Kai praėjusį pavasarį pasaulį supurtė žinia, kad neteisėtai gauti „Facebook“ vartotojų asmeniniai duomenys galėjo būti naudojami rinkėjų elgesiui paveikti, buvo paminėtas ir Lietuvos vardas.
Tokius duomenis naudojo Jungtinėje Karalystėje įsikūrusi kompanija „Cambridge Analytica“, o jos pagrindinė įmonė „SCL Elections“ gyrėsi turinti klientų ir mūsų šalyje.
Kas tie klientai? Pavasarį daugelio pagrindinių šalies partijų atstovai neigė turėję bet kokių reikalų su į skandalą įsivėlusiomis užsienio kompanijomis. Bet kaip rodo „Lietuvos ryto“ turimi dokumentai, britų konsultantai vis dėlto buvo pasitelkti. Jų paslaugomis per praėjusius savivaldos rinkimus naudojosi Liberalų sąjūdis, tada kelią į Vilniaus mero postą nutiesęs Remigijui Šimašiui.
Duomenimis imta manipuliuoti
Dėl kilusio milžiniško skandalo „Facebook“ vadovas Markas Zuckerbergas buvo priverstas aiškintis net JAV Kongrese. Verslininkas tada tikino, kad ateityje nieko panašaus nepasikartos.
Kilęs skandalas sudavė rimtą smūgį ne tik milijardieriaus įkurto socialinio tinklo reputacijai, kai nemažai jo vartotojų ištrynė savo paskyras. Dramatiškai krito ir tinklą administruojančios bendrovės akcijų vertė.
Apie bankrotą teko paskelbti ir tais duomenimis besinaudojusiai duomenų analizės ir konsultavimo bendrovei „Cambridge Analytica“, kuriai, „The New York Times“ duomenimis, buvo perduota maždaug 90 mln. „Facebook“ vartotojų asmeniniai duomenys.
Šie duomenys buvo tapę politikų įrankiu: paaiškėjo, kad jie buvo neteisėtai naudojami politinių kampanijų metu, tarp jų ir Amerikos prezidento Donaldo Trumpo rinkimų kampanijai, taip pat balsuojant dėl „Brexit“.
Vienas Jungtinės Karalystės Parlamente liudijęs buvęs kompanijos „Cambridge Analytica“ darbuotojų neatmetė, kad jeigu nebūtų sukčiavimo, šio referendumo atomazga galėjo būti ir visiškai kitokia.
Tuo metu bendrovė „SCL Elections“, kuriai priklausė „Cambridge Analytica“, anksčiau yra pasigyrusi, kad jai yra pavykę paveikti rinkimus ne tik Nigerijoje, bet ir Latvijoje.
Šioje šalyje „SCL Elections“, siekdama padėti savo klientui laimėti rinkimus, tyčia pasinaudojo etnine įtampa.
Leidinio „Quartz“ duomenimis, ši bendrovė yra dalyvavusi daugiau nei 100 rinkimų kampanijų 32 valstybėse, tarp kurių buvo ir Lietuva.
Analizavo rinkėjų elgseną
Kai buvo paviešinta ši informacija, Lietuvos politikai kratėsi sąsajų su įtartinas rinkimų technologijas diegiančia bendrove.
Nieko apie „SCL Elections“ balandį delfi.lt tvirtino negirdėjusi ir Liberalų sąjūdžio atstovė spaudai Dovilė Mardosienė.
Nenuostabu, kad politikai nenorėjo pripažinti bendradarbiavę su Londone įsikūrusiomis bendrovėmis.
Šios įmonės buvo įtariamos, kad teisiškai abejotinai gautus socialinių tinklų vartotojų duomenis naudojo analizuojant jų psichologiją ir prognozuojant politinę elgseną, lygindavo vartotojų paskyras su rinkėjų sąrašais, o atlikę vartotojų profiliavimą šią informaciją naudojo rinkėjams paveikti.
