Įtarimai skambėjo baisiai, niekas turbūt net neabejojo, kad teisėsaugai įkliuvo patys tikriausi vagys. Tik štai išaušo diena, kai teismas pareiškė, kad už gerus darbus Lietuvai neteisiama. Kaltinamieji byloje buvo visiškai ištesinti.
Ir tuomet žvilgsnis nukrypo į pareigūnus – kam reikėjo rengti šou, kodėl be atodairos laužytos žmonių karjeros ir likimai. Ar gali būti kad, teisėsaugos rankomis sudorojami politiniai oponentai ir tie, kas patogiai pasimaišo po ranka, kad korupcijos mastas atrodytų didesnis? Nukentėjusių daug, bet ir naudos gavėjų iš šio kurto kriminalo buvo.
Buvęs Panevėžio meras Vitalijus Satkevičius su armonika laukė teismo nuosprendžio skandalingoje pastarųjų metų krepšinio čempionato rengėjų byloje. Linksminti panevėžiečius buvęs miesto meras pradėjo, kai dėl įtarimų griuvo jo, kaip politiko, karjera.
„Tie beveik 6 metai prisidėjo prie sveikatos pašlijimo, turiu širdies problemų. Taip pat karjerai atsiliepė – kas gi rinks teisiamą į Seimą“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ sakė buvęs Panevėžio meras V.Satkevičius.
Kaltinimai jam buvo pateikti dėl 2011 metų Europos vyrų krepšinio čempionato organizavimo. Skelbiant išteisinamąjį nuosprendį teisėjas pareiškė, kad už darbus Lietuvos labui neteisiama. Tik iš to menka paguoda, nes reputacija ir karjera sugriauta.
Kaukėtų pareigūnų vedamo tuomečio Lietuvos krepšinio federacijos generalinio sekretoriaus M.Balčiūno nuotraukos pasirodė ir už Lietuvos ribų. Gėda prieš platų pasaulį. Ir pasirodo, kad iš pareigūnų įrodymų išėjo šnipštas, nors vyras buvo spaudžiamas pasirašyti po jam surašytais kaltinimais.
„Tas spaudimas buvo nuo pirmos minutės, kai atėjo. Tas psichologinis spaudimas yra pirmoji priemonė, po to tik teisinės. Parodant situacijos rimtumą savo veiksmais – kaukės, antrankiai, kamera. Po to yra vienas lengvas būdas to išvengti – vienas parašas po jų siūlomu tekstu“, – sakė M.Balčiūnas.
Krepšinio čempionato rengėjų byloje liudijo net buvęs Vyriausybės vadovas Andrius Kubilius. Jis patvirtino, kad Europos krepšinio čempionato rengėjai atliko milžinišką darbą, renginys buvo ypač gerai įvertintas tarptautiniu mastu. Tyrėjai pagrindinį čempionato organizatorių apkaltino juokingu kyšio paėmimu. Esą jis gavo 129 litų, arba 37 eurų, vertės televizorių. Tačiau net ir šio menkaverčio epizodo teisme pagrįsti nesugebėjo.
„Jeigu žiūrint visą kaltinimo ir proceso logiką, kaip vyko nuo pat pirmos dienos, atsakymų reiktų ieškoti Panevėžio mieste ir tuose santykiuose – savivaldybė, interesai savivaldybės valdyme, vadovavime ir panašiai. Krepšinio federacija buvo įpainiota į šitą reikalą tam, kad, mano asmenine nuomone, išspręsti vietinius konfliktus ir peripetijas.
„Pagrindinis lūžis visoje istorijoje buvo, kai Generalinė prokuratūra perėmė bylą iš Panevėžio prokuratūros ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) valdybos dėl ten esamų grubių pažeidimų šios bylos nagrinėjime ir vykdyme“, – sakė M.Balčiūnas.
Oficialiai registruotas lobistas Andrius Romanovskis dabar ruošia ieškinį valstybei. Jo baudžiamoji byla pradėta parodomaisiais veiksmais. Vyras buvo sulaikytas, jau vien kaukėti pareigūnai liudijo, kad vedamas baisus nusikaltėlis. Beveik mėnuo areštinėje, ilgi metai teismuose ir galiausiai – išteisinamasis nuosprendis.
