Kauno savivaldybės pastatą Laisvės alėjoje dar 2004 metais liberalcentristo Arvydo Garbaravičiaus vadovaujama savivaldybė atidavė Rusijos piliečiams.
Nors po to ilgai vyko teisminiai ginčai, neseniai galutinį žodį tarė Aukščiausiasis teismas, konstatavęs, kad pagal rusų įgaliojimą veikęs buvęs Kauno teisėjas Algimantas Degulis jį perpardavė apgaulės būdu.
Po tokio sprendimo 500 kvadratinių metrų ploto savivaldybės pastatas turėtų vėl atitekti Rusijos piliečiams – ilgamečiam Rusijos generalinės prokuratūros ypač svarbių bylų tardytojui Dmitrijui Plotkinui ir jo broliui nusipelniusiam Rusijos pedagogui Grigorijui.
Visą košę užvirusiam buvusiam Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotojui A.Deguliui, dabar dirbančiam kroviku parduotuvėje, lieka džiaugtis, kad jam paskirtus 3 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams.
Draugai padarė karjerą
Jei ne sena pažintis su A.Deguliu, Rusijos prokuroras D.Plotkinas ir jo brolis greičiausiai net nebūtų galėję susapnuoti, jog atgaus kadaise jų seneliams priklausiusį Kauno savivaldybės pastatą.
A.Degulis ir dabartinis Riazanės apskrities prokuratūros vyriausiasis patarėjas D.Plotkinas susipažino dar sovietiniais laikais, kai kartu studijavo ir 1982 metais baigė Charkovo universiteto Teisės fakultetą.
Po to abu kilo karjeros laiptais. D.Plotkinas, kurio močiutė buvo proletariato vado Lenino bendražygė ir kartu su jo seserimi Marija Uljanova dirbo „Pravdos“ dienraštyje, buvo paskirtas Sovietų Sąjungos, o paskui – Rusijos generalinės prokuratūros ypač svarbių bylų tardytoju.
Jam buvo patikimos labai svarbios bylos.
Rusijos prezidento Vladimiro Putino įsakymu D.Plotkinui buvo įteiktas antrojo laipsnio ordinas „Už nuopelnus tėvynei“, o prezidento patarėjas generolas Genadijus Troševas jį apdovanojo Sidabrinės žvaigždės ordinu.
A.Degulis taip pat sparčiai kilo karjeros laiptais: tapo Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotoju, vėliau miesto tardymo valdybos viršininku, Kauno apskrities policijos komisariato viršininko pavaduotoju.
Pasisiūlė padėti draugui
Buvę mokslo draugai A.Degulis ir D.Plotkinas nuolat važinėjo vienas pas kitą į svečius, draugavo šeimomis.
Kartą, kai D.Plotkinas su žmona atvyko į Kauną, jie su A.Deguliu išėjo pasivaikščioti po Laisvės alėją. Einant pro savivaldybės pastatą Rusijos prokuroras lyg tarp kitko prasitarė, kad šis statinys anksčiau priklausė jo seneliui.
Tai iškart sudomino A.Degulį – jis pareiškė, kad yra teorinė galimybė atgauti turėtą nuosavybę, ir pasisiūlė padėti.
Rusijos prokuroras pažadėjo apmokėti visas patirtas išlaidas ir pasiūlė įspūdingą honorarą.
A.Degulis metė darbą policijoje, tapo advokatu ir užsiėmė beveik vien tik savo draugo iš Rusijos nuosavybės grąžinimu.
Suteikė didelius įgaliojimus
Norint atgauti nuosavybę D.Plotkinui reikėjo tapti Lietuvos piliečiu. O aukšto rango prokuratūros darbuotojui tai kategoriškai draudžiama.
Tada buvo nutarta, kad Lietuvos pilietybės sieks D.Plotkino brolis Grigorijus.
Jis Rusijoje taip pat žinomas veikėjas – visą gyvenimą dirbo istorijos ir visuomeninių mokslų mokytoju vienoje Maskvos mokyklų, vadovavo agitaciniam būreliui „Planeta“, kuriame moksleiviams pasakojama apie tai, kaip tautos su duona ir druska sutikdavo Rusijos karius išvaduotojus, kaip rusų kariai atliko internacionalinę pareigą Afganistane.
G.Plotkinui buvo suteiktas nusipelniusio Rusijos pedagogo vardas, pagal jo parengtą vadovėlį mokoma Rusijos istorijos.
Broliai Plotkinai Lietuvos ambasadoje Rusijoje surašė A.Deguliui įgaliojimus atstovauti jų interesams Lietuvoje. Dar vienas įgaliojimas buvo surašytas Kaune.
Pagal šiuos įgaliojimus A.Degulis turėjo neribotas teises – ne tik atstovauti broliams atkuriant nuosavybę, bet ir ją atgavus parduoti, pervesti pinigus, juos išgryninti ir panašiai.
Savivaldybėje tapo savas
Kai 2001 metais D.Plotkinui buvo suteikta Lietuvos pilietybė, A.Degulis ėmėsi žygių, kad atgautų nuosavybę.