Pavyzdžiui, konkrečiam rinkėjui per socialinius tinklus, elektroniniu paštu ar kitomis elektroninėmis priemonėmis buvo siunčiamos žinutės, šie duomenys būdavo perduodami „nuo durų iki durų“ kampanijas vykdžiusiems kandidatams.
Tokį rinkėjų viliojimo būdą buvo pasirinkęs ir liberalų kandidatas į Vilniaus merus R.Šimašius. Pagal 2014 metais su „SCL Elections“ sudarytą sutartį, britai šiam kandidatui turėjo sukurti rinkėjų duomenų bazę.
Ketino bendradarbiauti ilgiau
„Lietuvos ryto“ turimais duomenimis, 2014 metais Liberalų sąjūdžio vardu sutartį su britų kompanija pasirašė tuometis partijos atsakingasis sekretorius Raimondas Imbrasas.
Kaip matyti iš sutarties, per savivaldos rinkimų kampaniją prasidėjęs bendradarbiavimas su britais turėjo būti tęsiamas ir 2016 metais vykusių Seimo rinkimų metu.
Ilgą laiką liberalai buvo įvardijami kaip šių rinkimų favoritai, o buvusiam jų lyderiui Eligijui Masiuliui matuota premjero kėdė. Vilniaus mero rinkimai su R.Šimašiumi priešakyje buvo tarsi bandomasis projektas ruošiantis laimėti Seimo rinkimus.
Tačiau gali būti, kad kilus politinės korupcijos skandalui ir pasikeitus partijos vadovybei į brangiai kainavusias britų konsultantų paslaugas buvo numota ranka.
Minėta ir „Ripon“ programa
Liberalų sąjūdis „SCL Elections“ už paslaugas turėjo sumokėti 30 tūkst. eurų.
Sutartyje su šia bendrove nurodoma, kad konsultantams liberalai taip pat turėjo pateikti pirminius, neapdorotus, duomenis apie rinkėjus, o britai įsipareigojo pateikti šių duomenų analizę su visais rinkėjų adresais.
Kokius ir iš kur gautus duomenis liberalai turėjo pateikti, sutartyje nenurodoma, tačiau teigiama, kad R.Šimašiaus ir jo komandos surinkta informacija vaikštant ir vykdant agitaciją per gyventojų butus taip pat bus perduota britams.
Sutartyje taip pat numatyta, kad britai lietuviams perduos serverį, kuriame bus saugoma duomenų bazė, ir apmokys dirbti su specialiai rinkimams skirta kompiuterine programa „Ripon“, pritaikyta nešiojamiesiems kompiuteriams bei išmaniesiems telefonams.
Ši programa buvo naudojama respublikonų rėmėjams identifikuoti per JAV prezidento rinkimus. Kaip skelbė agentūra „Reuters“, ši programa rinkimų kampanijos organizatoriams leido valdyti rinkėjų duomenų bazę, tiesiogiai kreiptis į tam tikrus žmones, vykdyti agitaciją, rinkti lėšas kampanijai ir atlikti žmonių apklausas.
Beje, sutartyje buvo numatyta, kad Liberalų sąjūdis turės sunaikinti R.Šimašiaus kampanijai naudotą Vilniaus rinkėjų duomenų bazę.
Ar taip ir buvo padaryta, neaišku – dabartiniai liberalų vadovai apie ankstesnį partijos bendradarbiavimą su į skandalą įsivėlusiais britų konsultantais tvirtino esą nežinoję.
Paieškojo ir surado
Dabartinis Liberalų sąjūdžio vadovas Eugenijus Gentvilas „Lietuvos rytui“ tvirtino apie sutartį su britų konsultantais išgirdęs tik prieš kelias dienas vykusiame partijos valdybos posėdyje.
Parlamentaras pripažino, kad praėjusį pavasarį partijos atstovė spaudai pateikė klaidingą informaciją, jog su britais nebuvo bendradarbiaujama, tačiau esą taip pasielgta ne iš blogos valios.
