Netektis gaubia paslapties skraistė
Likimas 67 metų šiaulietei B.Grafininai buvo negailestingas: žuvus sutuoktiniui jai vienai teko užauginti tris dukteris, prieš 26 metus prapuolė trejų metų anūkė, jos kūnas tvenkinio meldyne buvo rastas tik po pusantro mėnesio trukusių paieškų. O prieš mėnesį B.Grafinina pripažinta nukentėjusiąja jos dukters nužudymo byloje.
„Šios netektys pakirto mano sveikatą, tačiau skaudžiausia, kad niekas, išskyrus mane pačią, taip ir nesiaiškino, kas nutiko iš tikrųjų.
Visas šias tragedijas gaubia paslapties šydas – kad ir kiek stengiausi jį praskleisti, visur atsimušdavau lyg į sieną.
Nors pagrįstai įtariau, kad mano vyras buvo nužudytas, niekas šios versijos netyrė, daug neatsakytų klausimų liko ir dėl anūkės žūties.
Dabar istorija kartojasi. Atrodo, kad pareigūnai tiria ne mano dukters nužudymo, o šiuo baisiu nusikaltimu įtariamo Nigelo Jeremy Macaulay išteisinimo bylą.
Skaudu klausytis ir kalbų, kad Sandra kažkur linksminasi, o vargšas N.J.Macaulay turi dėl to kentėti.
Motinos širdis jaučia, kad mano dukters nebėra gyvos, todėl nebegaliu tylėti“, – savo nuoskaudas „Lietuvos rytui“ liejo B.Grafinina.
Per pokalbį su žurnalistu savo nuomonės nepiršusi ir aštrių klausimų nevengusi moteris buvo kategoriška tik dėl vieno – dukters Sandros gyvenimą sugriovė ir ją pražudė 41 metų britas N.J.Macaulay.
– Kaip jūsų gyvenimas klostėsi netekus sutuoktinio?
– Teko pačiai auginti tris dukras. Aš mečiau darželio auklėtojos darbą ir ėmiausi tuo metu pelningesnių namudinių darbų: siuvau, mezgiau, lipdžiau gipso dirbinius. Pusė Šiaulių tuo metu gyveno iš panašių darbų.
Tačiau norint užsidirbti teko plušėti dieną naktį. Būdavo naktų, kai pamiegodavau vos pusvalandį ir vėl sėsdavau prie siuvamosios mašinos.
Dėkinga ir dukterims, kurios mane palaikė. Man pasinėrus į darbus jaunėle Sandra rūpinosi vyriausia duktė.
Tas nesibaigiantis darbų maratonas truko aštuonerius metus.
Sutuoktinio netektis, po jos užgriuvę rūpesčiai ir alinantis darbas pakirto sveikatą. Galėjau pasidžiaugti tik dukterimis. Abi vyresnėlės susirado darbą pagal profesiją, sukūrė šeimas.
– O kaip sekėsi jaunėlei Sandrai?
– Sandra buvo geras, ramus ir gabus vaikas. Ji penkerius metus lankė vaikų dainavimo studiją „En-den-du“, šoko „Želmenėlių“ šokių studijoje, lankė šachmatų būrelį, dalyvavo šachmatų varžybose.
Baigusi „Juventos“ pagrindinės mokyklos sustiprintos muzikos klasę Sandra gerai grojo pianinu, baigė Šiaulių vaikų dailės mokyklą, gražiai piešė, mokėjo siūti ir megzti.
Brandos atestatą Sandra gavo baigusi Šiaulių universiteto gimnaziją.
Kaip tik tuo metu prasidėjo „Olialia pupyčių“ projektas, kuriame Sandrą dalyvauti įkalbėjo jos draugės.
Sandrai visa tai labai patiko, ji noriai vykdavo į įvairius renginius, koncertus.
– Gal jūsų dukteriai neigiamos įtakos turėjo būtent šis projektas?
– Sandra po koncertų ir renginių į namus visada grįždavo blaivi. Dukrai tada nepatiko girti žmonės, ji jų net nekentė. Net per išleistuvių vakarą mokykloje Sandra neišgėrė nė taurės šampano.
