Be to, jis pabrėžė, kad ministerija užsimojo apžvelgti ir mokyklų direktorių teritoriją: kiek jie algos gauna ir ar ne per daug administracijos darbuotojų turi.
Šią savaitę Lietuvos tėvų forumas kreipėsi į šalies prezidentę ir premjerą, kad jie įvertintų, ar švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė atitinka einamas pareigas ir pargino ją atstatydinti.
– Ar jau žinote, kiek yra mokytojų, kuriems algos, įvedus etatinį apmokėjimą, padidėjo, o kiek yra tokių, kuriems sumažėjo? – lrytas.lt paklausė A.Varanausko.
– Deja, tokios statistikos dar negalime pasakyti. Mėnesio pabaigoje bus atliekamas išsamus ir tikslus tyrimas, nes institucijos iki tada gali tikslinti „Sodrai“ teikiamus duomenis. Kitą savaitę analizuosime pirminius duomenis ir matysime, kokia yra tikroji situacija – kiek mokytojų atlyginimas, lyginant su praėjusiais metais, augo, liko toks pat ir kiek mažėjo.
Tačiau pas premjerą neseniai buvo pakviesti inovatyviausi mokytojai, ir keli jų pateikė savo mokyklų statistiką. Anot jų, trečdaliui mokytojų atlyginimas kilo 100 ir daugiau eurų. 80-90 proc. mokytojų alga kilo nuo 50 eurų.
50 eurų nėra milijonas, bet tai tikrai nemenka suma. Be to, nepamirškime, kad tai tik pirmas etatinio apmokėjimo įvedimo etapas, 2019-aisiais nuo sausio mokytojai, kaip ir kiti darbuotojai, pajus situacijos pagerėjimą dėl mokesčių reformos, o nuo rugsėjo 1-osios prasidės II etatinio įvedimo etapas, kurio metu mokyklas pasieks dar daugiau pinigų.
– Sukritikavote mokyklų, kuriose mokytojams algos nedidėjo, vadovus. Jie esą nemokėjo paskirstyti krūvių, o kartu ir apmokėjimo už darbą. Jie išties blogai atliko savo pareigas?
– Negalėčiau pasakyti, kad visi mokyklų vadovai blogai atliko savo užduoti. Turime Lietuvoje daug vadovų, kurie gerai tvarkėsi. Situacija buvo žinoma dar vasarą, jie visą laiką domėjosi teisės aktais. Nuo tos dienos, kai jie buvo priimti, buvo galima imti ir pačiam pasiskaičiuoti savo atlyginimą.
– Vasarą mokytojai ir direktoriai atostogauja.
– Kai įstatymas buvo priimtas, direktoriai dar nebuvo išėję atostogų. Tarkim, Vaidas Bacys (Šiaulių rajono Aukštelkės mokyklos direktorius, – red. past.). Jo mokykla nelaukė, kol sistema algas paskaičiuos, jie patys tai padarė. Raktas į sėkmę buvo ir yra bendravimas su savo kolektyvu.
– O jūs, ministerija, padarėte viską, kad mokykloms būtų aišku, kaip etatus formuoti, kad visa tai ateitų sklandžiai? Nesyk nuskambėjo priekaištas jums, kad nebuvo tikslių instrukcijų, kad tik rekomendacijas teikėte.
– Dėl kai kurių sprendimų mes Lietuvoje vėluojame ne mėnesius, metus, bet dešimtmečius.
Deja, bet, matydamos problemas, dalis ankstesnių valdžių sprendimų nesiėmė, nes tai yra nepatogu. Mes matome, kiek pastangų reikalauja šis sprendimas. Bet privalome žengti į priekį.
Buvo įdėta milžiniškų pastangų, ir jų buvo užtektinai, kad pokyčius įgyvendintų tie, kurie to norėjo. Bet buvo tokių savivaldybių, kurios pasakė mokykloms: „sistemoje matote pinigus, bet skaičiuokite algas be papildomų pinigų, pagal dabar galiojančią tvarką“. Taip buvo Trakų rajono savivaldybėje.