„Mes tokios informacijos iš tiesų tada neturėjome, ypač atstovė spaudai. Bet dabar aiškinamės iš naujo, nes valdybos posėdyje vienas iš jos narių užklausė apie galimas mūsų sąsajas su britų konsultantais. Aš pavedžiau teisininkams ir partijos atsakingajam sekretoriui viską išsiaiškinti“, – sakė E.Gentvilas.
Po kiek laiko liberalų lyderis „Lietuvos rytui“ patvirtino, kad sutartis su „SCL Elections“ buvo sudaryta 2014 metais.
„Aš tik dabar ją pamačiau. Kodėl anksčiau buvo neigiama? Nes mes buvome ką tik išsikėlę iš būstinės ir visi ten buvę partijos dokumentai buvo sukrauti mano kabinete.
Tada buvo peržiūrėti 2015 metų dokumentai ir tarp jų tokios sutarties nebuvo.
Nežinau, kas ir kaip ją vėliau surado ir kaip sutartis atsidūrė pas vieną valdybos narį. Negaliu pakomentuoti, kodėl ji buvo slepiama.
Aš į tą sutartį dar nesu įsigilinęs, bet britai mums turėjo pateikti kažkokią analitinę medžiagą apie Vilniaus miesto rinkėjus, o partija už tai įsipareigojo sumokėti.
Paslaugos buvo perkamos Vilniaus mero rinkimams ir nesusijusios su partija, todėl aš apie tai nežinojau.
Tik dabar matau sutartį ir tai, kad joje įsipareigota pateikti kandidato į merus R.Šimašiaus rinkėjo portretą. Bet nežinau, koks buvo sukurtas produktas“, – kalbėjo E.Gentvilas.
Liberalų vadovas taip pat tikino, kad apie sutartį ne ką gali pasakyti ir dabartinis partijos atsakingasis sekretorius, nes nuo sutarties pasirašymo jie nuolat keitėsi – R.Imbrasą pakeitė Renaldas Vaisbrodas, jį – Justė Kisinaitė, o pastarąją – Vytautas Mitalas.
„Sekretoriatui ateina vadovauti Dainius Petravičius ir išgirsta daug naujienų“, – juokėsi partijos pirmininkas.
Politikas pripažino, kad pirktos paslaugos turėjo atsispindėti rinkimų kampanijos ataskaitose, bet taip pat negalėjo paaiškinti, kodėl viešai skelbiamuose dokumentuose tokia informacija nėra pateikta.
Britams buvo per ankšta
To „Lietuvos rytui“ negalėjo paaiškinti ir buvęs partijos vadovas E.Masiulis.
Tačiau paklaustas apie bendradarbiavimą su britų konsultantais eksparlamentaras neneigė, kad su jais derybos vyko.
„Neprisimenu, kuo jos tiksliai baigėsi ir kiek jiems buvo sumokėta, bet jų įkainiai buvo labai dideli. Todėl, man atrodo, buvome pradėję su jais kalbėti, bet nieko labai rimto nepirkome.
Tada buvo kalbama apie mikrorinkodarą ir vaikščiojimą „nuo durų prie durų“ („D2D“).
Mintis buvo tokia, kad po butus vaikščiojantis liberalų agitatorius žmonėms turėjo užduoti tam tikrus klausimus, stebėti, kaip jie gyvena.
Surinkti duomenis turėjo būti suvesti į tokią matricą ir tada atlikti pjūviai, iš kurių būtų matoma, kokiame name gyvena potencialūs mūsų kandidato rėmėjai. Taip buvo galima vykdyti labai tikslinę rinkėjų agitaciją.
Turint tą mikrorinkodaros platformą, kuri mums buvo siūloma, galima tikslingiau naudoti rinkimų kampanijos lėšas. Tada nereikia visų užversti lankstinukais ir galima lengviau pasiekti tikslinę auditoriją.
