Į sostinės Lukiškių aikštę bobų vasara per pietų pertrauką priviliojo būrius tarnautojų, studentų. Beveik visi suoliukai, neseniai restauruoti ir ten vėl pastatyti, buvo užimti.
39 metų A.Zdanevičienė džiaugėsi, kad šiuos suoliukus jai ir kolegei pavyko grąžinti į vieną centrinių Vilniaus aikščių, nors savivaldybės klerkai juos buvo nurašę.
Žinomai sostinės architektei, paveldosaugininkei patinka gražiai sutvarkyta aplinka, pastatai. Vilnietės pašaukimas – dizainas, architektūra ir restauravimas. Būtent tiek specialybių diplomų ji turi.
A.Zdanevičienė dirbo architekte ir užsienyje – Airijos sostinėje Dubline, Anglijos mieste Mančesteryje. Jau septintus metus ji skaičiuoja Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyriuje, kuriam pusmetį ir vadovavo.
Vyriausioji paveldosaugos specialistė itin gerai pažįsta Lietuvos architektūros perlą – Vilniaus senamiestį. Ji išmano ne tik jo pastatų istoriją ir vertę, bet žino ir bėdas, užslėptas kovas dėl įtakos.
Šios moters parašas yra palaiminęs daug svarbių projektų, dėl kurių didmiestis tapo gražesnis. Tarp naujausių – ir restauruoti Pacų rūmai Didžiojoje gatvėje. A.Zdanevičienė taip pat rūpinosi Gedimino kalno sutvirtinimo projektu, Valdovų rūmų tvarkymo planu.
Vilnietė norėtų matyti šalies širdį gyvą, atsinaujinančią: „Miestas turėtų judėti, vystytis. Bet dabar sostinėje tvyro chaosas, projektai stabdomi, o architektai nežino, kaip juos teikti. Mes, Vilniaus padalinio darbuotojai, patiriame departamento vadovybės spaudimą.“
Investuotojams – staigmena
Paveldosaugininkės žodžių dėl kilusios sumaišties patvirtinimas – ir projektas prie Lukiškių Šv.Pilypo ir Jokūbo bažnyčios. Ten ketinama statyti 45 milijonų eurų vertės viešbutį ir biurus.
Kultūros paveldo departamento pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba kažkodėl tik dabar patikslino vertingąsias ten esančių pastatų savybes ir papildė dominikonų vienuolyno statinių ansamblį naujais objektais.
Tai tapo nemaža staigmena investuotojams, gerokai anksčiau įsigijusiems sklypą iš Vilniaus savivaldybės ir turintiems projektinius pasiūlymus.
„Mūsų skyrius buvo gavęs užsakovo prašymą išduoti tvarkybos darbų projektavimo sąlygas ir paveldosaugos reikalavimus statybos darbams. Aš pasirašiau tas sąlygas.
Bet vėliau departamento vadovybė jas atšaukė. Siūliau išspręsti klausimą dėl to komplekso, kad nekiltų skandalas. Bet departamento vadovams svarbiau kovoti vidines kovas. Dabar mane norima padaryti atpirkimo ožiu – gavau tarnybinį raštą, teks kaip liudytojai minti teismų slenksčius.
Nebūtų buvę nei skandalo, nei teismų, jei būtų susėsta su to projekto plėtotojais, architektais prie bendro stalo ir aiškintasi, tartasi. Taip dirbome anksčiau, kai departamento Vilniaus padaliniui vadovavo Vitas Karčiauskas ir kai aš jį pavadavau“, – „Lietuvos rytui“ prabilo A.Zdanevičienė.
Vadovas – ant dviejų kėdžių
Priežasčių, kodėl Vilniuje investuotojai patenka į spąstus, „Lietuvos ryto“ žurnalistė ieškojo Kultūros paveldo departamente.
Pasirodo, vienam svarbiausių padalinių – Vilniaus skyriui paskirtas vadovauti panevėžietis Arūnas Umbrasas, kuris dabar sėdi ant dviejų kėdžių.
Taip esą vykdoma reforma. Bet greičiausiai jis atsirado sostinėje tik todėl, kad yra parankus departamento vadovybei.
Prieš trejus metus Panevėžio padalinio vedėjas A.Umbrasas dalyvavo savivaldybių tarybų rinkimuose su valstiečių partijos vėliava.
Šiemet jis pateko į etikos sargų nemalonę.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) gegužės mėnesį pripažino, kad A.Umbrasas supainiojo viešuosius ir privačius interesus.
Po tokio VTEK sprendimo valstybės tarnautojai negali būti skatinami ir priimami į aukštesnes pareigas. O A.Umbrasas beveik po mėnesio jau dirigavo dar ir Vilniaus padaliniui.
