Lietuvos švietimo įstaigų vadovų profesinės sąjungos viešas laiškas
Lietuvoje netylant kalboms dėl rugsėjį įsigaliojusio mokytojų etatinio darbo apmokėjimo modelio, tiek mokytojų profesinių sąjungų vadovai, tiek Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos ŠMM) atstovai žiniasklaidoje kaip didžiausią kliūtį sklandžiame modelio įgyvendinime įvardina mokyklų vadovus.
Tyliai skaitę ir klausęsi apie savo nekompetenciją, apie mūsų norą kenkti mokytojams, po 2018 metų spalio 12 dieną paskelbto lrytas.lt žurnalistės Aidos Murauskaitės pokalbio su švietimo ir mokslo ministrės patarėju Arminu Varanausku manome turintys teisę viešai pasisakyti. (Šį straipsnį galite perskaityti čia.)
„Etatinis mokytojų apmokėjimas buvo skirtas ne algoms kelti...“ – šiuo ministrės patarėjo teiginiu reikėjo dar pavasarį pradėti visą mokytojų etatinio darbo apmokėjimo modelio įvedimo sklaidą.
Kad mokytojai žinotų, jog valandos įkainis daugumai nesikeis, o atlyginimas gali keistis tik dėl kintančio darbo krūvio. Teigiant, kad „trečdaliui mokytojų atlyginimas kilo 100 ir daugiau eurų. 80-90 proc. mokytojų alga kilo nuo 50 eurų“, būtina pasakyti, kad tas kilimas yra ne už tą patį anksčiau buvusį, o už didesnį krūvį.
Prieš kritikuojant mokyklų vadovus derėtų suprasti, kad:
– mokykloms skirtas finansavimas priklauso ne nuo mokyklų direktorių, o nuo Bendrųjų ugdymo planų įgyvendinimui reikalingų valandų, su kuriomis tiesiogiai pagal Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašą susijęs ir mokyklai skiriamų etatų skaičius. Mokyklų vadovai mokytojų krūvius skirstė, vadovaudamiesi metodika, pateikta ŠMM organizuotuose mokymuose, konsultacijose;
– kiek mokyklai tiksliai bus skirta lėšų, mokyklų vadovai pamatė Švietimo valdymo informacinėje sistemoje (ŠVIS) tik rugsėjo mėnesio viduryje, kai pats Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymas (DAĮ) įsigaliojo jau nuo 2018 m. rugsėjo 3 d. (iki šios dienos su darbuotojais turėjo būti suderinti darbo krūviai, darbuotojai turėjo būti supažindinti su pakeistomis darbo sąlygomis ir išreiškę savo sutikimą jomis dirbti. Iki to laiko turėjo būti sudarytos darbo sutartys, parengti pareigybių aprašai, su darbuotojų atstovais suderinta darbo apmokėjimo sistema ir vidaus darbo tvarka).
– mokykla neturi teisės viršyti jai nurodyto etatų skaičiaus. Vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymu, miestų savivaldybių tarybos tvirtina mokyklose didžiausią leistiną etatų skaičių, kurį savivaldybių planavimo skyrių specialistai gauna naudodamiesi būtent ŠVIS pateiktais duomenimis. Todėl ŠMM rašto, adresuoto savivaldybių administracijų direktoriams ir mokyklų vadovams (raštas gautas 2019 m. spalio 4 d.), teiginys „svarbiausias duomuo yra mokyklos ugdymo planui įgyvendinti skirtos lėšos.<...>Kiti duomenys (kontaktinių valandų skaičius, etatų skaičius ir kt.) yra orientacinio pobūdžio <...>“ yra klaidinantis.
ŠMM sutinka, kad ne visi mokyklų vadovai blogai atliko užduotis, bet nuolatinė kritika tikrai diskredituoja vadovus, sąžiningai ir laiku atlikusius visus įpareigojimus, tariantis su mokytojais, nepriklausomai nuo to, kaip vadovai patys asmeniškai vertino mokytojų etatinio darbo apmokėjimo modelį. Mes suprantame, kad esame atsakingi už švietimo politikos įgyvendinimą ir dedame visas pastangas tai atlikti kompetentingai.
Jei ŠMM žinomi faktai, kad atskirose mokyklose etatai (įskaitant ir administracijos bei švietimo pagalbos specialistų etatus) paskirstomi nesilaikant nustatytos tvarkos ir mokyklų vadovų atlygiai neatitinka DAĮ reikalavimų, tai derėtų nagrinėti tuos konkrečius atvejus, o ne visus vadovus vadinti „savivaliaujančiais“, „besipriešinančiais reformai“, „nemokančiais dirbti“, „neįsiklausančiais į tai, ką sako darbuotojai“. Vadovų bei jų pavaduotojų ugdymui pareiginės algos koeficientai reglamentuoti DAĮ ir juos nustato savivaldybės. Nesunku pasiskaičiuoti, kiek turėtų uždirbti vadovas ir jo pavaduotojai, žinant vadovaujamos įstaigos mokinių skaičių bei vadovo ar pavaduotojo pedagoginio darbo stažą.
Tikimės, kad visi pokyčiai, kurie mokyklose jau vyksta ir kurie dar laukia, bus plačiai išdiskutuoti su mokyklų bendruomenėmis ir vykdomi atsižvelgiant į realią situaciją. Mokyklų vadovams neteisinga priskirti visus skubotai vykdomos darbo apmokėjimo reformos nesklandumus ir trūkumus.“
