Jų teigimu, panašu, kad šis bandymas yra tiesiog noras susirinkti taškų iš rinkėjų, iškraipant istorinius faktus.
Pudruoti istorijos nederėtų
Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekanas, politologas Algis Krupavičius lrytas.lt teigė, kad R.Karbauskio pasiūlymui nepritaria.
„Žvelgiu skeptiškai. Pirmiausia reikia užduoti daug klausimų istorikams, sulaukti ekspertų vertinimo. Ir tik tada teikti tokius siūlymus. Pradėjus diskusiją ją peradresuoti reikėtų profesionaliems istorikams. Kai jie pateiks vienokius ar kitokius įrodymus, tada bandyti sudėlioti taškus politiškai“, – sakė politologas.
Anot A.Krupavičiaus, pudruoti istoriją ir ją daryti, tokia, kokia nebuvo, yra ydingas kelias. Jis priminė, kad apie tokius dalykus reikia kalbėti ne tik Seimo lygiu, bet pagalvoti ir apie visuomenės reakciją: žmonių nuomonė istorijos klausimais taip pat turi būti svarbi.
Lrytas.lt kalbintas Lietuvos istorijos instituto vyriausias mokslo darbuotojas, daktaras Alvydas Nikžentaitis taip pat laikėsi panašios nuomonės: negalima neįvertinti A.Ramanausko-Vanago nuopelnų, bet tai neleidžia iškraipyti istorijos.
„Nepritariu, nes tai istorijos faktas: arba jis yra, arba jo nėra. Mes puikiai žinome, kad Lietuvos valstybei ir politikams nepavyko sukurti nei emigracinės Vyriausybės, nei pogrindinės Vyriausybės Lietuvos viduje. Gal ir galime interpretacijų lygmenyje svarstyti, kad šito žmogaus statusas galėjo prilygti vadovo statusui. Bet tai nebus istorijos faktas“, – kalbėjo A.Nikžentaitis.
Istoriko įsitikinimu, kai priimami teisės aktai, kurie interpretaciją padaro faktu, tai yra ne kas kitas, o istorijos iškraipymas: „Ir dėl to aš pasisakau prieš šią idėją“.
Tampa politiniu įrankiu
A.Krupavičiaus teigimu, A.Ramanausko-Vanago istorinio naratyvo naudojimas yra naudingas kai kuriems politikams: „Jis nebūtinai atspindi istorinę tiesą“.
A.Nikžentaitis taip pat įžvelgia politikų ranką. Jam įtarimą kelia ir faktas, kad šią idėją siūlo asmenys, kurie anksčiau niekada nesidomėjo tokiomis temomis.
„Mes žinome, kad istorija visą laiką buvo politizuojama, o dabar gyvename tokiu metu, kada praeitis yra tapusi ir informacinių karų objektu. Visą laiką reikia ne tik ieškoti, kas praeitį naudoja prieš mus, bet ir kaip praeitis yra naudojama mūsų šalies viduje.
Reikia sau užduoti klausimą, kodėl politikai pradeda domėtis temomis, kuriomis anksčiau jie nesidomėjo, – kalbėjo istorikas. – Mano interpretacija tokia: politikai dėl savo politinių tikslų, reitingų kūrimo išnaudoja populiarias istorines temas. Toks egoistinis istorijos panaudojimas man nėra priimtinas“.
V.Landsbergio atvejis - kitoks
Ketvirtadienio Seimo posėdžio metu salėje buvo profesorius Vytautas Landsbergis. Jis, diskutuojant apie A.Ramanauską-Vanagą, išgirdo ir savo pavardę.
Politikai klausė R.Karbauskio, ar teikiamas projektas negali būti puiki proga išspręsti ir jau daug metų aptarinėjamą V.Landsbergio klausimą: ar pripažinti buvusį Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininką ėjus prezidento pareigas
R.Karbauskis teigė, kad jei opozicija parengtų pakartotinį kreipimąsi į Konstitucinį teismą (KT), jis jį pasirašytų.
Tačiau A.Krupavičius nesitiki, kad KT, iš naujo įvertinęs anksčiau priimtą sprendimą, nuspręstų jį pakeisti: „Galimybių, kad V.Landsbergio statusas 1990-1992 metų laikotarpiu kaip nors būtų iš esmės peržiūrėtas ir pakeistas, tikrai nedaug“.
Politologas įžvelgė ir kitą šios diskusijos neigiamą aspektą: Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) patys pasigailėtų, nes svarstymai dar kartą įaudrintų visuomenę: „Partija taip tikrai neįgytų rėmėjų“.
A.Krupavičius priminė, kad pats V.Landsbergis yra teigęs, kad šio titulo nereikia: „Jam jau nelabai rūpi kažkokios regalijos ir pripažinimai, apdovanojimai“.
Istorikas rekomendavo į vieną klausimą „nesuplakti“ abiejų atvejų – V.Landsbergio ir A.Ramanausko-Vanago.
A.Nikžentaitis teigė, kad skeptiškai vertino ir norą partizanų vadą Joną Žemaitį-Vytautą paskelbti valstybės vadovu.
„Pandoros skrynia buvo atidaryta jau anksčiau, Aukščiausiąją Tarybą pavadinant Atkuriamuoju Seimu, o J.Žemaitį-Vytautą – valstybės vadovu. Čia esu nuoseklus ir jau tuo metu nepritariau tokiam istorijos klastojimui. Į visas šitas diskusijas aš žiūrėčiau kaip į politinę kovą, kurios centre, deja, yra atsidūrusi praeitis“, – pasakojo A.Nikžentaitis.
Šiam istorikui „nekelia alergijos“ V.Landsbergio situacija – A.Nikžentaičio teigimu, profesorius buvo valstybės vadovas: „Nesu teisininkas, bet pagal faktinę situaciją čia yra šiek tiek kitoks atvejis“.
Neleidžia Konstitucinis Teismas
Norint atgaivinti iniciatyvą pripažinti buvusį Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininką V.Landsbergį ėjus prezidento pareigas, būtina iš naujo kreiptis į Konstitucinį Teismą, sakė valdančiųjų „valstiečių“ lyderis R.Karbauskis.
„Konstitucinis Teismas išaiškino, kad Konstitucija nenumatė galimybės laikyti kurį nors kitą asmenį, nesantį Lietuvos prezidentu ir nerinktą tautos, prilyginti valstybės vadovui“, – ketvirtadienį KT nutarimą Seimo salėje citavo R. Karbauskis.
„Arba jūsų, ar kitos politinės grupės vardu reikėtų dar sykį prašyti KT išaiškinti tą padėtį, nes dabartiniai išaiškinimai neleidžia mums priimti sprendimo dėl to, kad Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas būtų laikomas ėjęs Lietuvos prezidento pareigas“, – teigė R.Karbauskis.