„Tai pakankamai logiška baigtis. Per 6 metus galite įsivaizduoti, kokios didžiulės yra finansinės išlaidos. Manau, būtų sąžininga ir teisinga, kad valstybė man jas atlygintų“. – teigė A.Romanovskis.
Jis, kaip ir rezonansinės krepšinio bylos dalyviai, mini Panevėžio Specialiųjų tyrimų tarnybos ir prokuratūros užkulisinius interesus.
„Ta byla buvo politizuota Panevėžio politikos rėmuose, o aš buvau nelemtų aplinkybių auka. Mano pozicija buvo kalbėti viešai, kai kurie teigdavo, kad per daug viešai sakydavau savo nuomonę apie pareigūnų kompetenciją. O tai sukuria rungtyniškumo principą ir visi bando įrodyti, kad jie yra teisūs“, – teigė baudžiamojoje byloje išteisintas A.Romanovskis.
A.Romanovskio byla tapo klasikiniu pavyzdžiu, kaip teisėsauga piktnaudžiauja teisėmis po areštines tampant žmones. Pasibaigus šiai bylai, Seime buvo keičiami įstatymai.
Atpildo sulaukė ir abi minėtas rezonansines bylas tyrę prokurorai Mindaugas Rimkus ir jam pavaldi Aurelija Gališanskytė. Jiems skirtos tarnybinės nuobaudos, pažeminti kvalifikaciniai laipsniai. A.Romanovskį išteisino Aukščiausiasis Teismas.
„Tokie atvejai palieka reputacinį įspaudą, nepaisant išteisinimų. Bet kas tavęs nenužudo, tas tave sustiprina. Jaučiuosi sustiprėjęs ir daug ko pasisėmęs“, – sakė A.Romanovskis.
Radviliškio meras Antanas Čepanonis su antrankiais buvo išvestas tiesiai iš merijos. Areštinėje praleido vienas Kalėdas ir Naujuosius metus. Dėl pateiktų įtarimų už grotų jis buvo uždarytas ilgiau nei mėnesį.
7 metai bylinėjimosi ir paaiškėjo, kad merui kaltinimai iš piršto laužti. Ir viena įdomi detalė – merui bylą iškėlė tie patys Panevėžio STT agentai.
Toli dairytis nereikia. Tie patys Panevėžio STT agentai į teisiamųjų suolą pasodino ir Utenos rajono merą Alvydą Katiną. Utenos meras sako, kad bylos tyrėjai esą turėjo savų interesų – ir labai pragmatiškų.
„Viena iš versijų labai graži. STT Panevėžio valdyba, atsistatydino ilgametis Panevėžio valdybos viršininkas. Pasakiau, kad žinau, kas užims vieną vietą, kitą. Ir aš nesuklydau – tie žmonės, kurie vykdė įtarimus. Skyriaus viršininkas tapo valdybos viršininku, kitas specialistas užėmė jo vietą. O prokurorą pareigose paaukštino pirmą teismo dieną. Visi trys buvo paaukštinti. Ką galvoti?“, – teigė Utenos meras A.Katinas.
Po 3 metus trukusio bylos tyrimo ir nagrinėjimo, teisme turėjo būti paskelbtas nuosprendis. Bet prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašytu dekretu anksčiau laiko išleido teisėją į pensiją, nepareikalavusi, kad šis pabaigtų nagrinėti bylas. Utenos mero byla vėl bus nagrinėjama iš pradžių.
„Birželį pasakiau baigiamąją kalbą, bet vasarą visi nusprendė paatostogauti, tai nutarė, kad antroji kaltinamoji pasisakys rugsėjį. Kai rugsėjį atėjo ta diena, teisėjas apsirgo, o paskui prezidentės dekretu buvo išleistas į priešlaikinę pensiją. Vadinasi, šiandien paskirtas naujas teisėjas ir procesą jis gali pradėti nuo nulio“, – teigė A.Katinas.
Areštinėje pabuvojo ir Visagino merė Dalia Štraupaitė. Suimta ji buvo likus vos savaitei iki kandidatų į merus įregistravimo.
Įdomi detalė – jai bylą iškėlė ta pati STT Panevėžio valdyba, prokurorė jau matyta – ta pati A.Gališanskytė.
