Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, šiuo metu tokių asmenų yra 17 220, pernai gruodį gyvenamosios vietos nedeklaravę buvo 65 147 gyventojai.
Įtakos turėjo tvarkos pakeitimai
Kaip BNS sakė vidaus reikalų ministro atstovas spaudai Karolis Vaitkevičius, šis mažėjamas siejamas su nuo sausio pasikeitusia registracijos tvarka, kuomet gyventojai nebegali registruotis be gyvenamojo adreso prie savivaldybės. Kartu jiems suteikta teisė būti įtrauktiems į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, nurodant savo faktinę gyvenamąją ar lankymosi vietą toje savivaldybėje.
„Anksčiau galėdavai tiesiog „prisirašyti“ prie savivaldybės, pagal naująją tvarką turi deklaruoti interesus savivaldybėje: ar tu dirbi, ar tavo šeimos nariai ten gyvena. Tai reikia daryti kas pusę metų, akivaizdu, kad tai nėra itin patogu, tad manome, kad ir tai turėjo įtakos“, – sakė K. Vaitkevičius.
Daugiausia nedeklaravusiųjų - didžiuosiuose miestuose
Jis neatmetė, kad skaičius mažėja ir dėl to, jog dalis anksčiau gyvenamosios vietos Lietuvoje nedeklaravusių asmenų išvyko į užsienį ir tai nurodė.
Anot K. Vaitkevičiaus, gyvenamosios vietos negali deklaruoti daugiausia būstų nuomininkai, nesudarę notarinių sutarčių, kai būstų savininkai nesutinka, jog jų bute būtų deklaruota gyvenamoji vieta.
Daugiausia, per 3 tūkst. asmenų, gyvenamosios vietos nedeklaravo Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje – po 1500, Šiauliuose – 1300.
Iš viso šį rugsėjį gyvenamąją vietą buvo deklaravę 3 013 671 gyventojai, tarp jų – keliasdešimt užsienio piliečių.
Savivaldybėms kitų metų biudžete numatyta skirti 661 tūkst. eurų gyventojų registracijos administravimui.
