Pasak vietos gyventojų, E.Doktoras spalio 2-ąją lankėsi prie statomo daugiabučio du kartus.
Ginčai tarp vietos gyventojų bendruomenės atstovų ir statytojų, norinčių įsprausti penkiems aukštams prilygstantį pastatą nedidelėje dviaukščių gatvelėje vos 12 arų sklype vyksta jau trejus metus.
Žmonės iš aplinkinių sklypų tvirtina, kad daugiabučio atsiradimas pažeistų jų teises, tačiau nepaisant protestų, autoritetingų miestų architektų kritikos, savivaldybė ir teismai uždega statytojams žalią šviesą.
Negana to – statybas užsakiusi bendrovė „Revilė“ pateikė gyventojams ieškinį už skundus instancijoms ir pareikalavo priteisti iš jų daugiau nei 50 tūkst. eurų.
Neva tokią žalą firma patyrė dėl statybos darbų sustabdymo, įkainių padidėjimo, kol vyko juridiniai ginčai.
Kauno apygardos teismas sprendimą šioje byloje skelbs penktadienį.
Iš ko vyksta statybos?
Kas tie statytojai, vystantys ambicingą daugiabučio statybos idėją, kainuosiančią milijonus eurų?
Daugiabučio statybas Algirdo gatvėje pasišovė vykdyti bendrovė „Revilė“, kurios akcininkais šios idėjos pradžioje buvo E.Doktoro bendrovė „Doctor Invest“ ir pastarojo geras draugas Andrius Jonaitis.
Maždaug pusės milijono litų vertės sklypą su apleistu namu „Revilė“ dar 2014 metų spalį įsigijo iš Stanislovo Prieskenio, o anksčiau sklypas priklausė už sukčiavimą teistam prieštaringos reputacijos verslininkui Raimondui Čelkonui.
Iš pradžių „Revilė“ buvo įregistruota Kauno garažų masyve Lygybės gatvėje, o šių metų sausį jos adresas perkeltas į sostinės Švitrigailos gatvę.
Firma registruota vos 12 kvadratinių metrų ploto gamybinėje patalpoje, kurios vertė prieš keletą metų šiek tiek viršijo tūkstantį eurų.
Duomenų apie 2016-2018 metų „Revilės“ apyvartą portale rekvizitai.lt nėra, tačiau jame nurodyta, kad 2015 ir 2014 metais firmos apyvarta sudarė tik maždaug 5 tūkst. eurų. Prieš ketverius metus registruojant „Revilę“ jos įstatinis kapitalas tesiekė 2,9 tūkst. eurų.
Tuo tarpu buvo numatyta, kad vien tik daugiabučio projekto kaina – apie 56 tūkst. eurų.
Šiuo metu statybos jau vyksta – buvo planuojama, kad pastato plotas sudarys beveik 2 tūkst. kvadratinių metrų.
Pats sprendė reikalus
Iš pradžių E.Doktoras pats sprendė būsimų statybų reikalus. 2015 metų rudenį dalyvavo savivaldybės surengtame viešame projektinių pasiūlymų svarstyme. Pasak kvartalo gyventojų, Henytės sūnus ne kartą jiems skambino, siūlė susitikti ir aptarti statybų klausimus.
Kilus triukšmui dėl statybų planų, 2016 metų rudenį E.Doktoro bendrovė „Doctor Invest“ perleido „Revilės“ akcijas kitam asmeniui.
Henytės sūnus šį žingsnį žengė po to, kai juo pradėjo domėtis Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba.
Tačiau „Revilės“ direktoriumi liko geras E.Doktoro draugas A.Jonaitis, liudijęs garsioje byloje dėl Henytės sūnaus pagrobimo po kivirčo „Žalgirio“ arenoje su verslininko Arūno Pukelio-Šviniaus žmona.
Dar praėjusių metų gegužės viduryje „Doctor Invest“ pakeitė pavadinimą, bet jis tapo labai panašus į „Revilę“ – „Evilė“. „Evilės“ savininku po šių viražų liko E.Doktoras.