„Olialia pupyčių“ projektas dukterį paskatino išmėginti savo jėgas ir mados pasaulyje.
Sandra ėmė dirbti modeliu užsienyje. Vykdama į fotosesijas ji pasikviesdavo ir kokią draugę, sakydavo: „Tegul pakeliauja, pamatys pasaulio, pailsės.“
Vykti kartu Sandra kviesdavo ir mane, tačiau dėl pašlijusios sveikatos, atsisakydavau.
Iš kelionių grįžusi duktė man rodydavo nuotraukas, pasakodavo, kaip baugu stebint fotografams eiti podiumu, kad šiam darbui reikia ir didelės atsakomybės.
Pamažu duktė prie dėmesio priprato ir nebesiskųsdavo.
– Kaip Sandros gyvenimas klostėsi toliau?
– Laikas bėgo greitai. Netrukus Sandrai gimė sūnus, mano anūkėlis.
Tiesa, su jo tėčiu Sandra kartu gyveno neilgai. Jie buvo dar labai jauni, gal paskubėjo, reikėjo jiems susitupėti, bet juk meilė – akla.
– Daug kalbėta apie jūsų dukters pažintį su užsieniečiu milijonieriumi.
– Kai mano anūkui sukako treji metai, sužinojau, kad Sandra susipažino su Austrijos sostinėje Vienoje gyvenančiu milijonieriumi Filipu.
Po trumpos pažinties abu nusprendė gyventi kartu – Sandra į užsienį išvyko su sūnumi.
– Kaip klostėsi Sandros gyvenimas Vienoje?
– Iš pradžių viskas buvo gerai. Mano anūkas lankė geriausią Vienos vaikų darželį. Jie gyveno didžiulėje Filipo pilyje apsupti svitos tarnų.
Tai man patvirtino ir vyresnioji duktė, kuri buvo nuvykusi aplankyti Sandros.
Filipas taip pat lankėsi Lietuvoje. Jam patiko mūsų pajūris, Palanga. Šis austras buvo ne koks senolis, o jaunas, geras, tvarkingas žmogus.
– Kas nutiko po to?
– Po kiek laiko bendraudama telefonu su į Vieną išvykusia dukterimi jos balse išgirsdavau ir liūdesio gaidelių: skundėsi, kad kamuoja nuobodulys – nėra ką veikti.
Duktė guodėsi, kad Filipas yra pasinėręs į savo verslo reikalus, o būdamas namie daugiausia laiko leidžia su draugais: žaidžia golfą ar geria alų.
Aš Sandrai siūliau susirasti kokį širdžiai mielą pomėgį. O po kurio laiko sužinojau, kad Filipas jai nupirko lėktuvo bilietus į Lietuvą.
Sandra kartu su sūneliu grįžo į Šiaulius. Netrukus Filipas atsiuntė ir visus jų daiktus.
– Ar domėjotės, kodėl nutrūko poros santykiai?
– Jau vėliau sužinojau, kad Filipas buvo N.J.Macaulay draugas.
Kiek man žinoma, N.J.Macaulay buvo pakviestas į Filipo pilyje vykusį pokylį. Čia jis pamatė Sandrą ir ėmė ją merginti, o tai pamatęs Filipas supyko.
O kaip buvo iš tikrųjų, gali pasakyti tik pati Sandra ir Filipas.
– Kaip dukters gyvenimas pasikeitė iširus draugystei su Filipu?
– Į Šiaulius grįžusi Sandra išsinuomojo butą Žemaitės gatvėje. Ten netrukus atsirado ir N.J.Macaulay.
Pasirodžius šiam tipui mano bendravimas su dukra nutrūko.
Matyt, antipatija buvo abipusė – aš jam taip pat nepatikau.
Kartą Sandra man paskambino telefonu ir pakvietė užsukti į svečius.
Užėjusi į butą iškart supratau, kad dukra girta. Ji vaikščiojo svirduliuodama, o anūkėlis verkė. Supratau, kad mano vaiko gyvenime kažkas yra ne taip.
– Ką nusprendėte daryti?
