Tokiomis antraštėmis Rusijos žiniasklaida tyčiojasi iš mūsų šalies po to, kai premjeras Saulius Skvernelis prakalbo apie maisto kuponų įvedimą.
Propagandininkams įdavė vėzdą
S.Skvernelis savo populistine ir konkretumo stokojančia idėja įdavė puikų vėzdą Rusijos propagandininkams. Šie dabar be gailesčio talžo Lietuvą – esą, štai kur nuvedė europietiškas kelias: valstybėje toks sunkmetis, kad reikia maistą išdavinėti pagal korteles. Taip kadaise yra buvę būtiniausių produktų stokojusioje SSRS.
Nors dalis Rusijos žiniasklaidos pažymi, kad pagal korteles būtų galima įsigyti tik kai kuriuos būtent vietinės gamybos maisto produktus ir taip norima stimuliuoti mažą ir vidutinį verslą, akivaizdu, kad S.Skvernelio išsakyta mintis rusams bendrame kontekste pateikiama kaip įrodymas, kokioje beviltiškoje situacijoje atsidūrusi Lietuva.
„Lietuva: kelyje nuo nacionalizmo iki produktų kortelių“, – taip savo rašinį pavadino Aleksandru Zapolskiu pasirašęs autorius viename iš nesuskaičiuojamų propagandinių portalų iarex.ru.
Lrytas.lt pateikia savo skaitytojams pavyzdį, kaip Rusijos žiniasklaida pasinaudojo S.Skvernelio žodžiais apie maisto kuponus trypti Lietuvos įvaizdį.
„Europietiškas pasirinkimas. Bumerangas pas pabaltijiečius grįžta greitai: kas neišvažiavo, maitinsis pagal korteles“, – trimituoja iarex.ru.
„Istorija, iš pirmo žvilgsnio, atrodo komiškai. Vietos politikų ir visuomenės veikėjų kalbų fone apie besąlygišką „europietiško pasirinkimo“ pranašumą ir gyventojų gyvenimo lygio kilimą staiga paaiškėja, kad šalyje visiškai rimtai rengiamasi įvesti maisto korteles pienui, pieno produktams, mėsai, daržovėms, vaisiams ir duonai. Tuo pat metu valdžia tvirtina, kad siūloma programa kaip tik ir yra įrodymas, jog gyventojų socialinė apsauga gerėja ir atitinka geriausius pasaulinius standartus. Pirmiausia – amerikietišką“, – dėsto iarex.ru.
Anot šio portalo, komiškai atrodanti S.Skvernelio iniciatyva neva patvirtina mažiausiai dvi rimtas Lietuvos ekonomikos problemas.
„Pirmiausia, visos kalbos apie orientacijos į Vakarus ekonominę sėkmę, kaip teisingą tautos pasirinkimą atsiskirti nuo SSRS, pasirodo esančios akivaizdžia manipuliacija. Dabar jau tenka pripažinti, kad daugiau kaip ketvirtadaliui gyventojų reikia materialinės pagalbos. Ir ne kažkokios abstrakčios, o praktiškai pavalgyti.
Antra, neveikia personalinių piniginių dotacijų rinkos mechanizmai. O blogiausia, kad jie neveikia apatiniame kainų segmente. Lietuvoje esant metinei 2,9-3 proc. infliacijai, pigių produktų kainos kyla 20-30 proc. per metus, o atskirais atvejais kilimas vyksta kartais. Pavyzdžiui, paprastų siūlų ritė neseniai kainavo vieną litą, o po to ėmė kainuoti 1 eurą. To rezultatas – per pastaruosius trejus metus piliečiai liovėsi nesidairydami krautis į krepšius smulkmenas. Tenka atidžiai žiūrėti net į degtukų ir druskos kainą
Bėgant metams gaunasi taip, kad tiesioginių piniginių dotacijų skyrimas nepasiturintiems beveik tuoj pat kompensuojamas pakeliant pagrindinių „apatinio segmento“ maisto produktų kainas. Pensininkams, sąlyginai skaičiuojant, pridėjo 10 eurų ir kone iškart maisto krepšelio kaina pakilo 7-9 eurais. Visi kovos su „nematoma rinkos ranka“ metodai nedavė teigiamo efekto“, – dėsto iarex.ru.
