Žmones į pilietinę akciją „Už klaipėdiečių teisę į sveiką ir švarią gyvenamąją aplinką“ sušaukė uostamiesčio ir jį supančių vietovių aktyvistai. Į mitingą susirinko keli šimtai žmonių. Tarp jų buvo svečių iš kitų Lietuvos didmiesčių. Su įspūdingų formatų plakatais ir dujokaukėmis į Klaipėdą atvykę kauniečiai parėmė pajūrio bendruomenių iniciatyvą, pasakojo apie tokias pat savo bėdas.
Klaipėdos jūrų uosto krovos terminalų ir Laisvosios ekonominės zonos (LEZ) kaimynystėje įsikūrusių bendruomenių atstovai pareiškė, kad žmonės jau nebegali kvėpuoti pramonės įmonių teršiamu oru. Pietinių uostamiesčio rajonų gyventojams kvapą gniaužia dažnai naktimis iš Dumpių biologinio valymo įrenginių ir LEZ įmonių sklindantis dvokas.
„Niekam nė motais, kad, mes, klaipėdiečiai jau daug metų gyvena kaip Černobylio zonoje. Mokesčių mokėtojų išlaikomos įstaigos, savivaldybės nesuvaldo vis blogėjančios ekologinės situacijos, aplinkosaugininkai žmonėms aiškina esą viskas gerai – taršos normos neviršijamos. Kodėl valstybė leidžia nuodyti savo gyventojus jų pačių pinigais ?“, - vienu balsu piktinosi mitingo dalyviai.
Tarp protestuotojų buvo ir politinių partijų atstovų, tačiau jų ir net Seimo narių Naglio Puteikio, Dainiaus Kepenio, Agnės Bilotaitės mitingo rengėjai viešai pasisakyti neprašė, tik įspėjo juos, jog pagrindinis politikų darbas - ne liežuviu pliaukšti mitinguose, televizijos laidose, o vykdant rinkėjų priesakus kurti gerus įstatymus.
Leista pasisakyti tik vienam politikui - iš liberalų gretų neseniai pasitraukusiam Klaipėdos merui Vytautui Grubliauskui, kuris susirinkusius patikino, jog valdžia esą viską gerai žino, stengiasi pažaboti teršėjus ir kažką jau padarė: „Ginant viešąjį interesą, šiemet pradėtas pirmasis ikiteisminis tyrimas dėl koncerno „Achemos grupės“ įmonės „Klasco“ veiklos centrinėje uosto dalyje kraunant dulkančius birius krovinius“.
Žodį tarė ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento direktorius Rimantas Pilipavičius. Tarsi neišgirdęs, ką kalbėjo protestuotojai, jis aiškimo, jog uostamiestyje reikalai dar nėra tragiškos būklės, gyrė sveikatos apsaugos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą, siekiantį pagerinti ekologinę situaciją Lietuvoje.
Visuomenininkų pliekiamas už tai, jog Klaipėdoje dažniausiai nepavyksta nustatyti oro taršos šaltinių, R.Pilipavičius susirinkusiems pranešė, jog A.Veryga pasirašė įsakymą dėl griežtesnių leistinos taršos normų.
„Jeigu naujosios aplikosaugos normos įsigaliotų, valstybės kontrolės įstaigoms atsivertų galimybės veiksmingai kovoti su atmosferos teršėjais“, - pilietinės akcijos dalyvių įkarštį mėgino atvėsinti R.Piliapavičius.
Valdžios įstaigų kalbėtojams išsakant savo mintis ir pažadus, protestuotojai juos neretai pertraukdavo šūksniais „Gėda“. Klaipėdos bendruomenių seniūnaičių ir kitų atstovų pasisakymus lydėjo audringi plojimai.
Kauniečiai solidarumą reiškė plakatais ir muzikos garsais – ant pakylos, skambant armonikai, sudainuota giesmė „Žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuose“ - neoficialusis konservatorių himnas. Ne visi pritarė dviem solistėms.
Sankcionuoto protesto mitingo organizatorių parengtą rezoliuciją, kuri bus nusiųsta Vyriausybei ir Klaipėdos savivaldybei, pasirašė beveik 200 žmonių. Iki šeštadienio popietės internete ją buvo pasirašę dar 197 žmonės.
Rezoliucijoje pažymima, jog Klaipėda – bene labiausiai užterštas Lietuvos miestas. Vien šiemet čia net 53 dienas fiksuoti leistinos oro taršos viršijimo atvejai, kai kituose miestuose (išskyrus Vilnių) tokia oro tarša neviršijo 30 dienų. Klaipėdoje daugiausiai žmonių miršta nuo kvėpavimo sistemos ligų.
„Gyvenamąją aplinką teršia Klaipėdos jūrų uosto ir LEZ įmonės, nekontroliuojamas sunkusis transportas, dyzelinu varomi pasenę miesto maršrutiniai autobusai ir lengvieji automobiliai. Nuolatinė smarvė, kietųjų dalelių tarša, triukšmas, vibracija gyvenamuosiuose rajonuose neigiamai ir negrįžtamai veikia miestiečių sveikatą – mes jau seniai tapome gyvaisiais taršių įmonių ir uosto veiklos įkaitais “, - teigiama rezoliucijoje.
Atkreipiamas dėmesys, jog Smeltės gyvenvietė, anksčiau įtraukta į uosto plėtros programą kaip rezervinė teritorija, bet netekusi šio statuso atsidūrė krovos įmonių ir geležinkelių apsuptyje. Ten gyventojus kankina nuolatinis smulkinamo metalo ir ištisą parą į laivus kraunamų chemijos produktų, kitokių biriųjų krovinių triukšmas.
Vitės kvartalo ir uostamiesčio centro gyventojai šią vasarą skendėjo geležies rūdos ir naftos kokso dulkėse.
Miško kvartalo, Melnragės bei Vitės gyventojai, pasak rezoliucijos autorių, labiausiai kenčia nuo Jūrų uoste įmonės "Klaipėfos nafta", "Klasco" kraunamų naftos ir chemijos produktų skleidžiamos smarvės.
Paupių ir Luizės kvartalų gyventojus jaudina nuo medienos įmonių veiklos, Giruliuose, Smeltėje ir Vitės kvartale geležinkeliais riedančių traukinių keliamas triukšmas, vibracija irgi jau seniai viršija leistinas normas.
Atgimimo aikštėje mitingo aktyvistai taip pat rinko gyventojų parašus peticijai prieš Vyriausybės planuojamus sprendinius, susijusius su valdžios deklaruojama galima Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtra.