Prisimenu, kad jie mums tuo metu gyrėsi šią rinkimų technologijų naujovę jau sėkmingai taikę rinkimuose Amerikoje“, – kalbėjo buvęs liberalų vedlys.
Bet E.Masiulis sakė, kad Lietuvos politinė rinka buvo pernelyg maža britų siūlomam produktui, todėl jis nesiėmė tvirtinti, ar naudotasi visais užsienio konsultantų pasiūlymais.
E.Masiulis prisiminė, kad britus tada atrado Londone gyvenusi buvusio aplinkos ministro Gedimino Kazlausko patarėja Laura Dzelzytė-Scarborough, o su konsultantais tiesiogiai bendravo partijos Vilniaus skyrius ir tuometis R.Šimašiaus rinkimų štabas.
Registrų centro duomenys?
Tuo metu buvęs partijos atsakingasis sekretorius R.Imbrasas neprisiminė, kad britų konsultantus liberalams būtų pasiūliusi L.Dzelzytė, ir siūlė apie jų teiktas paslaugas geriau kalbėtis su R.Šimašiaus štabe dirbusiu Simonu Girdzijausku.
Pasak R.Imbraso, dabartinis Vilniaus miesto tarybos sekretorius esą rinkimų kampanijos metu buvo atsakingas už šį projektą. Be to, skirtingai nei E.Masiulis, tuometis partijos atsakingasis sekretorius aiškino, kad bendradarbiavimas su britais buvo gana sėkmingas: „Jie mums pateikė „D2D“ kompanijos elektroninę versiją. Iš Registrų centro britai pirko duomenis apie rinkėjus.
Tada tie duomenys buvo suvedami į sistemą ir po butus vaikščiojęs politikas planšetiniame kompiuteryje ar telefone prie kiekvieno aplankyto rinkėjo galėjo pasižymėti, balsuos jis ar nebalsuos, ar kandidato atžvilgiu jis nusiteikęs priešiškai, ar pozityviai.
Tie duomenys nukeliaudavo į tokį serverį ir vėliau buvo galima sudėlioti rinkėjo paveikslą. Viskas buvo daroma teisėtai. Tai su „Facebook“ duomenimis nebuvo susiję“, – kalbėjo R.Imbrasas.
Kodėl bendradarbiavimas su britais nutrūko, pašnekovas teigė negalįs atsakyti.
Jis taip pat tvirtino neprisimenantis, ar išlaidos už britų teiktas paslaugas buvo įtrauktos į rinkimų kampanijos finansines ataskaitas, tačiau svarstė, kad turėjo būti.
Meras baksnojo į partiją
Praėjusią mero rinkimų kampaniją jau miglotai prisiminė ir R.Šimašius.
Paklaustas, ar jam buvo žinoma apie R.Imbraso pasirašytą sutartį su „SCL Elections“, kurios turimos technologijos dėliojo kandidato į Vilniaus merus rinkėjo portretą, sostinės vadovas „Lietuvos rytui“ tikino nežinantis, ar partija naudojosi, bet jis pats esą nesinaudojo.
Dar kartą paklaustas, ar jam iš viso buvo žinoma apie tokią sutartį ir tai, kad britai turėjo parengti Vilniaus rinkėjų duomenų bazę, kuri galėjo būti naudojama jo rinkimų kampanijai, R.Šimašius pakartojo ja nesinaudojęs ir apie tai nieko nežinantis: „Ar partija naudojosi, reikėtų klausti E.Masiulio.“
Vėliau meras vis dėlto prisiminė, kad E.Masiulis kažką entuziastingai kalbėjo apie naujas technologijas ir jų poreikį: „Tačiau kas ir kaip detaliai – tikrai negaliu nei patvirtinti, nei paneigti.“
Iš pradžių sostinės vadovas taip pat aiškino, kad kai kurie dalykai jam yra naujiena, pavyzdžiui, kas yra „Ripon“ sistema.