Visagino merei įtarimai pateikti 2014 m. rugsėjį, o byla dar nepasistūmėjo į priekį.
Merė buvo nušalinta nuo pareigų, vėliau grąžinta, o tiesioginiuose rinkimuose vėl išrinkta mere. Miestą ji valdo būdama įtariamąja.
Dar viena tos pačios Panevėžio STT valdybos auka – Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis.
Jį Panevėžio pareigūnai įtaria darius neteisėtą įtaką savivaldybės darbuotojams, pasinaudojant mero padėtimi ir viršijant įgaliojimus.
Panevėžio STT valdyba gali pasigirti pribloškiančiais vaizdais, kai su antrankiais vedami garsūs žmonės. Tačiau pergalėmis teismuose šio regiono pareigūnai pasigirti nelabai gali.
Sugadinta karjera, įbauginta šeima, pašlijusi sveikata – toks nepelnytų kaltinimų rezultatas.
„P.Urbšys buvo STT vadovas, jis prisipažįsta, kad mano byla pradėta jam vadovaujant. Mane meru išrinko sausio mėnesį, o dokumentas rodo, kad už 10 dienų aš jau kaltas – vasario mėnesį aš jau padaręs kažkokį nusikaltimą, nors apie krepšinį kalbėti pradėjo po dviejų savaičių – vasario 12 d. Tai kuo aš kaltas? Tai reiškia, žmogus jau galvojo valdžią paimti, o čia meras trukdys – reikia bylą užkabinti, tegul murgdosi 6 metus. Jie galimai žinojo, kad į Panevėžį ateis europiniai pinigai“, – sakė baudžiamojoje byloje išteisintas buvęs Panevėžio meras V.Satkevičius.
P.Urbšio vardo visuomeninis komitetas po sėkmingų savivaldos rinkimų perėmė valdžią Panevėžyje, pats P.Urbšys išrinktas į Seimą.
„Manyčiau būtų labai sveika, jeigu Seimas priimtų įstatymą, kad visi buvę specialiųjų tarnybų darbuotojai kokius 5 metus negalėtų įstatymiškai kandidatuoti ir dalyvauti politikoje. Gal nebūtų noro kelti nepagrįstas bylas ir važiuoti per žmonių likimus“, – sakė V.Satkevičius.
Nors STT teigia, kad į jokius politinius žaidimus nesivelia, sutapimai tiesiog bado akis.
„Įrodymų, kad kažkas užsakė, neturiu, bet jeigu paimsime kai kurias garsias bylas, kaip jos prasideda, sulaikomi žinomi žmonės, apie tai paskelbiama, padaromi pranešimai visuomenei, rodoma, kaip uždedami antrankiai. Pati bylos pradžia trunka metų metus, baigiasi ir teismas sako: „Nieko nebuvo, nusikaltimo sudėties nėra, išteisinta“. Ir tada žiūri įvykių kontekstą ir gali susidaryti tokią nuomonę“, – teigė advokatas Gintaras Černiauskas.
Išteisinus baudžiamojoje byloje gynybos išlaidos nekompensuojamos, jas galima prisiteisti iš naujo pradėjus teismų maratoną civiline tvarka. Moralinė žala nėra atlyginama.
„Problema, kad valstybėje neveikia kompensacinis mechanizmas. Visa tai smarkiai įsirėžia į žmonių atmintį, jie atsimena tuos vaizdus – tai efektyvi antireklama. O kad teismas išteisino – būna žinios praslenka ir tos antireklamos nusiplauti neįmanoma. O kur dar išgyvenimai, praradimai šeimoje, santykiai – čia be galo sudėtinga kalbėti ir išmatuoti. Net jeigu norėtų paduoti į teismą valstybę, žmonės sulaukia atsakymo, kad pareigūnas turi teisę vykdyti persekiojimą“, – sakė G.Černiauskas.
Generalinei prokuratūrai kilo įtarimų, kad Panevėžyje bylos keliamos ir nagrinėjamos netinkamai. Skandalingoji krepšinio byla buvo atimta iš Panevėžio prokurorų. STT dėl įtarimų keliančio pareigūnų darbo Panevėžio valdyboje jokių sprendimų nepriėmė.
„24/7“ – sekmadieniais 21.00 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