„Lietuvos ryto“ paklaustas, kaip spėja suktis tarp tokių svarbių postų, panevėžietis atsiduso: „Stengiuosi suspėti. Dabar esu Vilniuje, o netrukus vyksiu į Panevėžį.“
Jau ketvirtą mėnesį maršrutu Vilnius–Panevėžys nuolat kursuoja tarnybinė mašina, o degalų sąnaudos apmokamos iš biudžeto.
Kartais panevėžietis vilniečiams vadovauja nuotoliniu būdu. Jis mano, kad toks būdas yra tinkamas spręsti opius sostinės statybų klausimus.
Šiomis dienomis darbuotojams buvo pasakyta, kad jie nebekonsultuos į departamentą ateinančių investuotojų, to nedarys ir telefonu. Esą tegul rašo raštus.
A.Umbrasas žurnalistę tikino, kad Vilniaus skyriaus darbuotojams jis krūvius sumažino perpus, bet jo pavaldiniai teigė priešingai.
„Darbų padaugėjo, tik jie paslėpti sistemoje, nėra matomi. Pavyzdžiui, gauname užduotį rašyti leidimą, bet reikia dar ir projektą patikrinti. Anksčiau tai buvo traktuojama kaip dvi užduotys, o dabar – viena.
Kol mums vadovavo V.Karčiauskas, jautėmės kaip už sienos. Jis nebijojo prisiimti atsakomybės už projektus, padėdavo mums. O dabar vadovybė net nepasirašo atsakymų į pareiškėjų prašymus derinti projektus.
Nuėjau pasitarti dėl statybų Žygimantų gatvėje 12, tai vietoj patarimo išgirdau: „Kalbėsi su prokuroru!“ Dabartinė vadovybė dėl klaidų kaltina tik pavaldinius ir juos vis baudžia“, – aiškino A.Zdanevičienė.
Teko kreiptis į medikus
Didelę patirtį turinti paveldosaugininkė, pelniusi ir tarptautinį pripažinimą, nuobaudų nebuvo sulaukusi iki tol, kol tapo laikinąja Vilniaus padalinio vadove. Kodėl jos staiga pasipylė viena po kitos?
A.Zdanavičienei nuo praėjusių metų pabaigos teko pavaduoti susirgusį tuometinį Vilniaus padalinio vadovą V.Karčiauską.
Tada ji atsisakė pasirašyti nekokybiškai parengtą Vilniaus senamiesčio tvarkymo (specialųjį) planą ir dėl to patyrė didžiulį spaudimą.
„Sunkiausias periodas buvo nuo 2017-ųjų lapkričio, kai vedėjas atsigulė į ligoninę. Iki šių metų liepos vadovavau departamento Vilniaus skyriui. Nebuvau paranki vadovybei, todėl man ėmė kerštauti. Nuo darbe nuolat patiriamo streso pašlijo sveikata, kreipiausi į medikus“, – pasiguodė A.Zdanevičienė.
Kol pašnekovė kalbėjo apie nematomas kovas Kultūros paveldo departamente, jos veide atsispindėjo didelė įtampa: „Darbas man labai patinka, bet dabar į jį einu kaip į katorgą.“
Norėjo užplombuoti duris
„Padėtis departamente pasikeitė, kai čia atėjo Audrius Skaistys (departamento direktoriaus pavaduotojas, Vilniaus tarybos narys, konservatorius, dirbęs Specialiųjų tyrimų tarnyboje. – Aut.)“, – tvirtino A.Zdanavičienė.
Buvusio STT darbuotojo A.Skaisčio ir Seimo narės Gintarės Skaistės šeima neseniai sulaukė žemėtvarkininkų dėmesio. Vilniaus rajone šalia ežero buvo neteisėtai užimta valstybinė žemė ir joje ūkininkaujama.
Kaltę dėl pažeidimo prisiėmė A.Skaisčio tėvas, o Nacionalinė žemės tarnyba jam buvo atlaidi.
Tačiau gerokai labiau A.Skaistys pasižymėjo Kultūros paveldo departamente – dalis darbuotojų jo net ėmė bijoti.
Susirgus tuometiniam Vilniaus padalinio vadovui V.Karčiauskui ketinta užplombuoti jo kabineto duris, bet laikinoji vadovė tam pasipriešino.
Kai viena specialistė parašė tarnybinį pranešimą, kad darbo krūvis per didelis, ir paprašė pagalbos, jai buvo pasiūlyta išeiti iš darbo.
Prie departamento pastato stūkso Šv.Rapolo bažnyčia, o šalia – erdvi stovėjimo aikštelė, kurioje savaitgaliais automobilius statydavo vestuvininkai, krikštynų dalyviai. Dabar jie atsiremia į užtvarą.
