Savivaldybė tvarką pažeidė net keliskart
Tęsiantis neaiškioms Vilniaus daugiabučių namų administratorių rinkimų procedūroms ir į viešąją erdvę iškylant informacijai apie naujus galimus pažeidimus, ieškinį dėl administratorių rinkimų pateikė patys būsto administratoriai.
Būsto rūmų teisininkas Andrius Iškauskas portalui lrytas.lt teigė, kad Vilniaus apylinkės teismo sprendimas apėmė net kelis administratorių rinkimų procesui svarbius aspektus.
„Visų pirma, teismas pabrėžė, kad savivaldybė kištis į būsto administratoriaus rinkimą gali tik tada, kai yra Civilinio kodekso straipsnyje aiškiai nurodytos aplinkybės. Tai reiškia, kad savivaldybės įsikišimas galimas, kai penktadalis gyventojų šito prašo arba kai yra pagrįstų skundų. Tik tada ir tik tuose namuose, kuriuose yra susiklosčiusi viena iš anksčiau įvardintų situacijų, savivaldybė gali inicijuoti rinkimus. Kitaip sakant, pagrindo inicijuoti administratorių rinkimus bendrai viso miesto mastu teismas nematė“.
„Antras teismo pripažintas dalykas: savivaldybė pažeidė procedūras, nes praeitų metų pabaigoje, pasibaigus 5 metų administratorių paskyrimo terminui, savivaldybė, nespėdama padaryti atrankų, pratęsė administratorių veikimą dar vieniems kalendoriniams metams, kad įvykdytų atrankas, kurias iki šiol ir darė. Teismo nutartis teigė, kad jeigu pratęsinėjamas terminas, tai ir pratęsti reikia tam terminui, kuris numatytas sąlygose, tai yra penkeriems, o ne vieneriems metams, kaip kad buvo padaryta“, – komentavo teisininkas A.Iškauskas.
Būtent tai, anot Būsto rūmų teisininko, ir nulėmė teismo sprendimą sustabdyti rinkimus ir uždrausti savivaldybei vykdyti bet kokius masinės daugiabučių administratorių atrankos veiksmus, vykdyti pakartotinius ar antrojo turo balsavimus, parinkti konkrečiuose namuose administratorius, kol teismo sprendimas įsiteisės.
Sprendimą skųs
Būsto rūmo teisininkas A.Iškauskas pabrėžė, kad šis teismo sprendimas dar nėra galutinis, jį savivaldybė galės skųsti.
Panašu, kad būtent tokios pozicijos ir laikysis savivaldybė.
Vilniaus miesto savivaldybės Teisės departamento vadovas Edvardas Varoneckas teigė, kad „savivaldybė laikosi nuomonės, jog teisinėje valstybėje negali būti tokios situacijos, kai teismai patys sako, kad dėl viešojo intereso negalima stabdyti administratorių skyrimo procedūros, tačiau kitas teismas pasisako priešingai“.
„Tikėtina, būdamas suklaidintas administratorių, apylinkės teismas priima tokią nutartį, kuri net gyventojams užkerta kelią savo laisva valia pasirinkti namo administratorių, t.y. laisvai spręsti dėl savo nuosavybės. Todėl skubiai teiksime skundą dėl nutarties ir tikimės, kad teismas, susipažinęs su savivaldybės skundo argumentais, šią klaidą ištaisys bei panaikins viešąjį interesą pažeidžiančią teismo nutartį“.
Problemos buvo užprogramuotos rinkimams neprasidėjus
Su būsto administratorių rinkimais susiję nesklandumai prasidėjo vos paskelbus apie miesto mastu vykdomus administratorių rinkimus. Liepos mėnesį daugiabučių namų butų savininkams buvo išsiuntinėti balsavimo biuleteniai. Neilgai trukus paaiškėjo, kad dalis informacijos, pateiktos biuleteniuose, yra klaidinga ir neatsižvelgia į konkrečias namo charakteristikas.
Prasidėjus balsų skaičiavimams, savivaldybė ribojo bendrijos narių susirinkimo deleguotų ir nepriklausomų stebėtojų galimybes dalyvauti balsų skaičiavimo procedūrose.
Įtarimus sukėlė ir kai kurių savivaldybės esamų bei buvusių darbuotojų ryšiai su tam tikromis būstus administruojančiomis įmonėmis.
Būsto rūmų teisininkas atkreipė dėmesį, kad, reaguojant į galimus pažeidimus, Būsto rūmai savivaldybės tarybos nariams, ministerijų atstovams bei Seimo nariams pateikė išsamią ataskaitą, kurioje nurodyta, kur yra matomi rinkimų trūkumai bei galimos korupcijos apraiškos.
Šia ataskaita Būsto rūmai kvietė Vilniaus miesto savivaldybę priimti reikiamus teises aktus ir reikiamus sprendimus, užtikrinančius, kad neliktų šiuo metu esamų spragų.