– Ką parodė jūsų patikrinimo vizitai į mokyklas? Jūs lankėtės Lentvario „Versmės“ gimnazijoje. Auklėjote ir barėte?
– Kad ir kaip nenorėtume ieškoti kaltų ir baksnoti pirštais, negalime to nedaryti. Tačiau tai, kad liepta krūvius ir algas planuoti ne pagal naują tvarką, nepadėjo sklandžiam procesui. Tai buvo politinis, o ne biurokratinis sprendimas. Ši neteisybė dabar yra atkurta.
Lentvario mokykloje yra problemų. Darbo sutartys su mokytojais mums lankantis nebuvo atnaujintos. Tai nebūtų milžiniška bėda, bet dauguma mokytojų išvis neturi darbo sutarčių. 2003 metais įsigaliojęs Darbo kodeksas numatė, kad visi darbuotojai Lietuvoje turi turėti sutartis, išskyrus verslo liudijimų ir kitais atvejais. Iki tol buvo galimybė dirbti pagal darbo sutartį arba įstatymą.
Etatinis mokytojų apmokėjimas privertė permąstyti ilgai taikytas praktikas, kalbėtis su žmonėmis ir susitarti, kokį darbą tau apmokėsiu, kiek valandų skirsiu. Taip žmonės galėjo suprasti, kokį darbą daro ir kiek uždirba. Jei mokytojas mano, kad daro darbus, už kuriuos jam nemoka, jis nėra patenkintas.
Lankytose mokyklose nustatėme ir tai, kad nesudarytos darbo tarybos, neįdiegta 1,5 metų privaloma darbo apmokėjimo sistema, kuri turi būti patvirtinta suderinus su darbuotojais.
Jei kur yra skriaudžiami mokytojai, kažkas kažkur kažko nesupranta, mes tam ir esame, kad padėtume.
Dar noriu pasakyti dėl to, ką pamačiau lankytoje mokykloje. Nepaisant netvarkos, mokykloje darbo užmokesčio fondas auga. 25 pedagogams iš 28-ių atlyginimas didėja. Standartiškai 20-70 eurų. Yra viena mokytoja, kuriai alga auga 300 eurų, kas yra fantastinė suma, trims mokytojams alga mažėja, vienam – 1,5 euro, jam sumažėjo mokinių, dar dviem sumažėjo apie 60 eurų, nes jie turi mažiau klasių.
– Kalbėjau su šia mokykla. Alga kilo tiems, kuriems didėjo krūvis. Mokytoja, kuriai alga pakilo 300 eurų, turi 27 kontaktines valandas. Dar porai mokytojų pakilo per 200 eurų, nes gavo po papildomą klasę. Ar tai galima vadinti algos padidėjimu? Juk jos tiesiog gavo daugiau darbo.
– Mes visada taip ir sakėme: etatinis yra ne valandos branginimas, o didesnio valandų skaičiaus davimas mokykloms. Mat didžioji problema, kodėl mokytojų atlyginimai maži, yra ta, kas vos penki procentai dirba visu krūviu. Kas trečias mokytojas Lietuvoje dirbdavo mažiau nei puse etato. Jei tiek dirbi, niekaip negausi didelio atlyginimo.
Reformos esmė – skirti daugiau valandų darbams, kuriuos mokytojai visuomet darydavo. Ar mokytojai anksčiau nepildydavo dienyno, ar nebendraudavo su tėvais, ar neidavo į metodinių grupių susirinkimus?
Kai kurios mokyklos sugebėdavo jiems už tai sumokėti. Bet Lietuvoje situacija yra marga. Deja, bet ne didžiojoje dalyje mokyklų mokytojai gaudavo atlygį už šias veiklas. Todėl ir reikėjo šitos intervencijos. Nes tai kuria teisingumo jausmą.
Opozicijos politikai vis dar etatinį apmokėjimą vadina algų kėlimo reforma, nors mes kaskart sakome, kad ne tai esmė. O jie stebisi, kur ta esmė.
– Vis dėlto mokytojai sako, kad už kai kuriuos darbus jiems būdavo atlyginama papildomai, o dabar jie įskaičiuoti į etatą. Tarkim, egzaminų ar PUPP vertinimas.