„Lietuvos ryto“ paklaustas, kodėl žmonės nebegali savaitgaliais privažiuoti prie bažnyčios, A.Skaistys nusijuokė: „Jie gali pėsčiomis nueiti, nes tai mūsų teritorija, mes ten lapus grėbiame.“
Darbuotojai stebėjosi, kodėl vis keičiamas įėjimo į departamentą kodas. Anot jų, atsirado tiek kontrolės, kad beliko tualetuose įrengti vaizdo kameras.
Atvedė savo draugus
Ar šio departamento vadovai valstybinės įstaigos nesupainiojo su nuosava? Kad taip gali būti, liudija ir tarnybinis pranešimas, kurį pavyko gauti „Lietuvos rytui“.
Pasirodo, buvęs STT darbuotojas A.Skaistys šių metų kovą paklausė paveldosaugos specialistės, ar ji gali jam padėti. Esą jo geri pažįstami nusipirko žemės sklypą Naujamiestyje, J.Jasinskio gatvėje, su alaus baru ir norėtų paerzinti greta statančius plėtotojus dėl planuojamų statybų.
A.Skaistys specialistės paklausė: „Kiek galima statyti aukštų ir ar mes ten ką nors leisim?“
Specialistė pasiūlė jo draugams ateiti konsultavimo dieną. Po savaitės jai paskambinęs A.Skaistys netrukus pats juos atvedė. Jie paklausė, kas yra blogai, nurodė adresą. Kita specialistė paaiškino, kad turi projektinius pasiūlymus derinimui ir užsakovams bus pranešta.
Agentai atsuko nugarą
Tikra drama Kultūros paveldo departamente užvirė ėmus svarstyti naująjį Vilniaus senamiesčio specialųjį planą. Šis svarbus dokumentas rengtas dešimt metų ir galėjo kainuoti apie 300 tūkst. eurų biudžeto lėšų.
Į klausimą, kiek iš tiesų kainavo jo parengimas, nei departamentas, nei Kultūros ministerija žurnalistei neatsakė, nors vis žadėjo. Galbūt uždraudė vadovybė?
Vilniaus senamiesčio tvarkymo planas departamento kabinetuose sukėlė tiek daug aistrų, kad pasipylė net grasinimai.
Vilniaus padalinio darbuotojai dėl pažeidžiamų teisės aktų, patiriamo spaudimo ir galimai iššvaistytų lėšų kreipėsi į STT – pateikė šūsnį dokumentų, posėdžių įrašų.
Bet jie atsimušė kaip į sieną – STT agentai nė nepradėjo tyrimo. Tada paveldosaugininkai kreipėsi į prokurorus, o jie medžiagą permetė vėl į STT. Į užburtą ratą pakliuvę specialistai susimąstė: gal vienas departamento vadovų paprašė buvusių kolegų – agentų užmerkti akis?
A.Skaistys kratėsi pažinčių su agentais: „Nebepalaikau su jais ryšių ir nieko neprašiau.“ Jis neigė daręs spaudimą ir pavaldiniams.
Po kreipimosi į pareigūnus įtampa departamente gerokai įkaito.
„A.Skaistys su manimi kalbėjo pakeltu tonu ir sakė, kad Vilniaus skyrių reikėtų išformuoti. Skyriaus vedėjas A.Umbrasas grasino mane įduoti prokuratūrai, o departamento laikinasis direktorius Algimantas Degutis ant manęs rėkė.
Tačiau aš vis tiek nevykdžiau jų prieštaringų nurodymų“, – teigė A.Zdanavičienė.
Norėjo turėti atpirkimo ožį
– Kodėl jūs atsisakėte pasirašyti Vilniaus senamiesčio specialųjį planą? – paklausiau A.Zdanevičienės.
– Departamento vadovybė mane vertė tai padaryti – jie norėjo turėti atpirkimo ožį tam atvejui, jei iškiltų į viešumą tiesa, kaip planas parengtas. Bet aš, atidžiai peržiūrėjusi, negalėjau tokio pasirašyti.
Valstybės įmonė „Lietuvos paminklai“ planą padarė ant senos topografinės nuotraukos – 10 metų senumo! Susidarė kuriozinė situacija. Dalies pastatų jau nėra, bet jie plane pažymėti kaip saugomi. Arba tikrovėje yra iškilusių naujų, o jų nė ženklo nėra specialiajame plane.
Kai po Naujųjų metų tas planas buvo paviešintas, į departamentą atėjo vilniečių, kurie atrodė labai sutrikę.
Viena moteris nežinojo, ką jai daryti su savo daugiabučiu, kurio kažkodėl nebėra plane. Taip pat kodėl ten yra sovietinių laikų sandėliukas, kuris buvo bevertis ir jau nugriautas.
Tokių atvejų – daugybė! O juk šis labai svarbus dokumentas taikomas ne tik Senamiesčiui, bet ir Naujamiesčiui bei visai apsaugos zonai – beveik visam miestui iki „Akropolio“, oro uosto.
