PIRMA. Teismas jokios tėvų kaltės neįžvelgė, kaltinimus tėvams PANAIKINO. Bet teismas LEIDO vaikus išplėšt iš tėvų rankų! Kodėl leido, jei nieko nežinojo apie grėsmę vaikams, tik kad esą kažkoks doras pilietis KAŽKĄ nufilmavo! IR TIK PO TO ėmė aiškintis, ar būta nusikaltimo? Ak nebūta, tai viskas gerai!
Palaukit, kaip nebūta??? O kūdikiai, niekuo nekalti, išplėšti iš šeimos, atiduoti svetimiems? Ar bent tie esą teisingumo vykdytojai supranta, kokią žalą, gal net ilgai neatitaisomą, jie padarė VAIKAMS???
Manau nesupranta. Suprastų , jei su JŲ vaikais taip būtų pasielgta. Bet žinot ką – o juk taip gali atsitikti SU VISAIS, jei pirma atims vaikus, o paskui pasiaiškins, ar vertėjo?
ANTRA. Vieną dieną teismas pareiškia kad tėvų nusikaltimo nebuvo, kitą dieną prokurorai pareiškia,kad gal kas ir buvo. Neaišku kas, bet gal.
Tai kas, po velnių? Nemuilinkit, pateikit visuomenei, kad nekiltų neramumų.
Dabar jau imta lyginti su Garliavos istorija. Atsiprašau, KLYSTATE! Kadangi Garliavos istorijoje buvau viena prieš visus, teigusi, kad jokios pedofilijos NĖRA, turiu teisę pasakyti – tai SKIRTINGOS istorijos !
Anuomet vyko mitingai kad vaiką ATIMTŲ iš mamos, o dabar – kad GRĄŽINTŲ tėvams. O visokio plauko politikėliai perbėga į kitą kelio pusę ir rėkia – grąžinti!, nes jiems reikia balų. Geriau patylėtų, vieną kartą jau taip susimovę!
Bet žinote kas yra bendro tarp tų istorijų? Ogi tai, kad ir tada, ir dabar instancijos apsidengia PASLAPTIES skraiste. Esą, tik MES žinome kokie baisūs „nusikaltimai“ vyko toje šeimoje,o jums NEGALIMA! Tai kas mes tokie? Tik sraigteliai, reikalingi ateiti prie balsadėžių? Ir kokius laikus tai mums primena?
Todėl nenuostabu, kad žmonės eina į gatves. Jie nori ir privalo ŽINOTI, nes yra ne sraigteliai, o PILIEČIAI.
Ir nėra ko čia dangstytis konfidencialumu. Visai šaliai garsiai išrėkt, kad tėvai smurtautojai, NĖRA nekonfidencialu, o kur tie įrodymai – konfidencialu?
TREČIA. Tarnybos privalo prisipažinti, kad SUSIMOVĖ. Ir to kaina skaudi. Vaikai dėl jų KALTĖS patyrė didžiausią traumą. Bet neprisipažins, nes toks esą įstatymas!
Mielieji , bet įstatymas visai kitas! Vaikai privalo būt NEDELSIANT paimti iš šeimos, jei KYLA GRĖSMĖ JŲ GYVYBEI.
Kokia grėsmė kilo dabar? Vienas kažką nufotografavo, bet vaikai švarūs, sveiki, gyvena normalioj šeimoj, ką paliudijo visi kaimynai.
Tai kaip dabar? Įsigalios „viena boba troleibuse pasakė“ įrodymai?
ĮSTATYMO reikėjo. Bet jo kūrėjai kartu su vandeniu išpylė ir VAIKĄ. Įstatymą paleido, o specialistų jam vykdyti neparengė.
Lietuvoj tikrai yra daug šeimų, kuriose vaikai išgyvena daug smurto – ir fizinio, ir psichologinio, kai tėvai riejasi, geria, mušasi prie vaikų, o skirdamiesi jais manipuliuoja ir kankina.
Tad specialistams, mylintiems vaikus, darbo iki kaklo. Aš atsiprašau darbuotojų, kurias aštriai užsipuoliau pirmame komentare, bet tai jų kaltės nesumažina. Ir vykdytojai galėjo pasipriešinti tai vaikų išplėšimo nesąmonei, bet bijojo prarasti darbo vietą.
Ir KETVIRTA – apie baimes. Ponia Šakalienė bijo eiti į darbą, Seimas organizuoja apsaugą. Suprantu ją, bet ko taip bijoti?
Teisėjai išvis turėtų mest darbus, nes prisiklauso dar ne to. Bijoti internetinių grasinimų ir keiksmų? Grasinti yra nusikaltimas – taip, bet ko taip išsigąsti ir tuo dar pakaitinti visuomenę?
O jei ryt karas? Kas tuomet – Seimo nariai pirmieji su apsaugom į krūmus?
Per Garliavos istoriją tokių grasinimų gaudavau 20 per dieną. Ne tik grasinimų, naktį miške mano mašiną sustabdė banditai ir pažadėjo – dar rašysi , suka, išplauksi pilvu Nerim. Ir kitą rytą vėl rašiau. Nes TOKS mano, žurnalistės, darbas.
Suprantu, Seimo narių psichika jautresnė. Tad palinkėčiau gerbiamai Šakalienei nebijot, toliau dirbt, bet atsistot ir pasakyt – mielieji, įstatymas reikalingas, bet gyvenimas rodo, kad yra netobulas ir mes jį tobulinsime.
Gal neprošal tokiu jautriu klausimu tartis ir su piliečiais, kurie nors ir ne Seimo nariai, bet juk nėra ŽEMESNĖS kastos?
Ar ne taip? Pagaliau juk mes visi netobuli.