– Yra daugybė mokytojų, kurie labai sėkmingai korepetitoriaudavo, tai didžiulė problema Lietuvoje. Jie sėkmingai gaudavo pinigus ir, tikiu, kad toli gražu ne visi mokėdavo mokesčius.
Dabar, įvedus etatinį apmokėjimą, gali mokėti mokytojui už tai, kad vaikai būtų konsultuojami mokykloje. Iš esmės mokytojai atliktų tą pačią korepetitoriavimo funkciją, tik oficialiai mokykloje.
Ar tai teisinga? Neabejotinai. Tai yra didžiosios švietimo darbuotojų dalies ir ne tik jos problema. Kadangi neužtekdavo pinigų apmokėti visiems darbams, prisidurdavo iš kitos kišenės, išeidavo, kad atlyginimas mažas, bet pajamos yra didesnės už algą.
– Korepetitoriavimas yra vien blogis?
– Be abejo. Nėra valstybės, kuri sakytų, kad tai yra gėris, nes mokykla turi užtikrinti, kad vaikas reikiamas žinias įgytų mokykloje. Nesakau, kad nereikia su itin gabiais vaikais ar tais, kuriems sunkiau sekasi, dirbti papildomai, bet su jais dirbti turi mokykla. Kodėl mokytojas negali korepetitoriauti oficialiai per konsultacines valandas?
– Ar išties pirmosios ir trečiosios kišenės valandos yra tokios pat vertės?
– Tikrai taip, jos kainuoja vienodai. Tyrimai nerodo, kad pamoka yra vienintelė forma gerinant ugdymo pasiekimus. Jei mokiniams nesiseka, reikia ieškoti kitokių mokymo formų. Tai gali būti papildomos konsultacijos, mokymai, kaip mokytis.
Mes juk nekeliame klausimo, kurios darbo valandos yra vertingesnės? Tarkim, laikas, kai žurnalistas ima interviu yra vertingesnis už tą, kai jis rašo tą straipsnį? Ar kai jis redaguoja straipsnį?
Nėra geresnių ar blogesnių mokytojų veiklų. Jei kuri mokytojo veikla yra nereikalinga, jos turi tiesiog nelikti.
– Aptarkime konkretų vienos mokytojos pavyzdį. Pradinių klasių mokytoja turi 25 savaitines pamokas, tiek pat turėjo ir pernai. Alga padidėjo 2 eurais, krūvis – 0,8 etato. Mokytoja sako neprantanti, ką turėtų daryti, kad turėtų visą etatą.
Pone Varanauskai, paskaičiuokime kartu. 25 kontaktinės valandos. Darykime prielaidą, kad šiai mokytojai taikoma minimali antrosios kišenės riba – 30 proc. Taigi 7,5 val. antroje kišenėje. Iš viso 32,5 valandos. Tikrai manote, kad ši mokytoja neatlieka 3,5 valandos papildomų darbų iš trečiosios kišenės, kad susidarytų 36 valandos – visas etatas? Ar toks skaičiavimas nepagrįstas?
– Kai kalbame apie kontaktinį darbą ir pasiruošimą kontaktinėms valandoms, kalbame apie laikotarpį, kai toks darbas gali vykti. Ar gali vykti kontaktinis darbas su mokiniais per jų atostogas? Teoriškai gali. Prisimenu savo tetą lituanistę, kartais per atostogas ji su vaikais susitikdavo, ruošdavosi spektakliams ar kam kitam. Bet tokių mokytojų mažuma. Kiti mokytojai per vaikų atostogas dirba, bet kitokį darbą.
Pradinukų mokytojai natūraliai atlieka ir klasės vadovo funkciją. Vienos mokyklos nusprendžia, kad trijų valandų yra užtektinai, kitos sako, kad penkių reikia. Bet tai mokyklos reikalas.
Be to, nemanau, kad pradinukų mokytojams reikėtų numatyti 30 proc. ribą, esu tikras, kad turėtų būti maksimali 50 proc. riba.
Tačiau jei muziką, informatiką, anglų kalbą dėstyti atiduodame kitiems mokytojams, nesitikėkime, kad turėsime etatą.