Specialiajame plane turėtų būti taikomi galiojantys teritorijų planavimo dokumentų reikalavimai, bet to nebuvo! Investuotojai, plėtotojai būtų atsidūrę spąstuose.
Vilniaus apsaugos zonoje išimti rekomenduojami pastatų aukščiai nuo žemės. Esą vertinti reikėtų pagal matomų pastatų aukštį. Tai jei kas nors matys Televizijos bokštą, negi tokio aukščio kaip jis galės statyti? Nesąmonė!
Plane atsirado neteisinių sąvokų: „vertingųjų savybių požymių turintys objektai“, „urbanistinės struktūros statiniai“, „kiti objektai“.
Su departamento vadovu A.Degučiu buvome pas merą Remigijų Šimašių.
Susitikime dalyvavo ir verslininkas Arvydas Avulis, architektas Mindaugas Pakalnis. Specialusis planas buvo sukritikuotas. Jei jis toks bus patvirtintas, pasipils ieškiniai teismams.
– Kodėl departamento vadovybė skubėjo?
– Matyt, reikėjo pateikti panaudotų pinigų ataskaitą. Tam buvo skirta mažiausiai 300 tūkst. eurų. Todėl ir pašalino nepaklusnųjį Vilniaus skyriaus vadovą V.Karčiauską, o dabar bando tą patį padaryti su manimi.
Skyrių jau paliko nemažai gerų specialistų, jis skandinamas!
– Ar tada, kai buvote spaudžiama pasirašyti Vilniaus senamiesčio tvarkymo planą, bendravote ir su A.Skaisčiu?
– Tada pavadavau V.Karčiauską. Vyko darbuotojų vertinimas. A.Skaistys man pasakė: „Aš tave noriu įvertinti labai gerai, bet vertinsiu tik gerai. Nes po to V.Karčiauskas sakys, kad Vilniaus skyrius gerai dirba.“ Turbūt jau tada buvo sumanyta atsikratyti V.Karčiausko. Taip A.Skaistys parodė žemą lygį.
Pamatė, kad yra sekama
– Kokio sulaukėte spaudimo pasakiusi, kad nepasirašysite sostinės specialiojo plano?
– Laikinasis departamento vadovas A.Degutis rėžė, kad suras būdą mane priversti. Vieną penktadienio vakarą paskambino iš Apskaitos skyriaus ir pakvietė pasirašyti planą.
Pakartojau, kad tokio blogo dokumento nepasirašysiu, ir paprašiau teikti Vilniaus skyriui oficialiai. Pateikė. Jį peržiūrėti laiko turėjau pakankamai – tris darbo savaites. Bet man kas valandą skriejo elektroniniai laiškai su raginimais.
Po to gavau įsakymą, kad ką nors paskirčiau pasirašyti tą planą. Parašiau tarnybinį raštą, kodėl negaliu to daryti.
– Ar tada spaudimas liovėsi?
– Ne, ir toliau sulaukdavau elektroninių laiškų, skambučių. Jie matė, kad laikausi savo, tada manęs pradėjo prašyti planą paviešinti.
Tačiau aš neviešinau. Vadovybė pati paviešino departamento puslapyje. Kaip ir numačiau, kilo didžiulis nepasitenkinimas.
– Tai gal tada jums jau davė ramybę?
– Tada mane pradėjo sekti. Kai išeidavau per pietų pertrauką, kavinėje prie gretimo stalo atsisėsdavo departamento darbuotoja ir klausydavosi, ką kalbu. Kartą susitikau pasitarti su advokatu. Pamatęs situaciją jis net neabejojo, kad esu sekama.
Nors būdama skyriaus vedėja dirbdavau ir savaitgaliais, už tai negavau nė cento. Bet sulaukiau nemotyvuotų nuobaudų.
Per porą savaičių keturis kartus rašiau atostogų prašymą, bet manęs neišleido – vadovybė atsakė, kad vėluoju atlikti 24 užduotis. Tai melas! Jau neabejoju, kad su manimi norima susidoroti.
– Ar neapmaudu, kad nesulaukėte pagalbos nei iš STT, nei iš prokuratūros?
– Jie net nepradėjo tyrimo, nors turėjo visus įrodymus. Tai pasityčiojimas! Apmaudu, kad valstybėje tvyro chaosas. Ir skaudu matyti, kaip skandinami patyrę, principingi specialistai.
Dėl tokios kovos man, kaip ir buvusiam vadovui V.Karčiauskui, sušlubavo sveikata. Turėsiu gultis į ligoninę. Negaliu nesirūpinti sveikata, nes turiu užauginti du vaikus.
Visą tyrimą skaitykite dienraščio „Lietuvos rytas“ šeštadienio numeryje.