2017 metais H.Daktaro sūnus pareiškė, jog su statybomis Algirdo gatvėje jis nebeturi nieko bendra ir net pateikė skundą Visuomenės informavimo etikos komisijai dėl naujienų portalo lrytas.lt publikacijų.
Beveik tuo pačiu metu skundą tėškė ir „Revilė“, tvirtinusi, jog su E.Doktoru jos niekas nesieja.
Abu skundai buvo atmesti, tačiau laikui bėgant abejonės dėl šių sąsajų tik sustiprėjo.
Pasak vietos gyventojų, šių metų spalį ir liepą E.Daktaras kelis kartus lankėsi statybvietėje ir visai šalia jos, apžiūrėjo sklypą, kuriame šiuo metu statomas daugiabutis.
Po bankrotų – nauji užmojai
Portalui lrytas.lt nepavyko susisiekti su E.Doktoru.
Portalas prieš savaitę kreipėsi elektroniniu laišku į advokatą Gintarą Dabkevičių, pateikusį skundą H.Daktaro sūnaus vardu, tačiau atsakymo į savo klausimus negavo.
E.Doktoras anksčiau buvo teistas už narkotikų ir netikrų JAV dolerių kontrabandą, muštynes sostinės bare, buvo įpareigotas nevartoti alkoholio, narkotinių ir psichotropinių medžiagų.
H.Daktaro atžala statybų verslu užsiėmė dar iki „Revilės“ įkūrimo. Kai kurios su juo susijusios firmos bankravo, bet atsirasdavo naujos įmonės.
„Skęsta mūsų namo rūsiai, garažai, o elektra į namą tiekiama laidais, kurie neapsaugoti nuo kritulių, – dešimtys metrų kabelio kabo lauke, juos gali bet kada paliesti vaikai. Vieną kartą įvykus trumpajam jungimui, sprogo kambariuose esanti buitinė technika, tačiau E.Daktaras į išsakytas pretenzijas numojo ranka“, – anksčiau portalui lrytas.lt apsilankius pakaunės Užliedžių miestelyje, skundėsi Ernesta Baltrušaitytė ir jos motina Asta Baltrušaitienė iš Ilgosios gatvės daugiabučio.
Šių metų kovą LNK žinios pranešė, kad E.Doktorui Vilniaus apylinkės teismas skyrė 1,5 tūkst. eurų baudą už mokesčių nemokėjimą – nustatyta, kad vadovaudamas bendrovei „Elitasta“ ir žinodamas, kad įmonė skolinga per 80 tūkst. eurų mokesčių valstybei, E. Daktaras atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais.
Valdžia nutiesė raudoną kilimą
Miesto valdžia – tiek dabartinė, tiek praėjusios kadencijos savivaldybė – daugiabučio statyboms mažaaukščių namų teritorijoje nutiesė minkštą raudoną kilimą.
2014 metų gruodį tuometis Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas konservatorius Remigijus Skilandis atskiru įsakymu pasirūpino, kad „Revilės“ sklypo, esančio Algirdo gatvėje, duomenyse neliktų įrašo „mažaaukščių statybos“. Vietoj jo atsirado kitas įrašas – „daugiabučių teritorijos“.
Atitinkamą priedą prie šio įsakymo parengė Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjo pavaduotoja Meilė Nistelytė.
Taip valdininkai praėjus vos dviem mėnesiams nuo planuojamos statybvietės įsigijimo, kad joje galėtų iškilti aukštesni nei 3 aukštų namai.
2017 metų gegužę savivaldybė išdavė leidimą statyti daugiabutį.
Gyventojų mėginimai panaikinti tiek statybos leidimą, tiek R.Skilandžio įsakymą teismuose atsimušė į sieną.
Vos vieną žmogų įdarbinusi „Revilė“ pajėgia ne tik samdyti statybininkus brangiam objektui, bet ir turi iš ko bylinėtis ne vienerius metus trunkančiame teisiniame procese.