Tačiau greitai paaiškėjo, kad tai padaryti nėra paprasta – iš pradžių A.Degulio bandymai vis strigdavo. Reikalai pajudėjo tik tuomet, kai jis susipažino su keliais Kauno savivaldybės tarybos nariais.
Tuomečio mero liberalcentristo A.Garbaravičiaus vadovaujamoje savivaldybėje A.Degulis pradėjo jaustis lyg namuose.
Nors daug kas šaipėsi iš jo sumanymo savo draugui rusui grąžinti pastatą, stebuklas įvyko – 2004 metais tuometis Kauno savivaldybės administracijos vadovas Giedrius Buinevičius pasirašė įsakymą grąžinti G.Plotkinui statinį.
Grąžino ir patys nuomojo?
Po kelių mėnesių turėdamas G.Plotkino įgaliojimą A.Degulis savivaldybės pastatą už 300 tūkstančių litų pardavė keliems asmenims.
Greičiausiai šis sandoris buvo tik formalus, o pinigai net nebuvo sumokėti. Bent taip slaptai įrašytame pokalbyje savo bičiuliui D.Plotkinui aiškino A.Degulis.
Buvęs teisėjas tvirtino, jog didelę dalį savivaldybės pastato reikėjo užrašyti žmonėms, be kurių pagalbos nebūtų atgavęs pastato.
Kad ir kaip ten būtų, naujieji savivaldybės pastato savininkai greitai su tais pačiais jį susigrąžinti leidusiais valdininkais sudarė patalpų nuomos sutartį. Kiekvieną mėnesį savivaldybė jiems mokėjo ir iki šiol moka apie 5 tūkstančius eurų.
Svarbūs banko klientai
Dalį tų nuomos pinigų gaudavo ir A.Degulis.
Jis šiuos pinigus lygiomis dalimis įnešdavo į SEB banke atidarytą brolių sąskaitą.
Prokuroras D.Plotkinas netgi tapo itin svarbiu banko klientu – jam buvo paskirtas asmeninis vadybininkas. Vėliau tokiu pat klientu tapo ir jo brolis Grigorijus.
Gavo ir kompensaciją
Bet atgavus savivaldybės pastatą tuo viskas nesibaigė. Brolių Plotkinų seneliai Kaune turėjo ir daugiau nekilnojamojo turto.
Tik savivaldybė kitų statinių G.Plotkinui sugrąžinti nesutiko ir pasiūlė sumokėti kompensacijas. Už Laisvės prospekte esančio namo dalį buvo siūloma 181 tūkstantis litų.
Tačiau tokia suma A.Degulio nepatenkino. Jis kreipėsi į teismą ir savivaldybė už šį turtą sumokėjo 711 tūkstančių litų.
Dar beveik 900 tūkstančių litų buvo pervesta už kitą Kaune Plotkinų senelių turėtą nekilnojamąjį turtą.
Griežtai vykdė nurodymus?
Turėdamas brolių įgaliojimus A.Degulis su šiais pinigais atliko daugybę operacijų. Dalį jų paėmė grynaisiais, dalį pervedė į brolių, jų žmonų ir vaikų sąskaitas Didžiosios Britanijos banke.
Brolių vardais buvo atidarytos ir 48 indėlių sąskaitos, į kurias A.Degulis įnešė pinigus.
Buvęs teisėjas tvirtino, jog visas operacijas atlikdavo gavęs žodinį brolių Plotkinų pritarimą. Iš visų gautų pinigų sau jis esą pasiėmė tik 38 tūkstančius litų, kurie buvo skirti ekspertams ir teisininkams apmokėti už darbą.
Gyveno draugo bute
Iki 2010-ųjų A.Degulis draugiškai bendravo su broliais, nebuvo jokių ginčų.
Konfliktas kilo tų metų vasarą, kai pas A.Degulį į svečius vėl atvyko jo draugas rusų prokuroras su žmona.
Jie, kaip visada, apsigyveno savo bičiulio lietuvio bute. Kauniečio automobiliu rusai važiavo į Rygą, Vilnių, Druskininkus.
Anot A.Degulio, jau prieš atvykdamas D.Plotkinas jo paprašė paimti didelę pinigų sumą grynaisiais.
Buvęs teisėjas tvirtino, jog tuomet, kaip ir kitais atvejais, iš sąskaitos paėmė apie 400 tūkstančių litų ir perdavė prokurorui. O šis grynuosius pasidėjo į A.Degulio bute buvusį seifą, kurio raktą turėjo.
„Paprašiau, kad draugas parašytų raštelį, jog gavo pinigus. Bet jis tik pasijuokė: „Juk mes lyg broliai, negi raštelius vienas kitam rašinėsime“, – prisiminė pokalbį A.Degulis.
Konfliktas dėl pinigų?
Tačiau netrukus viskas apvirto aukštyn kojomis. Tarp A.Degulio ir G.Plotkino kilo konfliktas – rusas pareiškė, kad kaunietis jį apgavo, o šis bičiulį pavadino svetima sąskaita pasipinigauti panorusiu žmogumi.
