– Vilniaus klubas skelbia, kad jo nariai savo darbais, pomėgiais, talentais ir verslais garsina ir turtina Lietuvos sostinę. Ką pavyko nuveikti? – „Lietuvos rytas“ pasiteiravo Vilniaus klubo tarybos pirmininko Alvydo Žabolio.
– Pirmiausia esame Vilniaus minties klubas. Siekiame puoselėti mūsų sostinės tapatybę, o tai paslaptingas reiškinys.
Juk Vilnius – jaunas miestas, nors jo istorija siekia septynių šimtmečių gelmes. Tačiau dabartinė sostinės bendruomenė visiškai jauna.
Dažnai diskutuojame, kokia yra šiuolaikinio Vilniaus tapatybė, kaip ji kinta. Tokiuose svarstymuose mezgasi tai, ką ir vadiname miesto mintimi.
– Kokie jūsų naujausi sumanymai, išskiriantys Vilniaus klubą iš kitų panašaus pobūdžio susivienijimų?
– Manau, iš kitų klubų išsiskiriame, be kita ko, ir tuo, kad turime savo namus – mūsų puoselėjamus Umiastovskių rūmus.
Dvidešimtmečio proga savo lėšomis čia įkūrėme biblioteką, kurioje tikimės surinkti geriausią knygų apie Vilnių kolekciją.
Kaupsime mūsų miesto istoriją atskleidžiančius senuosius leidinius lotynų, lenkų, senąja baltarusių, rusų, vokiečių ir, žinoma, lietuvių kalbomis.
Ši kolekcija, be abejo, atspindės ir didžiulį žydų bendruomenės įnašą į Vilniaus raidą, kultūrinį gyvenimą.
– Ar skatinsite ir naujų knygų apie Vilnių leidybą?
– Tai jau ir darome. Esame įsteigę premiją, kuri kasmet įteikiama geriausios knygos apie Vilnių autoriams.
Tokie projektai geriausiai atspindi mūsų klubo veiklos dvasią, taip atskleidžiama ir miesto tapatybė. Šios paieškos labai svarbios, nes XXI amžiuje jau konkuruoja ne tiek valstybės, kiek miestai, regionai.
Europos Sąjunga – bendra erdvė, laisvai keliauja prekės, kapitalas, žmonės, todėl reikia atkreipti į save dėmesį kokiu nors išskirtinumu.
Galime būti konkurencingi tik tuomet, jei mūsų miesto tapatybė atrodys patraukli pasauliui, vilios žmones čia atvykti ir kurti. Ne vien tautiečius, bet ir kitų tautybių asmenis. Vilnius turėtų būti atviras viso pasaulio piliečiams, kuriems artimos mūsų miesto vertybės.
Žinoma, negalime prisikviesti viso pasaulio, nes tuomet tiesiog paskęstume įvairių tautų ir kultūrų lavinoje, prarastume unikalumą, bet turėtume būti svetingi tiems kūrybingiems žmonėms, kurie norės prisidėti puoselėjant Vilnių.
Suprantama, kiekvienas naujas miesto gyventojas kiek keičia, plečia jo tapatybę. Bet toks XXI amžiaus pasaulis.
– Viename savo interviu sakėte, kad Vilnius su Kaunu ne konkuruoja, o tik papildo vienas kitą. Gal norėtumėte atgaivinti buvusio Vilniaus mero Artūro Zuoko propaguotą, bet dabar jau primirštą dvimiesčio idėją?
– Ši idėja gyva, ją remia ir dabartinis Vilniaus meras, ir turbūt kone visi galimi kandidatai į šį postą. Kalbėjausi apie tai su Kauno meru Visvaldu Matijošaičiu. Jis irgi pritaria dvimiesčio idėjai.
Visi pripažįsta, kad Vilnius ir Kaunas – per maži miestai, kad varžytųsi. Reikia konkuruoti ne tarp savęs, o Europoje. Jei žvelgtume į Vilnių ir Kauną kaip į vieną regioną, tai būtų maždaug 1,2 mln. gyventojų turintis dvimiestis. Toks regionas savo galimybėmis atsiduria greta Varšuvos ir Helsinkio.
Jei sutelktume abiejų miestų resursus, būtume dar patrauklesni ūkio, kultūros ir mokslo požiūriu. Tai būtų stiprus ekonominis centras, kuris į aukštesnį plėtros lygį temptų visą Lietuvą. Tik reikia pagreitinti susisiekimą tarp miestų.
– Umiastovskių rūmus vadinate savo klubo namais. Jie per pastaruosius metus pagražėjo, bet iki visiškos restauracijos dar labai toli. Jūsų klubo nariai – pasiturintys žmonės. Atrodytų, ką jiems reiškia – susimestų, ir rūmai galėtų tviskėti.
– Mūsų klubo nariu tampama anaiptol ne pagal turto cenzą. Didesnė klubo dalis – gydytojai, tarnautojai, inžinieriai, smulkūs verslininkai, o stambesnių – ne taip ir daug. Jie nemažai aukoja klubo projektams.
Umiastovskių rūmai, kurie buvo labai apleisti, pastaruoju metu gerokai patvarkyti. Investavome jau beveik milijoną eurų. Be to, už rūmų panaudą kasmet teikiame paramą Vilniaus savivaldybei.
Todėl, manau, mūsų indėlis pakankamai didelis.
Klubas nekėlė sau užduoties restauruoti rūmus. Dabar juos konservuojame, tvarkome, kad neirtų, o restauravimas – ateities darbas. Mums dabar svarbiausia atkurti rūmų gyvybę, pritraukti į juos vilniečių bendruomenę – čia renkasi ne tik klubas, bet ir vyksta nemažai miestui skirtų renginių.
