Tačiau mažaraščiais garsėjanti švietimo tvirtovė užsimojo pakeisti visą švietimo turinį. Paslaugą sumanyta nusipirkti. Ir gana brangiai – už beveik 8 milijonus eurų. Ugdymo plėtotės centro direktorius perka, o buvęs jo pavaldinys, dabar viceministras, Gražvydas Kazakevičius tą pirkimą prižiūri.
„Pačią pirmą dieną, atėjęs dirbti, parašiau nusišalinimo prašymą. Ministrė priėmė sprendimą nenušalinti“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „24/7“ kalbėjo G.Kazakevičius.
Ugdymo plėtotės centro direktorius Giedrius Vaidelis teigia, kad toks pirkinys – labai svarbus.
„Mums svarbu, kad patys geriausi ekspertai dalyvautų ugdymo turinio atnaujinime ir visame procese, kuris truks 4 metus“, – teigė jis.
Sąlygos ekspertams surašytos taip, kad prie jų galėtų pasišildyti ir patys valdininkai. Gal net ir tos įstaigos, kuri paskelbė konkursą.
„Negaliu uždrausti savo darbuotojams dalyvauti kažkokiuose kūrybiniuose darbuose“, – sakė G.Vaidelis.
Įtarimų, kad ministerija konkurso sąlygas pritaikė konkretiems laimėtojams turi ir Viešųjų pirkimų tarnyba. Įtarimų kelia tai, kad nustatytas labai konkretus specialistų skaičius, jų mokslinis laipsnis.
„Įvertinant visumą, įvertinant tai, kad nebuvo viešų konsultacijų, tarimosi su rinka,kalbant apie suspaustus terminus, specifinius kvalifikacijos reikalavimus, konkrečius ekonominius kriterijus, darytina prielaida, kad buvo numatomi tam tikri laimėtojai“, – pasakojo Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė Diana Vilytė.
Konkurso nugalėtojas turi būti atrinktas pagal ekonominio naudingumo kriterijų. Kitaip sakant, laimės tas, kas pasiūlys pigiausią kainą.
„Tai žaidimas mūsų vaikų ateitimi. Laimės tas, kas pasiūlys ekonomiškai efektyvesnį sprendimą, o nuo to priklausys, ko mokysis mūsų vaikai. Rimtos valstybės savo vaikais nežaidžia“, – teigė Vilniaus universiteto dėstytojas Darius Kuolys.
Kad į ekspertų pirkimo traukinį neįšoktų tie, kas nenumatyti, pirkimo pasiūlymui pateikti skirtas vos mėnuo.
„Formaliai pirkimo terminas yra išlaikytas, bet kiekvienu atveju reikia žiūrėti, kas perkama. Mes kalbame apie sudėtingą pirkimą. Šiuo atveju terminai neatlaikantys kritikos. Taip pat ir dėl protingumo, nes surinkti 16 ekspertų ir parengti medžiagą yra sudėtinga“, – teigė D.Vilytė.
D.Kuolio teigimu, su švietimo bendruomene nebuvo tartasi. Mokslininkams toks konkursas buvo staigmena ir jie įtaria, kad laimėtojas numatytas iš anksto.
„Iš esmės tai, ko mokysime savo vaikus mokyklose, tampa perkamuoju objektu. Aš švietimu domiuosi seniai, bet man neteko susidurti su atveju, kad pasaulyje kokia valstybė mėgintų atnaujinti turinį tokiu būdu – leistų viešuoju pirkimu nulemti, ko mokysis vaikai, kokius pagrindus įgaus ir kokią brandą pasieks. Jau žinoma, kad kiti kolegos jau nuo vasaros sėdi prie šitų projektų“, – teigė D.Kuolys.
Tačiau aiškėja, kad tokios apimties konkurso skelbti net nereikėjo, ministerijos pavaldi įstaiga galėjo samdyti atskirus ekspertus, kurie parengtų programas.
„Nebuvo būtina vykdyti viešąjį pirkimą, perkant tas paslaugas. Galėjo ateiti patys ekspertai, fiziniai asmenys, geriausi iš geriausių, autoritetingiausi ir geriausius pasiūlyti“, – teigė D.Vilytė.
Bet paaiškėjo, kad žmogus, kuriam švietimo ministrė pavedė atnaujinti visą bendrojo lavinimo mokyklų pamokų turinį, pats turi tik pradinių klasių mokytojo bakalauro laipsnį. Tokio mokslinio laipsnio reikalaujama iš eilinės vaikų darželio auklėtojos, tik jos gauna keturis kartus mažesnį atlyginimą.
„Aš manau, kad tikrai tinku. Jokių teisės aktų nepažeidžiau. Tai tikrai nėra trukdis, kuris galėtų trukdyti man dirbti. Aš įstojęs mokytis, liko parašyti magistrinį darbą“, – teigė Ugdymo plėtotės centro direktorius G.Vaidelis.
G.Vaidelis Lietuvos švietimo lygį kelia jau dešimt metų. Per pastaruosius trejus metus jo atlyginimas nuolat kilo.
Bet atrodo, kad dabar valdininkas galės sėsti rašyti magistro darbą, nes švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė nutarė atleisti jį iš pareigų.
Ministrei reikia aiškintis ne tik dėl viešųjų pirkimų, bet ir dėl mokytojų atlyginimų. Žadėta, kad įvedus etatą atlyginimai kils, bet ką apie ministrės sprendimą galvoja mokytojai, buvo pademonstruota praėjusią savaitę – ministrė per mokytojų dienos šventę buvo nušvilpta nuo scenos.
Paaiškėjo, kad po ministrės įgyvendintos reformos visu krūviu dirbantys pradinių klasių mokytojai net negavo viso etato. Kad užsidirbtų pensijai, jie turi papildomai dirbti, tad kyla klausimas, kada jiems ruoštis pamokoms. Apie tai ministrė šią savaitę kalbėti nenorėjo.
Neseniai J.Petrauskienei teko aiškintis, kodėl jai pavaldžios švietimo įstaigos paslaugas perka iš jos vyro įmonės. Po kilusio skandalo dėl milijoninio viešųjų pirkimų konkurso pasklido abejonių, kad ministrė gali netekti kėdės.
„24/7“ – sekmadieniais 21.00 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