– Dvyliktokams lietuvių kalbą ir literatūrą dėstantis mokytojas sako, kad jam savaitės valandos dauginamos iš 33 savaičių, mat tik tiek mokosi abiturientai.
– Mokytojas dirba 42 savaites.
Tarkim, pernai turėjau 30 valandų, dauginu iš 42 savaičių ir žinau, kad mano praėjusių metų krūvis yra lygus 1260 valandų.
Dėl etatinio įvedimo šis valandų skaičius neturi mažėti.
Jūsų nurodytu atveju 1260 dalijame iš 33 savaičių, nes tiek mokosi dvyliktokai. Tuomet užduodame klausimą, ką mokytojas veikia keturias savaites, kai dvyliktokai nebeina į pamokas, bet vyksta egzaminai. Lituanistai nesiilsi, mat vyksta konsultacijos. Tad klausimas, kiek vyksta konsultacijų. Jei tiek pat, kiek pamokų, reikia dauginti iškart ne iš 33, o iš 37, taip bus paprasčiau.
Bet mokykla gali nuspręsti ir kad mokytojas turi po aštuonias konsultacijas, net daugiau nei pamokų.
Kaip sakiau, svarbiausia kalbėjimas su mokytojais. Nes kai suskaičiuoji formaliai, mokytojas būna nepatenkintas.
– Mokytojai sako, kad po kelerių metų rajono mokyklose liks pusė pagalbos mokiniui specialistų. Kita mokytoja taip pat sako, kad mažinami pinigai pagalbos specialistams.
– Anaiptol. Švietimo pagalbai būdavo skiriama 50 mln. eurų per metus, mes šiemet skyrėme 56 mln. eurų. Anksčiau darbo užmokestis, administravimas ir švietimo pagalba buvo vienoje eilutėje. Mes nežinojome, kam kiek skiriama mokykloje. Daugiausia 14 proc. buvo galima skirti ne mokytojams. Ne kiekviena mokykla į šitą limitą įtilpdavo. Vadinasi, atimdavo iš mokytojų pinigus ir juos įdėdavo į kitą krepšelį.
Yra mokyklų, kur yra 100 vaikų, o dirba direktorius ir turi du pavaduotojus. Yra tokių, kur techninio personalo yra beveik tiek pat, kiek mokinių.
– Panašu, kad mokyklose tvyro nekokia atmosfera. Sakoma, kad kai kuriose direktoriai savivaliauja, mat trečiosios kišenės valandos priklauso tik nuo jų. Neįtikai – negavai.
– Nėra taip, kad trečioji kišenė visiškai priklauso nuo direktoriaus. Tai yra viso kolektyvo atsakomybė, mat darbo apmokėjimo sistema turi būti patvirtinta ir vieša, suderinta su darbo taryba.
Kartais direktorius būna įpratęs 20 metų režimu dirbti “Ja načalnik, ty – durak“ („aš viršininkas, tu – kvailys“) ir nelabai klausyti, ką sako darbuotojai. Ši kultūra turi keistis.
– Mokytojai nuogąstauja ir kad mokyklų vadovų ar pedagogų požiūris į etatinį apmokėjimą priklauso ir nuo jų politinių pažiūrų, priklausymo partijai.
– Politinė priklausomybė yra jautri tema. Kaip rodo tyrimai, tam tikruose regionuose 40 proc. mokyklų vadovų priklauso politinėms partijoms. Kartais į partiją įstojama prieš tampant mokyklos vadovu, kartais jau būdamas vadovu, kad požiūris būtų palankesnis, įstoji į partiją.
Bet svarbus dalykas – savivaldybės nustato mokyklų vadovų atlyginimus. Tačiau mes sakome, kad savivaldybėse turi būti tvarka, pagal kurią skirstomos lėšos administravimui, švietimo pagalbai visoms mokykloms.
Mes, ministerija, išnagrinėsime šias tvarkas iki kaulelio ir pamatysime, kokia yra situacija: kiek yra mokinių, kiek etatų.
Tarkim, Lentvario mokykloje, kurioje lankiausi, direktorius uždirba 2 tūkst. eurų popieriuje, mokykloje – per šimtą mokinių.
