Lietuvos Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje savo rinkimų programos pristatymą surengęs kandidatas į Vilniaus miesto mero postą Vilius Navickas.
„Noriu pasidžiaugti ir padėkoti bendruomenėms, kurios mane remia, mano ateities Vilnius – darnus saugus, aktyviai besiplečiantis milijoninis miestas. Svarbiausias turtas – bendruomenė ir žmogus. Pirmiausiai dėmesys bus skiriamas žmogui, o tik paskui – betonui, plytoms ir geležiai“, – kalbėjo jis.
Anot kandidato, būtų planuojama įvesti dviejų lygių savivaldą, kurioje seniūnas būtų „mažasis meras“, o visi klausimai būtų sprendžiami „referendumais ir apklausomis“.
„Būtina įgalinti žmones ne tik kompetencijomis, bet ir lėšomis. Seniūnija iš savivaldybės biudžeto gautų apie dvidešimt procentų lėšų, kurias galės paskirstyti taip, kaip jiems reikia“, – kalbėjo kandidatas ir pridūrė, kad tada pati seniūnija galėtų spręsti, kokios mokyklos ar baseino jiems reikia.
Anot kandidato, senjorams būtų planuojama kompensuoti iki penkiasdešimt eurų šildymo išlaidoms, o studentams, moksleiviams ir senjorams viešasis transportas taptų nemokamas, o jaunoms šeimoms būtų siūloma rugsėjo pirmosios išlaidų kompensacija, kuri siektų iki šimto euro.
Paklaustas apie tai, ką iš tiesų apimto minėtoji mokslo metų pradžios kompensacija, V. Navickas sakė: „Tėvai diskutuoja, kad rugsėjo pirmą išleisti į mokyklą kainuoja didelius pinigus, mes turime septyniasdešimt tūkstančių moksleivių, Vilnius yra pajėgus sumokėti kiekvienam moksleiviui po šimtą eurų, kad būtų galima apsirūpinti mokymuisi reikalingoms priemonėmis“, - apie žadėtas mokslo metų pradžios kompensaciją kalbėjo politikas.
V.Navickas akcentavo, kad savivaldai būtina suteikti daugiau galių, miestas pats turi spręsti žemės klausimus, o savivaldybė privalėtų teikti pagalbą miestiečiams, kurie savo interesus bando ginti teismuose.
Mynė teismų slenksčius
Naujienų portalas lrytas.lt primena, kad sostinės mero kėdėje jau sėdėjęs politikas ne vienerius metus mynė teismų slenksčius.
Ikiteisminis tyrimas byloje pradėtas 2010 metų rugsėjį paskelbus slapta darytus įrašus, kuriuose užfiksuota, kaip tuometinis Vilniaus miesto meras tuometinį savivaldybės kontrolierių Šarūną Skučą ragino priimti Tėvynės sąjungai- Lietuvos krikščionims demokratams palankius sprendimus.
Šiuose įrašuose V.Navickas teigė, kad valdančiajai partijai naudingus patikrinimus reikia atlikti per tris dienas, o nenaudingus – per trejus metus. Visų instancijų teismuose V.Navickas buvo išteisintas dėl kaltinimų piktnaudžiavimu ir kišimusi į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą.
Vėliau politikas siekė iš valstybės prisiteisti pinigų už esą ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais padarytą žalą, bet teismo vertinimu, V.Navicko kaip valstybės politiko, reputacijai pakenkė ne ikiteisminio tyrimo pradėjimas ir vykdymas, vėliau teisminis nagrinėjimas, o paties ieškovo tam tikro elgesio modelio pasirinkimas, kas sukėlė jo politiniams oponentams ir visuomenei tam tikrų abejonių jo veiksmų teisėtumu ir sprendimų skaidrumu.
Konstatuota, kad nė vienos iš trijų būtinų jų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas nepagrindė, todėl valstybės civilinė atsakomybė negalima. V.Navickas anksčiau tvirtino, jog teismui patenkinus jo ieškinį, visus priteistus pinigus paaukotų labdarai, norįs tik asmeniniu pavyzdžiu parodyti, kad negalima leisti teisėsaugai politikuoti ir savavaliauti, žeminti žmogaus orumą.
