Kaip Eltai sakė Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) patarėjas švietimo ir kultūros klausimais Jonas Mickus, nepakankamo finansavimo švietimo pagalbai klausimas trečiadienį bus svarstomas Seime.
„Anksčiau švietimo pagalba mokyklose buvo finansuojama iš mokinio krepšelio lėšų. Psichosocialinei, logopedinei, surdopedagoginei ir kitokiai švietimo pagalbai savivaldybės galėjo perskirstyti 6-7 proc. mokinio krepšelio lėšų. Dabar ir mokyklų bibliotekininkai įtraukti į švietimo pagalbos grupę, kaip ir pedagoginės psichologinės tarnybos. Tačiau jų funkcijai vykdyti, 53 savivaldybių duomenimis, pagal dabar galiojančią mokymo lėšų apskaičiavimo-paskirstymo metodiką, trūktų apie 16 mln. eurų. Kadangi septynios savivaldybės dar nepateikė duomenų, o tarp jų yra ir Vilnius, švietimo pagalbai mokyklose reikalinga suma gali išaugti iki 20 mln. eurų per metus”, – sakė Savivaldybių asociacijos atstovas.
J. Mickaus teigimu, tai reiškia, kad švietimo pagalbos funkcijai neskiriama pakankamai lėšų iš valstybės specialiosios tikslinės dotacijos ugdymui.
Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė antradienį akcentavo, kad švietimo pagalbai nebebus galima naudoti ugdymui skirtų lėšų. Pasak J. Mickaus, šią funkciją delegavus savivaldybėms, išryškėjo, kad ir anksčiau švietimo pagalbai nebuvo skiriama pakankamai lėšų.
„Kai kurios savivaldybės psichologams, socialiniams pedagogams ir kitiems švietimo pagalbos specialistams prideda iš savo biudžeto, bet ne visos tai gali padaryti, nes neturi pinigų, todėl ruošiasi atleidinėti švietimo pagalbos specialistus”, – Eltai sakė J. Mickus.
Savivaldybių asociacijos duomenimis, dėl finansavimo stygiaus planuojančiųjų atleisti švietimo pagalbos specialistus nėra daug, bet dalis savivaldybių tai svarsto.
„Paminėčiau dar vieną svarbų dalyką – kad dėl mokestinės reformos, kurią inicijavo Vyriausybė, savivaldybės kitų metų biudžete neteks apie 160 mln. eurų savarankiškoms funkcijoms per gyventojų pajamų mokestį (GPM), tik tiek, kad valstybė pagal biudžeto sandaros įstatymo kompensavimo mechanizmą apie 50 proc. atiduos. Tačiau 48 savivaldybių biudžetai vis viena bus mažesni nei šiais metais”, – atkreipė dėmesį J. Mickus.
Trečiadienį Seime asociacija siūlys, kad savivaldybėms švietimo pagalbos funkcijai įgyvendinti būtų skiriama trūkstama suma, kurią J. Mickus įvardijo.
Kaip Eltai patvirtino Panevėžio rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Kęstutis Rimkus, pritaikius naują mokyklų finansavimo modelį, švietimo pagalbai šiame rajone trūksta tiek lėšų, kad būtų galima atleisti pusę švietimo pagalbos specialistų.
„Bet probleminių vaikų, kuriems ištyrus rekomenduojama speciali švietimo pagalba, rajone labai daug. Todėl priėmėme sprendimą švietimo pagalbą finansuoti savivaldybės lėšomis. Girdėjau, kad ir Kupiškis, kitos savivaldybės taip nusprendė, nelaukdamos, kas bus nutarta Seime. Specialistai jau dabar turi žinoti, kaip gyvens nuo sausio pirmos dienos ir visus mokslo metus, kol savivaldybių asociacijos siūlymais bus padidinta suma, skiriama švietimo pagalbai. Dabar mums svarbu, kad žmonės neišlakstytų į kitas mokyklas, atsiradus tokiai galimybei. Apmokame ir jų kelionių į darbą išlaidas, nes daug važinėjančių”, – sakė K. Rimkus.
Panevėžio rajono savivaldybės atstovas viliasi, kad Seimas atkreips dėmesį į švietimo pagalbos finansavimo problemą, nes anksčiau lėšos jai finansuoti ateidavo per mokinio krepšelį, kaip valstybės specialioji dotacija.
„Dabar savivaldybėms sakoma, kad švietimo pagalba – jos savarankiška funkcija, tik nesu tikras, ar pagrįsta lėšomis”, – komentavo Panevėžio rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas.
Kaip Eltai priminė švietimo ir mokslo ministrės patarėjas Arminas Varanauskas, anksčiau finansavimas švietimo pagalbai, administravimui ir ugdymo procesui įgyvendinti bendrai ateidavo į mokyklas per mokinio krepšelį.
„Maksimaliai 14 proc. buvo galima skirti švietimo pagalbai ir administravimui. Tačiau ŠMM tyrimas parodė, kad šiam tikslui buvo išleidžiama daugiau, o tai reiškia, kad kentėdavo ugdymas, mokytojų atlyginimai. Todėl mes aiškiai pasakėme – švietimo pagalbai skiriamos lėšos keliaus tiesiai į savivaldybes, kurios pagal poreikį perskirstys juos, o ugdymui skirti pinigai, kurie iš principo yra mokytojų atlyginimai, keliaus tiesiai į mokyklą – ir nė centas neiškeliaus iš jos”, – sakė A. Varanauskas.
Pasak patarėjo, keičiant mokyklų finansavimo tvarką, ši skirtis buvo padaryta. Praėjusių metų duomenimis, kuriuos pateikė Finansų ministerija, ŠMM matė, kad savivaldybės švietimo pagalbai iš viso išleido apie 50 mln. eurų.
„Šiemet švietimo pagalbai mes skyrėme 56 mln. eurų – kad finansavimas nemažėtų, o ten, kur reikia, didėtų. Tačiau savivaldybės sako, kad to neužtenka. Kur šuo pakastas? Gali būti, kad savivaldybių nurodyta suma švietimo pagalbai nebuvo tiksli. Bet iš kur mums tai žinoti, jei pačios savivaldybės tokius skaičius teikė?” – retoriškai klausė A. Varanauskas.
