrėsi pakankamai jauni žmonės ir nesutarė dėl turto bei vaiko priežiūros. Jie atėjo į mediaciją labai karingai nusiteikę ir linkę vienas kitą pamokyti. Visas procesas užsitęsė nepasiekiant susitarimo, kol aš pasakiau, kad mediacija yra negalima ir tiesiog savo iniciatyva nutraukiau patį procesą. Tada buvo trys savaitės tylos ir šalys, apmąsčiusios savo veiksmus, pačios sugrįžo turėdamos visai kitokį požiūrį į tai, kaip jos norėtų spręsti situaciją ir kokios jų realios galimybės ginčą išspręsti teisme. Po šios pertraukos šalys susitarė per dvi mediacijos sesijas ir taikiai įgyvendino savo sutartį. Matyt, įvyko tam tikras supurtymas, žmonės pamatė, kad kito kelio nebus ir tada procesas vyko labai sklandžiai ir greitai“, – sėkmės pavyzdį atskleidžia specialistė.
Šeimos bylų advokatas Mindaugas Vaičiūnas teisminės mediacijos sėkmei turi paprastą paaiškinimą.
„Kodėl mediacija veikia? Mano požiūriu, šiandien vis dar pakanka elementarių dalykų. Būdamas mediatoriumi matau, žmonės yra pasiilgę atviro, nuoširdaus pokalbio be įtampos. Kur jų niekas nekaltina dėl to, ką jie padarė. Kur jiems niekas nepriekaištauja dėl to, ką jie padarė. Bet klausia: o ką mes galime padaryti ateičiai, kad situacija kažkiek pasikeistų, kad situacija taptų jiems lengvesnė“, – reziumuoja advokatas.
Daugiau apie teisminę mediaciją galite sužinoti čia https://www.teismai.lt/lt/visuomenei-ir-ziniasklaidai/teismine-mediacija/apie-teismine-mediacija/282
