Ar reikalauti asmeninės atsakomybės iš buvusio ministro, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) išplėstinė penkių teisėjų kolegija tarsis maksimalų laiko tarpą – iki lapkričio vidurio.
„Šis sprendimas bus labai svarbus Lietuvos teismų praktikai“, – vakar teigė kolegijai vadovaujantis LVAT pirmininkas Gintaras Kryževičius.
Be jo, kolegiją sudaro Virginija Volskienė, Romanas Klišauskas, Laimutis Alechnavičius ir Dainius Raižys.
Dėl kitų numojo ranka
Šalies teismai pastaraisiais metais neteisėtu pripažino ne vieno valstybės tarnautojo atleidimą, bet teisėsauga ant kulnų lipa tik šiuo metu verslu užsiimančiam buvusiam vidaus reikalų ministrui ir tik dėl vienintelio jo atleisto pareigūno, tuomečio Valstybės tarnybos departamento direktoriaus Osvaldo Šarmavičiaus.
Nors R.Palaičio sprendimas išvaryti tuomečius Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) vadovus Vitalijų Gailių ir Vytautą Giržadą valstybei kainavo šimtus tūkstančių eurų, viešąjį interesą privalantys ginti prokurorai jokio atkaklumo neparodė.
Mat buvo vieša paslaptis, kad atleisti šiuos pareigūnus spaudė šalies vadovai su prezidente Dalia Grybauskaite priešakyje.
Kompensacijas atleistiems FNTT direktoriui ir jo pavaduotojui sumokėjo mokesčių mokėtojai.
O purtyti buvusio vidaus reikalų ministro piniginę dėl O.Šarmavičiaus prokurorai ėmėsi tik paraginti Valstybės kontrolės.
Neteisėtas O.Šarmavičiaus atleidimas 2010 metais valstybei kainavo per 60 tūkst. eurų, bet Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) valstybės ieškinį sumažino iki 16 tūkstančių eurų.
Teismas neįžvelgė tyčinių ministro veiksmų.
Nesutaria net teisininkai
R.Palaitis tokį sprendimą apskundė LVAT, kuris nusprendė kreiptis į Konstitucinį teismą.
Šių metų pavasarį paskelbtos Konstitucinio teismo išvados irgi nebuvo palankios buvusiam ministrui: „Žalą padarę valstybės pareigūnai, tarp jų ir ministrai, turi nustatyta tvarka atsakyti už savo veiksmus, dėl kurių atsirado žala.“
R.Palaičio skundą vėl atvertusiam LVAT advokatas Gintautas Bartkus aiškino neįžvelgiantis nei savo ginamojo kaltės, nei neteisėtų veiksmų, todėl iš jo negalima reikalauti asmeninės atsakomybės.
„Tuomečio ministro kaltės forma – neatsargumas“, – paaiškino ieškinį pareiškusios Generalinės prokuratūros prokurorė Deimantė Nikitinienė.
„Aš nenorėčiau gyventi valstybėje, kur ministras negali padaryti klaidos. Ir dar tokios klaidos“, – stebėjosi G.Bartkus.
Advokatas priminė, jog dėl R.Palaičio sprendimų teisininkai diskutuoja ir bendro sprendimo neranda jau keletą metų.
Nelaukė įsiteisėjimo
Įsakymą atleisti O.Šarmavičių tuometis ministras pasirašė nesulaukęs, kol įsiteisės teismo sprendimas, kuriuo buvo panaikintas Valstybės tarnybos departamento vadovui skirtas griežtas papeikimas.
Kai LVAT nusprendė, kad pareigas prastai atlikęs departamento direktorius nusipelnė tik papeikimo, nebeliko pagrindo jį atleisti iš darbo.
R.Palaitis teigė tuomet neturėjęs kitos išeities. Jo teigimu, O.Šarmavičius darė vieną pažeidimą po kito, o paskirti tarnybinę nuobaudą įstatymai reikalauja per mėnesį: „Ką man reikėjo daryti – metus laukti teismo sprendimo ir laikyti tokį darbuotoją?“
Nespėjo vykdyti užduočių
Buvęs ministras vakar teismui priminė tuo metu buvusią situaciją. Vadovauti Vidaus reikalų ministerijai jis atėjo 2008 metais, prieš pat finansų krizę, kai buvo nuspręsta kaip įmanoma taupyti valstybės išlaidas.
„Reikėjo skubiai sustabdyti nevaržomą tarnautojų skaičiaus augimą, o Valstybės tarnybos departamentas su užduotimis tvarkėsi prastai“, – pasakojo R.Palaitis. Anot jo, departamento vadovas ne tik nespėdavo įvykdyti nurodymų, bet ir visuomenei pateikdavo melagingą statistiką, kad valstybės tarnautojų skaičius vis auga.
R.Palaičio teigimu, O.Šarmavičius neatvykdavo į pasitarimus, užsiimdavo kitais darbais, už kuriuos gaudavo atlygį, o vieną jo poelgį pavadino akiplėšišku.