Baiminasi turto nuvertėjimo
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teismui skundą dėl statybos leidimo panaikinimo pateikė Kęstutis Šarkauskas, Rita Laužackienė, Danguolė Šidlauskienė, Ričardas Vaitkevičius, Tauras Antanas Mekas, Saulius Stasiulionis ir kiti Algirdo gatvės gyventojai – penkiolika žmonių iš dešimties sklypų.
Gyventojų tvirtinimu, projektiniai pasiūlymai neatitinka gaisrinės saugos reikalavimų, neišlaikyti saugūs priešgaisriniai atstumai, nepateikti skaičiavimai, kaip saulės spinduliai pateks į kaimynines žemes.
Pasak kvartalo bendruomenės atstovų, savivaldybės bendrovė „Kauno vandenys“ neteisingai aiškina, jog buitinės nuotekos iš projektuojamo daugiabučio prijungiamos prie buitinių nuotekų tinklų – tokių tinklų Algirdo gatvėje iš viso nėra, o „Kauno vandenys“ pritarė fekalinę ir buitinių nuotekų kanalizaciją jungti tiesiai į lietaus kanalizaciją.
Projektinius pasiūlymus peržiūrėję kaimynai teigė, jog nėra jokių galimybių saugiems automobilių manevrams, neįmanoma įrengti stovėjimo vietų 17-18 automobilių, kaip nurodoma projektinėje dokumentacijoje.
Anot gyventojų, statomo daugiabučio aukštingumas pažeidžia Kauno savivaldybės specialiojo plano, kuris buvo patvirtintas dar 2013 metais, sprendiniams.
„Nėra jokių galimybių 12 arų sklype pastatyti 5 aukštų daugiau nei 20 butų gyvenamąjį namą taip, kad sklype dar liktų vietos žaliajai vejai, transporto judėjimui, būtinajai infrastruktūrai.
Dėl šių aplinkybių mūsų turtas nuvertės, suintensyvės judėjimas Algirdo gatve, atsiras papildomų triukšmo šaltinių, sumažės privatumas, pablogės gyvenimo sąlygos“, – tvirtino daugiabučio kaimynystės nenorintys kauniečiai.
Griežtas architekto kirtis
2016 metais geriausiu Kauno architektu išrinktas šio miesto Architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos (KAUET) narys profesorius Rimvydas Palys dar pernai nevyniojo žodžių į vatą, kalbėdamas apie statytojų užmačias: „Tai iš esmės blogas sprendimas, parodantis begalinį norą išspausti kuo daugiau naudos bloginant aplinką, nedarantis garbės nei užsakovams, nei projektuotojams. Tipiškas įžūlus didelio tūrio daugiabučio brovimasis į mažaaukščio sodybinio tipo užstatymą.
Sąmoningai pateikiamos melagingos vizualizacijos. Įvažiavimo gale parodytos žalios erdvės, o iš tikrųjų yra tankus užstatymas“.
Trūkumus įžvelgė ir kitas KAUET atstovas architektas Vygintas Merkevičius.
Teismas laimino statybas
Tačiau Regionų apygardos apygardos administracinio teismo Kauno rūmų kolegija, vadovaujama teisėjos Astos Urbonienės, praėjusį mėnesį nutarė gyventojų skundą atmesti.
„Pareiškėjų nurodytos aplinkybes, jog dėl ginčo statinio jų nuosavybes teise priklausantis nekilnojamasis turtas nuvertės, suintensyvės judejimas Algirdo gatve, atsiras papildomų triukšmo šaltinių, sumažės privatumas, pablogės naturalus sklypo apšvietimas, del to pablogės gyvenimo sąlygos nėra pagrįstos jokiais konkrečiai, objektyviais ir neginčijamais įrodymais“, – pareiškė kolegija.
Teisėjai atmetė ir gyventojų priekaištus dėl automobilių, privažiavimo, saulės apšvietimo, gaisrinės saugos, želdynų – kolegijos nuomone, šios ir kitos pretenzijos yra nepagrįstos.
Teismas pažymėjo, jog daugiabučio eksploatacija pagal nustatytas sąlygas bus galima tik tuomet, kai vykdant Europos Sąjungos remiamą projektą bus įrengtas buitinių nuotekų nuotakynas Algirdo gatveje.
Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, jog ginčus sukėlęs namas stovi kvartalo dalyje, kurioje pagal Kauno bendrąjį planą vyrauja daugiaaukšte ir daugiabutė gyvenamoji statyba.
„Kviečiau teisėjus prieš priimant sprendimą apsilankyti mūsų kvartale, kad jie galėtų savo akimis įsitikinti, kokioje padėtyje atsidūrė gyventojai. Tačiau išvažiuojamasis posėdis nebuvo surengtas“, – nelinksmai šyptelėjo Algirdo gatvės saugios kaimynystės grupės pirmininkas Kęstutis Šarkauskas.
Gyventojams – ieškinys
Statybos užsakovai pateikė ieškinį gyventojams dėl jų skundų įvairioms instancijoms.
Nagrinėjant žmonių pareiškimus statybos buvo sustojusios, todėl „Revilės“ atstovai pareiškė finansines pretenzijas.
Firma aiškino, jog ji patirs išlaidas dėl padidėjusių statybos įkainių, sklypo aptvėrimo ir priežiūros ginčo laikotarpiu.
Šiuo metu statybos tęsiamos, iškilo ne vienas daugiabučio aukštas – tiesa, kol kas tik plikos sienos.
Prieš statybas, kurioms kritikos pažėrė ir autoritetingi miesto architektai, protestuojantiems gyventojams yra pateiktas 53,6 tūkst. eurų dydžio ieškinys. Taip pat reikalaujama priteisti 5 procentų metines palūkanas.
„Kuriamas pavojingas precedentas – ateityje baisu gali būti net teisiškai gintis, jei jautiesi teisus, naudotis įstatymų suteiktomis teisėmis“, – tokiais reikalavimais stebėjosi K.Šarkauskas.
Įžvelgė piktnaudžiavimą
„Revilės“ advokatas Paulius Astromskis:
„Enrikas Doktor nuo 2016 metų gruodžio 15 dienos ir 2015 metų spalio 9 dienos nebėra nei UAB „Revilė“ akcininkas, nei valdymo organas. Kiek mums yra žinoma, ši padėtis nėra pasikeitusi.
Kiek mums yra žinoma, po akcijų pardavimo sandorio ir pasitraukimo iš bendrovės jo su bendrove nesieja jokie ryšiai.
Apie E.Doktor apsilankymą Algirdo g. 16 sužinojome iš Jūsų. Dėl tikslios apsilankymo (jei toks iš viso buvo) priežasties rekomenduotume paklausti tiesiogiai E.Doktor. Tačiau mano asmeniniu vertinimu jo, ar bet ko kito (kaimynų, pirkėjų, inspektorių ar šiaip praeivių) apsilankymas statybvietėje nereiškia automatiškai, kad šie asmenys tampa susijusiais su bendrove.
Dėl ginčų su gyventojais tai kaip jums yra žinoma, jų skundas ir reikalavimas naikinti statybos leidimą buvo nepagrįstas, neteisėtas ir todėl – atmestas teismo praėjusį mėnesį. Teismo sprendimą galime atsiųsti. Kaip ir tuziną kitų skundų ir reikalavimų, kurie buvo pripažinti neteisėtais ir nepagrįstais.
Atitinkamai ir ieškinys dėl žalos kyla iš to, kad gyventojai akivaizdžiai piktnaudžiauja savo teisėmis, o tai yra draudžiama įstatymu.
Mūsų skaičiavimu, gyventojai yra teikę net 11 skundų, kurių visi buvo atmesti kaip neteisėti ir nepagrįsti.
Tuo tarpu dėl tokių nepagrįstų skundų ir piktnaudžiavimo teise viso projekto įgyvendinimas gerokai užsitęsė, atsirado įrangos, žmonių prastovos, užsitęsė statybos ir pardavimų procesai, todėl įmonė patyrė nuostolių.
Mes laikome, kad nuostolius turi atlyginti tie, kas yra kalti dėl jų atsiradimo. To ir prašome teismo“.
