Ministras pirmininkas pastaruoju metu pasišovęs pasiekti, anot jo komandos, kad maisto produktų kainos būtų objektyvios. S. Skvernelis demonstruoja kategoriškumą ir ryžtą. Politologai sako, kad šįkart patogi kainų tema dėl netinkamos komunikacijos gali baigtis ministro pirmininko populiarumo sudeginimu.
Duomenų ir tyrimų kompanijos „Kantar TNS“ tyrimas yra atskleidęs: Lietuvos gyventojams priimtiniausias toks lyderis, kuris yra valingas, rodantis pasitikėjimą savimi, nebūtinai pagrįstai, bet būtinai garsiai. Ir čia premjeras kol kas laimi. Lietuvoje vis dar daug žmonių, kurie labai nori, kad valdžia jais pasirūpintų, būtų jų globėja, o politikui, leidžiančiam suprasti, kad jis mato žmonių problemas, įsijaučia į jas, kartais tik to ir užtenka – išreikšti susirūpinimą.
Ne tiek džiaugsmas, kiek būtinybė. Į parduotuvę Lietuvos gyventojas per mėnesį vidutiniškai keliauja 20 kartų. Panašiai kaip į darbą. Tai suskaičiavusios rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ teigimu, dažnumą nulėmė ne kas kita, o kainos – žmonės perka po mažiau, nes taiko į akcijas, gaudo nuolaidas.
Visuomenės apklausos patvirtina: pragyvenimas, ką už kiek gauti, – didžiausias žmonių rūpestis.
„Kainos yra pirmoje vietoje iš problemų, ar vienaip paklausi, ar kitaip paklausi – kainos pirmoje vietoje“, – patvirtina „Vilmorus“ vadovas, sociologas Vladas Gaidys.
Kainos atkreipė premjero ir jo komandos dėmesį. Kainų klausimas nustelbė batalijas dėl biudžeto ir gresiančias mokesčių permainas.
Statistikos duomenys rodo, kad infliacija Lietuvoje fiksuojama nuo 2016 metų. S. Skvernelis kovą kainoms paskelbė šiemet, besibaigiant vasarai. Ir nuo tada kainų tema apie tris mėnesius skamba kone kas savaitę. Kartais, politologų teigimu, panašu, tema dirbtinai eskaluojama. Bet pasirinkta ji, anot komunikacijos ekspertų, neatsitiktinai.
„Tradiciškai, kai yra konstruojamos kampanijos, daromos apklausos arba analizuojama esamos apklausos ir žiūrima, kas žmonėms „skauda“. Kainos, aišku, skaudi tema“, – teigia „INK agency“ vyr. partneris Kęstutis Gečas.
Mykolo Romerio universiteto (MRU) dėstytoja, politologė Rima Urbonaitė pritaria, kad kainos žmonėms tikrai rūpi.
„Žmones, žinoma, tai labai jaudina ir neramina. Ir pirmiausiai į ką jie žiūri? Jie žiūri į valdžią. Ar ji gali kažkuo padėti? Ir jeigu tiktai valdžia gali tokią opią problemą išspręsti, tai tokiai valdžiai bus dėkojama ir dėkojama labai stipriai ir galbūt net tai gali nutiesti kelią, sėkmingą kelią, į kitus rinkimus. Tai, aš manau, kad ta eskalacija nėra šiaip sau“, – sako politologė.
Politikai, anot viešųjų ryšių specialisto, visada nori sąrašų temų, kurios aktualiausios didžiausiam skaičiui žmonių. Tradiciškai prie tokių temų priskiriamos pensijos, vaikų klausimai.
Politologė teigia, kad dažnai minėti politikai renkasi tas temas, kuriose jaučiasi stiprūs, gali sublizgėti, pademonstruoti lyderystę. Slidžių aktualijų, kaip kad dabartinis vaikų paėmimo iš šeimų skandalas, privengiama. Taiklus kalbėjimas gali gerokai kilstelėti politiko populiarumą.
Sociologas V. Gaidys žiūri į premjero reitingus. Jie maždaug metus stabiliai teigiami. Gyventojai S. Skvernelį mato ir tarp kandidatų į prezidentus – patys jį tokiu apklausose įvardija. Nors S. Skvernelis nepasakęs nei taip, nei ne.
„Šiuo metu premjeras maždaug trečias, pažiūrėsime, kaip lapkričio mėnesį bus Gitanas Nausėda, Ingrida Šimonytė, S. Skvernelis. Ir čia yra gana svarbus momentas visgi, kad jį palaiko tie žmonės, kuriems būtent tos kainos yra labai svarbu, kurie skaičiuoja visus tuos dalykus. Tai yra tų žmonių kandidatas“, – tikina V. Gaidys.
Ministras pirmininkas sako, kad dabar priimami sprendimai nėra susiję su artėjančiais rinkimais.
„Visą laiką kažkokie rinkimai artėja. Dabar artėja savivaldybių rinkimai labiausiai. Bet vis tiek reikėtų vertinti, matyt, pagal tai, ar tik klausimas keliamas, ar sprendimų ieškoma. Vyriausybė lapkričio mėnesį patvirtins ir įstatymų projektus, ir vyriausybės nutarimus, ir matysime, kad tai nieko bendro su rinkimais nėra susiję“, – aiškina S. Skvernelis.
Pažadais sotus nebūsi. Politologė R. Urbonaitė sako, atsitraukti, nieko apčiuopiamo nepasiekus, S. Skverneliui jau bus sudėtinga. Jis jau užakcentavo, kad kainos svarbu, kad jis jų imasi.
Ekonomistų teigimu, kainų mažėjimo galima pasiekti, bet tam reikia daug laiko, kelerių metų. Viešųjų ryšių specialistas K. Gečas tikina, kad žmonės nebus kantrūs ilgai. O kitąmet brangsta elektra, kuri automatiškai kelia dalį, o dažnai ir daugumą, kainų. Kainų tema iš patogios gali tapti slidi.
„Dabar kainų tema yra iškelta į, taip sakant, turbūt populiariausią trejetuką, tai populiariausias trejetukas visų problemų ir galbūt net jau numeris vienas. Tai jeigu jie nieko nepadarys arba jiems nepavyks, kitaip tariant, žmogus realiai nepajus tų sprendimų, tai taip gali, beje, ir susideginti. Arba gali susikrauti gerą kapitalą“, – pastebi politologė.
K. Gečas pastebi, kad gali būti planuojama strategija, kaip parodyti kovotoją su kainomis.
„Nebent planuojama iš tikrųjų tokia strategija, kad parodyti kaip kovotoją (premjerą –LRT.lt) ir tada, aišku, tai bus ganėtinai populistinis kelias – tai kaltinti kitus, kad trukdo dirbti, aš tikrai noriu daryti, bet neišeina ir panašiai. Bet tai jau yra ne konstruktyvus, o daugiau populistinis kelias“, – teigia K. Gečas.
„Baltijos tyrimai“ skelbia, kad premjero reitingas per mėnesį smuktelėjo ir nepalankiai jį vertinančių jau yra daugiau nei palankiai. S. Skvernelis, anot apklausos, iškrito iš geriausiai vertinamų šalies politikų dešimtuko. Sumažėjo ir pasitikinčių vyriausybe. Bet „Vilmorus“, kuri naujausią apklausą skelbs po savaitės, vadovas sako, kad premjeras vis dar populiaresnis už pačią vyriausybę ir daugelį ministrų.