2009 metais ministerijose keitėsi valdymo struktūra – vietoj sekretorių atsirado viceministrų pareigos.
Kad darbuotojus būtų galima perkelti į kitas pareigas, reikėjo sudaryti vertinimo komisijas.
Valstybės tarnybos departamentas tai turėjo padaryti iki liepos 3-iosios, bet supratęs, kad O.Šarmavičius nespėja, R.Palaitis terminą pratęsė iki mėnesio pabaigos.
Likus porai dienų iki nustatyto termino, O.Šarmavičius pasiėmė nedarbingumo lapelį. Tuometis ministras sužinojo, kad jis iš Vilniaus poliklinikos persiregistravo į Šilalės ir išvažiavo gydytis į miestą, kur daug metų buvo savivaldybės tarybos narys.
Negana to, rajono spauda pranešė, jog neva sergantis departamento vadovas aktyviai dalyvavo rinkimams skirtuose renginiuose, nes Šilalės-Šilutės apygardoje buvo tapęs socialdemokratų kandidatu į Seimą.
„Kai aš kur nors išvykdavau, O.Šarmavičius staiga pasveikdavo, bet vos grįždavau, jis vėl susirgdavo. Taip elgėsi ne paprastas valstybės tarnautojas, o įstaigos, kuri turėjo būti pavyzdys visiems, vadovas. Aš nepažeidžiau jokių teisės aktų jį atleisdamas“, – kalbėjo R.Palaitis.
Tikrinimai – vienas po kito
R.Palaičio advokatas G.Bartkus vakar teisme teigė, jog ministras, atleidęs departamento direktorių, ne tik nepažeidė teisės aktų, bet ir elgėsi kaip rūpestingas vadovas.
„Rūpestingas vadovas yra tas, kuris priimdamas sprendimą pasiklausia ekspertų“, – aiškino G.Bartkus ir tvirtino, jog visos nuobaudos O.Šarmavičiui skirtos pasitarus su ministerijos Teisės bei Personalo departamentais.
Tačiau tokiu ministro rūpestingumu suabejojo prokurorė D.Nikitinienė. Ji priminė, jog per pusę metų dėl Valstybės tarnybos departamento vadovo buvo pradėti 7 tarnybiniai patikrinimai.
„Iki R.Palaičio paskyrimo ministru O.Šarmavičius buvo gerai dirbantis, ne kartą skatintas pareigūnas, todėl patikrinimų, kurių dalis baigėsi niekuo, skaičius kelia abejonių. Ar tai nebuvo tendencingas siekis atleisti direktorių iš pareigų?“ – svarstė prokurorė.
Buvusio direktoriaus nusižengimus ilgai vardijusiam R.Palaičiui taip pat buvo priminta, jog O.Šarmavičius ir dabar dirba Valstybės tarnybos departamente, yra direktoriaus pavaduotojas.
Prisiminė partines intrigas
Nors buvusio ministro advokatas dar posėdžio pradžioje teismo prašė atsiriboti nuo politinių dalykų, to nepadarė pats R.Palaitis.
„Prieš man tampant ministru, Socialdemokratų partija šešerius metus buvo valdžioje, todėl O.Šarmavičiui kabindavo medalius. Jis buvo įtakingas įtakingos partijos veikėjas, o pasikeitus valdžiai, ėmė kaišioti pagalius į ratus.
Opozicinės partijos atstovo veiksmai ir neveikimas buvo tyčiniai ir motyvuoti“, – aiškino Liberalų ir centro sąjungai atstovavęs politikas.
Buvęs vidaus reikalų ministras taip pat prisiminė, kad su juo ne kartą bendravo socialdemokratai Seimo nariai, kurie tikino, kad O.Šarmavičius dirbs gerai, ir prašė jo neatleisti. R.Palaitis teigė šio prašymo kurį laiką paisęs.
Gynė įmonės interesus
LVAT vakar buvo prisimintas ir rugpjūčio pabaigoje Aukščiausiojo teismo (AT) priimtas sprendimas dėl buvusio Turto banko vadovo A.Burkovskio. Prokuratūra iš jo reikalavo atlyginti 39,3 tūkst. eurų žalą už neteisėtai atleistą įmonės darbuotoją.
AT pripažino, kad A.Burkovskis pasitelkė profesionalus ir sprendimą priėmė veikdamas įmonės interesais. Teismas nutarė, kad sprendimas atleisti darbuotoją be profesinės sąjungos sutikimo atitiko rūpestingo vadovo elgesio standartą.
AT panaikino pernai gruodį Vilniaus apygardos teismo priimtą nutartį, kuria A.Burkovskis turėjo sumokėti 7,6 tūkst. eurų.
Šių metų balandį AT atmetė ir kitą prokurorų ieškinį, kuriuo iš A.Burkovskio siekta už darbuotojo atleidimą priteisti 46,4 tūkst. eurų žalos.