Rusijos portalas daro išvadą: „Štai ir gaunasi, kad iš SSRS plėšėsi į laisvę europietiško sotumo link, o galiausiai atėjo prie kortelių maistui sistemos. Ne, ji visiškai nepanaši į sovietinę ar karo metų, bet reikalo esmės tai beveik nekeičia“.
Ministerija – skeptiška
Naują pretekstą menkinti Lietuvą rusams įdavęs S.Skvernelis ir mūsų šalyje sulaukė neigiamos reakcijos į maisto kuponus. Pirmiausia – iš šią idėją įgyvendinti turinčios Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM).
Portalas 15min.lt gavo ŽŪM parengtą neoficialų dokumentą „Vaučerių“ priemonė – pirminės įžvalgos“, kuris skirtas Vyriausybei.
Aptarimuose naudojamame dokumente ministerijos specialistai apie „vaučeriais“ vadinamus maisto kuponus surašė daug trūkumų, ir rado vos kelis privalumus, kuriuos būtų galima pasiekti ir kitomis priemonėmis.
ŽŪM teigimu, „vaučerių“ sistema išaugintų kainas, o ne jas mažintų.
„Vaučerių atveju, subsidijuojant pačias smulkiausias parduotuves, būtų dirbtinai (valstybės subsidijomis) palaikomas jų nustatytas (ir taip aukštesnis) kainų lygis. Šiuo metu smulkiosios parduotuvės kainas gali kelti tiek, kiek jos garantuoja tam tikrą pirkėjų ratą, tuo tarpu „vaučerių“ sistema galimai išplėstų pirkėjų ratą, o tai kartu sudarytų sąlygas dar labiau pakelti kainas“, – teigiama ministerijos parengtame vertinime.
Anot ŽŪM, „vaučerių nebūtų taip paprasta įsigyti, nes kaimo vietovėse nebus pakankamai vaučerių platinimo vietų – Lietuvos pašto skyrių yra ne kiekviename kaime, o papildomos su tuo susijusios kelionės išlaidos gali būti didesnės nei 2 eurai“.
ŽŪM teigimu, norint „vaučerius“ padalinti visiems Lietuvos gyventojams, reikėtų išleisti 43,2 mln. eurų, jei būtų pasirinkti tik socialiai jautriausi gyventojai – 9,36 mln. eurų.
Kaip sistemos privalumus ŽŪM įvardijo tai, kad būtų didinama konkurencija prekybos centrams ir remiamas šeimos verslas ir ūkininkai.
Paprašytas pakomentuoti šį neoficialų ŽŪM dokumentą, S. Skvernelis teigė: „Kai matysiu oficialų ministro pasirašytą raštą, tada galėsiu vertinti ministerijos siūlymus“.
Pasak Ministro pirmininko, bendrai ŽŪM ypač pasižymi nenoru kažką daryti ir biurokratiniu atsirašinėjimu: „Jie suranda daugybę priežasčių, kaip kažko nedaryti, o ne kaip kažką naudingo nuveikti. Todėl ūkininkai, perdirbėjai pasigenda konkrečių ministerijos veiksmų ir pagalbos“.
Ekspertai mato daug trūkumų
Vyriausybės sumanytos naujovės nauda suabejojo ir ekonomikos ekspertai. Jie sutaria, kad nauja sistema sukurtų papildomą biurokratinę naštą.
Lietuvos verslo konfederacijos Mokesčių komisijos vadovas Marius Dubnikovas sakė, kad kuponai yra atgyvenę ir problemos neišspręs, o Vyriausybė turėtų koncentruotis į žmonių pajamų didinimą.
„Sistema atrodo ganėtinai keista ir tarsi paimta iš senesnių vadovėlių. (...) Jeigu norima padėti visuomenei įsigyti kažką ar turėti didesnę perkamąją galią, turime nukreipti visus pajėgumus į tai, kaip didinti žmonių pajamas, o žmonės patys turi nuspręsti, ar pirkti vienoje, ar kitoje parduotuvėje“, – BNS teigė M. Dubnikovas.
Anot jo, Vyriausybė, siūlydama maisto kuponus, pataikautų mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms.