„Mes su broliu Sibire gimėme, mūsų tėvai lageriuose supuvo, o štai Algis, kurį laikiau draugu, taip apgavo“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo Riazanėje gyvenantis prokuroras.
D.Plotkinas prisiminė, kad apgaulė paaiškėjo 2010 metais, kai jis atvyko į svečius pas A.Degulį: „Viskas buvo gerai, kol nenuėjome į banką. Kai paprašėme išspausdinti mano ir brolio sąskaitų išrašus, Algis sutriko, pasiūlė ateiti kitą dieną.“
Kitą dieną D.Plotkinas nutaręs viskas išsiaiškinti vienas be A.Degulio.
„Apsilankėme savivaldybėje ir ten viską sužinojome – ir kad buvo grąžintas pastatas, kad jį brolis esą iškart pardavė, kad gavome beveik 1,6 milijono litų kompensaciją, kurios didžioji dalis dingo“, – piktinosi D.Plotkinas.
Kreipėsi į prokuratūrą
Paaiškėjus šioms aplinkybėms, broliai pasisamdė advokatę ir kreipėsi į prokuratūrą, kad A.Degulio atžvilgiu būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, ir pateikė civilinį ieškinį.
Plotkinai teigė, kad niekada nebuvo suteikę A.Deguliui leidimo parduoti patalpas ar naudotis pinigais. O notariniai įgaliojimai, kuriuos pasirašė pasitikėdami A.Deguliu, esą nebuvo išversti į rusų kalbą.
Broliai taip pat tvirtino net nežinoję, kad jiems buvo sugrąžintas Kauno savivaldybės pastatas ir sumokėta didžiulė kompensacija už kitą jų senelių Kaune turėtą nekilnojamąjį turtą.
Ar buvo duotas kyšis?
Pradėtas ikiteisminis tyrimas ilgai strigo ir buvo labai permainingas.
Svarstyklės nuolat krypo tai vienon, tai kiton pusėn. Ilgai bylos nepavyko perduoti teismui, o ir perdavus ji vėl būdavo grąžinama prokuratūrai.
Tik 2015 metais byla iš esmės buvo pradėta nagrinėti Vilniaus apygardos teisme.
Teismo proceso metu dažnai buvo bandoma išsiaiškinti, ar šie dingę pinigai negalėjo būti sumokėti kaip kyšis valdininkams, bet A.Degulis tai kategoriškai neigė.
Negalėjęs įrodyti, kur dingo pinigai, A.Degulis Vilniaus apygardos teisme buvo pripažintas kaltu, kad iš brolių Plotkinų pasisavino daugiau kaip pusantro milijono litų.
Konstatavo rusų melą
Tačiau praėjusių metų liepą Aukščiausiasis teismas, konstatavęs, kad A.Degulis ne pasisavino jam patikėtą turtą, o vykdė pinigų pervedimus pagal susitarimą į G.Plotkino nurodytas sąskaitas, panaikino šį nuosprendį.
Teismo nuomone, broliai Plotkinai melavo kalbėdami, jog niekas jiems į rusų kalbą nevertė įgaliojimų A.Deguliui turinio.
Teismo posėdyje buvo išklausytas Kauno notaro Vytenio Lideikio pateiktas įgaliojimo tvirtinimo garso įrašas.
Buvo aiškiai girdima, jog įgaliojimo turinys buvo išverstas į rusų kalbą, o D.Plotkinas retkarčiais tikslindavo notaro verčiamo teksto rusiškus teisinius terminus.
Tai, kad ir kiti įgaliojimai broliams buvo išversti į rusų kalbą, patvirtino ir trys į teismo posėdį iškvieti Lietuvos ambasados Rusijoje darbuotojai.
Taip pat buvo paneigtas brolių argumentas, kad jie net nežinojo, jog jiems buvo grąžintas Kauno savivaldybės pastatas.
Teismui buvo pateikti dokumentai, jog G.Plotkinui į jo gyvenamąją vietą buvo išsiųstas ir įteiktas registruotas laiškas apie Kauno savivaldybės administracijos vadovo sprendimą jam sugrąžinti patalpas.
Galiausiai skundą atmetė
Kasaciniam teismui bylą grąžinus nagrinėti iš naujo, Apeliacinis teismas net nesigilino į aukštesnio teismo argumentus, kurie turėtų būti privalomi.
Šiemet vasarį Apeliacinis teismas iš esmės paliko galioti tą patį dar 2015 metais paskirtą Vilniaus apygardos teismo nuosprendį.
Šį mėnesį dar kartą bylą išnagrinėjęs Aukščiausiasis teismas pabrėžė, kad įrodymų vertinimas – ne jo funkcija, ir A.Degulio skundą atmetė.
48
Tiek indėlių sąskaitų Lietuvos bankuose A.Degulis buvo atidaręs brolių Plotkinų vardu ir pervedęs pinigų.