Vis dėlto netrukus pridūrė: „Esu girdėjęs, kad D.Trumpas tokia naudojosi. Gal ir E.Masiulis to norėjo? Nežinau.“
Tiesa, R.Šimašius neabejojo, kad dabar, partijos viršūnes drebinant nesutarimams dėl jo kandidatavimo į merus su rinkimų komitetu, sutartis su „SCL Elections“ prisiminta neatsitiktinai.
Anot politiko, klausimų apie šią sutartį jam buvo pateikta pastarajame Liberalų sąjūdžio valdybos posėdyje, kuriame jis atsisakė partijos pirmininko pavaduotojo pareigų.
„Manau, kad sutapimų čia nei daugiau, nei mažiau kaip ir istorijoje, kad Kristus gimė per Kalėdas“, – ironizavo šią savaitę oficialiai veiklą pradėjusio rinkimų komiteto „R.Šimašiaus komanda „Už Vilnių, kuriuo didžiuojamės!“ vedlys, pasitraukęs iš Liberalų sąjūdžio.
Naudojo popierių ir pieštukus
Savivaldybės tarybos sekretorius S.Girdzijauskas „Lietuvos rytui“ tvirtino per ankstesnę R.Šimašiaus rinkimų kampaniją kuravęs ne britų projektą, bet savanorių veiklą.
Tačiau jis pripažino, kad iš centrinio partijos štabo buvo gautas siūlymas naudotis elektroniniu „D2D“ planavimo ir rezultatų suvedimo įrankiu: „Pabandėme, bet neprigijo – buvo per sudėtinga. Taigi to įrankio atsisakėme ir naudojome jau patikrintas priemones – popierių ir pieštuką.“
Anot S.Girdzijausko, vykdydami „D2D“ savanoriai pažymėdavo, kuriuos rinkėjų butus aplankė ir kokia buvo reakcija į šį vizitą – pozityvi ar negatyvi.
Buvo ir „MG Baltic“ indėlio
Beje, kai kurie „Lietuvos ryto“ kalbinti liberalai nesistebėjo, kad R.Šimašius tvirtina nieko nežinantis apie sutartį su britų konsultantais, kurie turėjo padėti jam laimėti tiesioginius mero rinkimus.
„Dabartiniam sostinės vadovui viskas būdavo patiekiama ant lėkštutės.
Nieko nuostabaus, kad jis to galėjo ir nežinoti. Tada jam darbavosi didelės pajėgos, nes mero rinkimai buvo kaip repeticija prieš būsimus Seimo rinkimus, kuriuose liberalai planavo švęsti pergalę.
Be to, R.Šimašiui galėjo būti patogu nežinoti. Jis taip elgiasi. Dabar į rinkimus eina su rinkimų komitetu tarsi norėdamas atsiriboti nuo partiją persekiojančio korupcijos skandalo.
Tačiau juk visi žino, kad R.Šimašiaus sėkmė praėjusiuose rinkimuose buvo bendras jo, tuometės partijos vadovybės ir koncerno „MG Baltic“ pastangų vaisius“, – kalbėjo „Lietuvos ryto“ pašnekovas, nenorėjęs viešinti pavardės.
Partijos viduje prasidėjus rietenoms dėl R.Šimašiaus sprendimo mero posto siekti ne su partija, bet su rinkimų komitetu, liberalai jam ėmė priminti ir daugiau nemalonių dalykų.
Jie vis garsiau kalba, kad R.Šimašius taip pat esą buvo dažnas svečias koncerno būstinėje.
Taip pat primenama, jog buvęs koncerno viceprezidentas Raimondas Kurlianskis turėjo nuolatinį leidimą patekti į savivaldybę, kurį verslininkui parūpino administracijos vadove įdarbinta jo buvusi kurso draugė Alma Vaitkunskienė.
Pastaroji taip pat buvo dažna koncerno viešnia. „MG Baltic“ darbuotojai net juokaudavo, jog jai reikėtų koncerno kabinete įrengti kabinetą. Pernai A.Vaitkunskienė buvo atleista iš pareigų kaip praradusi pasitikėjimą.
