Neįgaliajam apkarto kelionė į Austriją: „Mama, mes pakliuvome į vergovę“

Vilniaus technologijų mokymo ir reabilitacijos centre (VTMRC) virėjo specialybės besimokančiam 28 metų neįgaliajam buvo likęs vos pusmetis studijų ir kelionė į Austriją.

Šioje šalyje jis pagal profesinės praktikos mainų programą turėjo įtvirtinti žinias ir įgauti pasitikėjimo.

Tačiau taip nenutiko – vaikinas pasijuto išnaudojamas, grįžo į Lietuvą, o jo motina kreipėsi į teisėsaugą ir kitas institucijas.

D.Narkauskienės sūnus kvietimo dalyvauti „Erasmus+“ programoje sulaukė iš VTMRC administracijos.

Šių metų spalio 21-ąją septyni jaunuoliai išvyko į Austriją. Jų praktika viešbučiuose ir maitinimo įstaigose turėjo trukti apie mėnesį.

Kiekvieno neįgaliojo praktikai (be kelionės į Austriją išlaidų) buvo skirta po 1800 eurų.

„Kompleksinę negalią ir tik 20 proc. darbingumą turintis mano sūnus yra įgijęs tekstų rinkėjo-maketuotojo specialybę, bet pagal ją susirasti darbo nepavyko.

Tad po kiek laiko jis nusprendė mokytis virėjo specialybės“, – kalbėjo D.Narkauskienė.

Anot moters, nors sūnus ir turi negalią, jis gali dirbti – yra nuovokus ir savarankiškas: „Mano sūnui patiko mokytis šios specialybės, jam sekėsi.

Prieš metus jis sėkmingai atliko praktiką prekybos centro „Rimi“ kulinarijos ceche. Matyt, ši situacija, į kurią jis pateko Austrijoje, iškilo todėl, kad mano sūnus suprato, kad atsidūrė labai negeroje padėtyje.

Pirmą kartą iš jo išgirdusi apie vergovę pradėjau raminti, kad jis dar neapsiprato ir gal jam tik taip atrodo.

Tačiau po poros dienų ėmė aiškėti, kad situacija tikrai bloga – programos dalyvius atvežė į Austriją ir paliko likimo valiai.

Man pavyko išsiaiškinti, kad į tą pačią vietą atlikti praktikos buvo atvykę ir jaunuoliai iš vienos Šiaulių profesinės mokyklos.

Atvykę tokiomis pat teisėmis, kaip ir neįgalieji, jie iš karto suskubo vadovauti“, – kalbėjo moteris ir pridūrė, kad praktikos vietoje nebuvo paliktas joks už neįgaliuosius atsakingas asmuo.

Vėliau ji išgirdo pasiteisinimų, kad neįgalieji „buvo palikti su lietuviškai kalbančiais jaunuoliais“.

„Tie jaunuoliai akivaizdžiai suprato, kad VTMRC siųsti neįgalieji niekam net pasiskųsti negali“, – pasakojo D.Narkauskienė ir pridūrė, kad sūnus jautėsi nesaugiai – negalėjo net nakčiai užsirakinti kambario durų, jautė nerimą ir psichologinį spaudimą.

D.Narkauskienė labai nustebo sužinojusi, kad pirmas sūnaus darbas praktikos metu buvo pūsti medžių lapus benzininiu vėjapūčiu, kurį jos neįgalus sūnus laikė rankose pirmą kartą gyvenime.

Jo kelionės draugams pasisekė ne ką labiau – viena mergina visą dieną plovė tualetus, o kitas vaikinas gavo ūkio darbų.

„Išgirdusi tai paskambinau praktikos vadovei ir paklausiau, kodėl mano sūnui buvo liepta tvarkyti medžių lapus, man buvo atsakyta, kad praktikos dalyviai turi susipažinti su ūkiu. Kita praktikantė iš Lietuvos plovė tualetus. Mano sūnui buvo pasakyta, kad ateis ir jo eilė tai daryti“, – kalbėjo vilnietė.

Antrą dieną D.Narkauskienės sūnus buvo perkeltas į restorano virtuvę. Neįgalus vaikinas čia dirbo nuo septintos ryto iki devintos vakaro. Jam buvo pavesta atlikti įvairius valymo darbus, kurie mažai ką turi bendro su virėjo praktika.

„Programų, kuriose būtų nurodyta, ką praktikantai turi veikti, jiems patiems niekas nedavė. Programas pasiliko grupės vadovė“, – stebėjosi moteris.

Ją nustebino ir tai, kad jos sūnus turėjo plušėti ilgas valandas be poilsio dienų.

„Maistą reikia užsidirbti“, – su tokia taisykle vos atvykęs buvo supažindintas D.Narkauskienės sūnus.

Jis teigė, kad atėjęs į darbą pusryčių negaudavo, mat juos reikėdavo užsidirbti – pavalgydavęs tik po kelių valandų, nors iš pat ryto vos atsikėlęs jis turėjo gerti vaistus.

Motinos kantrybė trūko, kai iš sūnaus išgirdo, kad jis be laisvadienių atidirbo septynias dienas. Ji pareikalavo, kad sūnaus praktika Austrijoje būtų nutraukta, o jis grąžintas į Lietuvą.

„Kai mano sūnus sakė, kad tokiomis sąlygomis dirbti nenori, jam buvo pradėta grasinti, kad reikės grąžinti didelę pinigų sumą.

Vėliau buvo pasakyta, kad nors ir neidamas į darbą sūnus turi išbūti iki projekto pabaigos.

Šiaip ne taip gavusi sutarties, pagal kurią išvyko sūnus, kopiją, pradėjau reikalauti, kad būtų laikomasi joje nurodytų sąlygų.

