Nieko nuostabaus. LRT – ne tik viena įtakingiausių televizijų, bet ir bene svarbiausias žiniasklaidos kanalas daugeliui dabartinės Seimo daugumos rinkėjų.
Todėl nėra ko stebėtis tuo, kad LRT veiklą tyrusios valstiečių komisijos išvadose itin svarbią vietą užima dabartinio LRT valdymo modelio kritika ir siūlymai jį keisti – pirmiausia didinant Seimo ir Prezidentūros galimybes aktyviau dalyvauti skiriant tarybos narius.
Suprantama, tai daroma, kad šiame procese dalyvautų ne vien šis, bet ir kitas Seimas, kuriame valstiečiai taip pat tikisi dominuoti, ir nauja Prezidentūra, kurią jie irgi tikisi užimti.
Todėl LRT tarybos narių skyrimą siekiama labiau sutapatinti su rinkimų ciklais.
Dar iškalbingesnė tokia išvadų nuostata: „Peržiūrėti kitų LRT tarybos narius skiriančių organizacijų narių skyrimo tvarką bei skiriančiųjų organizacijų sąrašą, įvertinant tų organizacijų priskyrimo prie skiriančiųjų organizacijų tikslingumą.“
Ypač prieštaringai vertinamas ir parlamento vicepirmininko valstiečio A.Nekrošiaus vadovaujamos Seimo komisijos siūlymas įsteigti naują valdymo organą valdybą, kurios narius atrinktų valdiška komisija.
Žinoma, šios išvados – dar ne įstatymai, bet jos suteikia pagrindą valdantiesiems, pavyzdžiui, R.Karbauskio vadovaujamam Kultūros komitetui, kurpti teisės aktus, kurie žiniasklaidai parodytų jos tikrąją vietą.
Užvakar valstiečiams dar nepavyko priimti šių išvadų ypatingos skubos tvarka – to neparėmė pakankamas skaičius valdančiųjų bei jų rėmėjų, o opozicijos pajėgos buvo gana vieningos.
Seimą stabtelėti, ko gero, privertė ir šalies žiniasklaidos bendruomenės krtitika, ir šią savaitę dėl žodžio laisvės varžymų net keletą kartų valstiečius perspėjusi prezidentė D.Grybauskaitė.
Grėsmių nacionalinio transliuotojo nepriklausomumui įžvelgusi LRT vadovybė ėmė šauktis net tarptautinės pagalbos.
Bet ar šis triukšmas, kuris tikrai nenutils, o nuostoliai valstybės tarptautiniam prestižui tik didės, gali sustabdyti šią valdžią ir paskatinti atsisakyti kėslų?
Vargu. Galima spėti, jog kova persikels į užkulisius, padaugės intrigų siekiant bent jau susilpinti LRT, skaldant ją iš vidaus.
Negana to, šis šurmulys yra politiškai naudingas valstiečiams – tai ir mobilizuoja valdančiųjų ištikimiausius rėmėjus, ir jų pusėn palenkia tą visuomenės dalį, kuri yra priešiškai nusiteikusi prieš visą žiniasklaidą.
Užmojų manipuliuoti būtent tokiomis visuomenės nuotaikomis galima įžvelgti ir Vyriausybės susirėmime su žiniasklaida dėl Registrų centro duomenų.
Šią savaitę susirėmimą tarsi ir laimėjo žurnalistai.
Vyriausybė nusprendė, kad Registrų centro duomenys žiniasklaidai turi būti teikiami nemokamai ir tai turi būti daroma ne pagal kažkokią paprotinę teisę, bet pagal įstatymą.
Bet įstatymo pataisų projekte numatyta virtinė sąlygų, pagal kurias nemokami duomenys bus teikiami ne bet kokiems žurnalistams. Vadinasi, valdininkai turės galimybę manipuliuoti savo galiomis: „gerai“ žiniasklaidai duosime, „negerai“ – špyga.
Verta atkreipti dėmesį dar į vieną momentą: paskelbusi, kad kol bus priimtas įstatymas, žurnalistai galės nemokamai naudotis Registrų centro duomenimis, Vyriausybė pabrėžė, jog tai kiekvieną mėnesį mokesčių mokėtojams atsieis maždaug po 30 tūkst. eurų.
Akivaizdu, kad taip bandoma supriešinti mažiau galvojančios visuomenės dalį su žiniasklaida – štai, žiūrėkite, mes turime sumokėti triukšmaujantiems žurnalistams, užtat nelieka pinigų pensijoms kelti.
Gal čia ir būtų atsakymas, kodėl Vyriausybė nepadarė taip, kaip patarė ir žiniasklaida, ir, tarkime, prezidentė, – Registrų centro duomenys turi būti nemokami visiems piliečiams.
Bet priešindama visuomenę su žiniasklaida valdžia ir pati sau šaudo į kojas. Antai netyla skandalas dėl sunaikinto Vyriausybės pasitarimo įrašo.
Liudininkų teigimu, tame pasitarime, kuriame buvo sprendžiama dėl nemokamo registro duomenų teikimo žurnalistams, premjeras S.Skvernelis, švelniai tariant, pažėrė ne itin deramų žodžių apibūdindamas žiniasklaidą.
Itin kvaila tai, kad šis įrašas sunaikintas jau praėjus kelioms dienoms nuo triukšmo pradžios.
Kita vertus, kaip reikėjo pasielgti, jei premjeras savo požiūrį į žiniasklaidą, kaip ir į kitus dalykus, reiškė jam įprastu laisvu stiliumi?
Kai toks aukštų pareigūnų požiūris, kojas į žiniasklaidą valosi ir žemesnieji.
Antai Registrų centras ir jį valdanti Susisiekimo ministerija, kuriai vadovauja D.Grybauskaitės globotinis R.Masiulis, atsisakė „Lietuvos rytui“ pateikti informaciją, kaip buvo suformuota nauja šios įmonės valdyba.
Dienraščio žurnalistams kilo abejonių dėl procesų skaidrumo ir galimų manipuliacijų, bet valdininkai tiesiog spjovė į visuomenės teisę žinoti.
Tiesa, po „Lietuvos ryto“ publikacijos šios valdybos sudarymo aplinkybėmis susidomėjo tiek dešiniosios, tiek ir kairiosios Seimo opozicijos atstovai.
Taigi neatmestina, kad piktybiška biurokratinė tylos siena bus pramušta.
Vis dėlto nežinia, ar tokios pamokos privers šią valdžią atsitokėti. Jeigu ir pastarieji skandalai valstiečių kovinio vežimo nepristabdys, jis gali imti šturmuoti kitas institucijas, kliudančias tvirtinti valdžią, pavyzdžiui, Konstitucinį teismą.
Į kokias valstybes tada ims panašėti Europos Sąjungos narė Lietuva?