„Akivaizdu, taikoma į mažesnes pajamas gaunančius žmones, tarsi ant padėklo padedamas vaučeris, ant kurio būtų parašyta, va, mes, šita Vyriausybė, davėme jums vaučerį, ir būkite mums palankūs. Tai skamba kaip tam tikri priešrinkiminiai pažadai, kur norima prie jų labai aiškiai prirašyti savo parašą“, – sakė analitikas.
Jo teigimu maisto kuponų sistemai reikės papildomų investicijų, be to, ji didins administracinę naštą, nes reikės prižiūrėti, kas ir kaip juos leidžia, kokia jų apsauga nuo padirbimo.
Ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad su vienu instrumentu pasiekti abiejų tikslų – remti mažas pajamas gaunančius gyventojus ir smulkiuosius verslininkus – nepavyktų.
„Jeigu tai yra parama smulkiems verslininkams, „vaučeriais“ kompensuojami kainų skirtumai ir gyventojai gali pirkti brangesnes prekes mažesnėse parduotuvėlėse, tai kainų skirtumą kompensuoja valstybė iš biudžeto lėšų. Tada tai parama verslui, bet ne parama gyventojams“, – sakė N.Mačiulis.
Jo manymu, tokia sistema tikriausiai neturėtų reikšmingo makroekonominio poveikio ir iš esmės nepakeistų smulkių parduotuvių konkurencinės padėties, o priešingai – sukurtų papildomą biurokratinę naštą ir gali apsunkinti naujų rinkos dalyvių atėjimą.
„Panašu, kad tai būtų gana biurokratiškas instrumentas su didelėmis administracinėmis sąnaudomis, ir gyventojams taip pat būtų gana nepatogu, jie turėtų apsipirkti ne kažkokioje didesnėje parduotuvėje su didesniu asortimentu arčiau namų, bet ieškoti kelių specializuotų parduotuvių su mažesniu asortimentu“, – teigė ekonomistas.
Anot jo, kitose šalyse kuponai naudojami, kai yra ribota prekių arba paslaugų apimtis ir jas reikia suteikti visiems vienodai, arba kažkokiai socialinei grupei. Tuomet gyventojai gauna kuponus nemokamai ir gali juos išleisti maistui.
Pasak N.Mačiulio, jie taip pat naudojami darbo rinkoje, suteikiant laikinas mokesčių lengvatas įmonėms, įdarbinant ilgalaikius bedarbius, arba, pavyzdžiui, buvusius kalinius. Tokia praktika, N. Mačiulio žodžiais, buvo sėkmingai taikyta ir Lietuvoje.
Tikisi greitų sprendimų
Premjeras S.Skvernelis teigė, kad Vyriausybės svarstoma nauja maisto kuponų sistema padėtų skurdžiausiai gyvenantiems žmonėms, padidintų konkurenciją, skatintų smulkiųjų prekybininkų ar ūkininkų verslą.
Premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas BNS sakė, kad idėja yra labiausiai orientuota į ūkininkus ir šeimos verslus, o pirkėjai su kuponais galėtų gauti 20-30 proc. nuolaidą. Jo teigimu, kuponų kiekis būtų ribotas, kad ūkininkai negalėtų piktnaudžiauti. Pasak jo, 3-5 kuponai leistų žmogui turėti 10-15 eurų naudos per mėnesį.
Anot jo, nors valstybės biudžete programai lėšų kol kas nėra numatyta, tačiau ji galėtų būti finansuojama iš šio šaltinio, galbūt ir Europos Sąjungos fondų.
„Ne viskas, kas šiuo metu numatyta ar nenumatyta biudžete, bus finale, dar jis keisis Seime, taip atsitinka, gali būti lėšos iš vienos eilutės perkeliamos į kitą, ir iš ministerijų, keistis gali finansavimo dalykai. Visada yra prioriteto kausimas, koks būtų apsisprendimas – ar kažko atsisakant, randant kitą papildomą pajamų šaltinį ir panašiai“, – teigė S. Malinauskas.
Kol kas sprendžiama, kokia apimtimi ir nuo kada bus galima taikyti naujovę.
S.Skvernelis sako, kad konkrečios priemonės dėl maisto produktų kainų mažinimo bus svarstomos jau lapkričio 21 d. arba 28 d. vyksiančiame Vyriausybės posėdyje – joms pritartus šios priemonės taps įstatymų projektais arba Vyriausybės nutarimais.