Netrukus man buvo pranešta, kad sūnus su palyda bus parvežtas į Lietuvą“, – pasakojo moteris.

Ji teigė, kad toliau situacija tik blogėjo: „VTMRC atstovas, nuvykęs į Austriją, ėmė sūnui kartoti, kad už tai, jog nebaigė praktikos, jis turės grąžinti jau ne šimtus, o tūkstančius eurų.“

Į Lietuvą iš Austrijos vaikinas buvo parvežtas mikroautobusu.

„Sūnus grįžo pervargęs, kelionė buvo be nakvynės, kelyje sūnus praleido 20 valandų.

Kartu su juo iš vieno Austrijos ūkio buvo parvežti du galimai Downo sindromą turintys jaunuoliai, kurie ten dirbo keturis mėnesius.

Šie jaunuoliai buvo apleisti, nesiprausę. Iš sūnaus pasakojimo supratau, kad tie du žmonės nelabai susigaudė situacijoje“, – pasakojo moteris.

D.Narkauskienė teigė, kad jos sūnui pakeliui buvo kalama į galvą, kad dabar dėl šio incidento gali būti nutraukta mainų programa, ir nurodyta, kad jei nenori neigiamų pasekmių, tegul jo motina atsiima skundus.

Neįgaliojo motina pasakojo, kad VTMRC administracija į jos nuogąstavimus nereagavo.

Moteris susisiekė ir su Austrijoje veikiančia organizacija, kuriai vadovauja Aldona Biedermann.

„Ji man pasakė, kad yra atvežusi iš Lietuvos 700 jaunuolių ir visiems viskas tiko. Ji su manimi bendravo labai nekorektiškai.

Man buvo leista suprasti, kad aš nieko nepasieksiu, nes Lietuvoje galioja vieni įstatymai, o Austrijoje – kiti.

Tonas pasikeitė tiktai tada, kai A.Biedermann sužinojo, kad aš iš tiesų kreipiausi į atsakingas institucijas“, – pasakojo D.Narkauskienė.

VTMRC direktorė Ernesta Konovalčik tvirtino, kad šiuo metu centras dėl šios situacijos rengia atsakymus Švietimo mainų paramos fondui ir kitoms institucijoms, į kurias buvo kreiptasi: „Man tai buvo lyg perkūnas iš giedro dangaus.

Įvykį tiriame ir visą medžiagą perduosime Švietimo manų paramos fondui.

Nepasitvirtino teiginiai, kad D.Narkevičienės sūnus buvo kaip nors įžeidinėjamas ar dirbo be pertraukų. Situaciją raštu išdėstė darbdaviai iš Austrijos.“

E.Konovalčik pabrėžė, kad po motinos skundų lavinos jos sūnus buvo perkeltas į kitą vietą, kur dirbti turėjo tik po dvi valandas per dieną.

Direktorė pasakojo, kad Austrijoje praktikantai paskirstyti po nedidelius viešbučius ir maitinimo įmones. Už jų priežiūrą, saugumą ir sveikatą buvo atsakingi darbdaviai.

E.Konovalčik tikino, kad kitų išvykusių jaunuolių praktika vyksta sklandžiai.

Austrijoje lietuvius sutikusi A.Biedermann „Lietuvos rytui“ pasakojo dėl šios situacijos jaučianti didelį stresą: „Nereikėjo dirbti jokių ūkio darbų, o tik du – susitvarkyti savo kambarį ir nušluoti lapus nuo takelio, kuriuo į restoraną ateina klientai.

Normalu, kad praktikantas atlieka tokį darbą.

Moters teigimu, vaikinas dirbo restorane. „Nuspaudėme sekundometrą – nuskusti penkioms bulvėms ir vienai morkai jam reikėjo dviejų valandų.

Vaikinui labai drebėjo rankos ir su peiliu jis dirbti negalėjo dėl savo paties saugumo“, – kalbėjo ji ir pridūrė, kad likusį laiką vaikinas dirbo virtuvėje pagalbinius darbus.

Anot A.Biedermann, Austrijoje D.Narkevičienės sūnus dirbo keturių žvaigždučių restorane, 2017 metais pelniusiame geriausios maitinimo įstaigos titulą, o tai vaikinui veikiausiai buvo per sunki užduotis: „Atvykusių jaunuolių nepažįstu, turiu tik iš anksto atsiųstas praktikantų charakteristikas.

Šio jaunuolio charakteristikoje parašyta, kad jis gali dirbti iki septynių valandų, yra motyvuotas, darbštus.

Kai paklausiau mokymo centro pedagogės, kodėl taip nutiko, kad šis mokinys iš tiesų gali dirbti tik dvi valandas, o charakteristikoje rašoma kitaip, buvo atsakyta: „Norėjome, kad mūsų jaunuoliai geriau atrodytų jūsų akyse.“

A.Biedermann teigė, kad jos užduotis – surasti jaunuoliams praktikos vietas: „Per metus padedame maždaug 700 jaunuolių iš 12 šalių rasti praktikos vietas, o tokio atvejo kaip šis nėra buvę.

Klausiau, kodėl šis žmogus buvo siųstas? Projektas skirtas ne muziejams lankyti, o darbo įgūdžiams gerinti.“

Ji ir pridūrė, kad jei jaunuolis praktiką būtų atlikęs mažoje valgykloje, tokio skandalo gal net nebūtų buvę: „Mano klaida, kad priimdama nežinojau, kiek pagal savo sveikatos būklę žmogus pajėgus dirbti. Tai nesusikalbėjimas su centru, kuris norėjo, kad jaunuoliai atrodytų kuo geriau.“