– Kitą kartą aplankyti Sandros nuėjau neperspėjusi.
Dukra žiūrėjo televizorių. Tuo metu iš parduotuvės nešinas dviem maišeliais grįžo N.J.Macaulay.
Dirstelėjusi į pirkinius pastebėjau, kad vienas maišelis pilnas pigiausio vyno dėžučių.
N.J.Macaulay iškart pripylė taurę vyno ir nunešė jį Sandrai. Dukra vyną išgėrė.
Po to N.J.Macaulay vėl pylė vyną stoviniuodamas prieškambaryje ir visą laiką juokėsi. Pastebėjau, kad jis į vyną dar kažko įdeda.
– Kas tai galėjo būti?
– Tą kažką jis ėmė iš stalčiaus, kuriame buvo laikomi vaistai.
Gal tai buvo kokie psichotropiniai vaistai, o gal narkotikai.
Tai, kad kažkas buvo maišoma į vyną, man patvirtino ir vienas patikimas žmogus.
– Kaip elgėtės visa tai išvydusi?
– Neištvėrusi apšaukiau N.J.Macaulay.
Pasakiau: jei nori, tai pats tegul geria, o mano dukrai tegul nepila, jai reikia vaiką auginti. Tai išgirdęs N.J.Macaulay tik kažką sumurmėjo ir nuėjo į miegamąjį, o aš grįžau namo.
– Kada vėl aplankėte dukrą?
– Tą patį vakarą, nes grįžusi namo neradau sau vietos. Paskambinau vyresniosioms dukterims – pasitarusios nusprendėme viską išsiaiškinti.
Išsikvietėme policininkus ir jų lydimos nuėjome į Sandros nuomojamą butą.
– Ką išvydote?
– Buvo apie 21 valanda. Duris atidarė N.J.Macaulay. Pastebėjau virtuvėje kompiuterį, kurio ekrane išvydau jo žmoną ir dešimtmetį sūnų, su kuriais jis tuo metu per kompiuterį bendravo.
Gal N.J.Macaulay net nėra išsiskyręs su savo žmona brite? Mačiau, kaip kompiuterio ekrane ji juokėsi.
O Sandros nebuvo matyti. Kai paklausėme, kur ji yra, N.J.Macaulay tik mostelėjo miegamojo pusėn.
Sandra gulėjo ant lovos be gyvybės ženklų, prie jos prigludęs anūkėlis šaukė: „Mama, atsibusk.“ Mažylio balsą nustelbė visu garsu įjungtas televizorius.
N.J.Macaulay nieko nedarė, tik priėjęs prie mano anūko pasakė: „Tavo mama mirė.“
Patyriau šoką. Viską prisimenu lyg per miglą. Pareigūnė iškvietė greitąją pagalbą, Sandrą sanitarai išnešė neštuvais, anūkėlį priglaudė vidurinė dukra.
– Ar po šio įvykio kas nors pasikeitė?
– Kai po kiek laiko vėl atėjau aplankyti dukters, duris atidaręs N.J.Macaulay man pirštu parodė eiti atgal, liepė daugiau čia nebesirodyti ir užtrenkė duris.
Tuo mano bendravimas su šiuo tipu ir baigėsi, o dėl dukters nerimavau vis labiau.
Mane pasiekė kalbos, kad Sandra yra ne tik girdoma alkoholiu, bet ir išnaudojama prostitucijai.
N.J.Macaulay internete esą surasdavo sekso ištroškusių vyrų, kviesdavosi juos prieš tai Sandrą nugirdęs iki sąmonės netekimo, o visas šias scenas filmuodavo.
Taip pat išgirdau kalbų, kad iš vienos klinikos, kurioje buvo atliekami tyrimai mano anūkui, po N.J.Macaulay apsilankymo dingo krūva antspauduotų receptų.
Kas gali paneigti, kad pasinaudojus šiais receptais nebuvo įsigyta psichotropinių vaistų?
– Ar ko nors ėmėtės tai sužinojusi?
– Aš ir mano giminės labai nuogąstavome dėl Sandros ir jos sūnelio.
Kreipiausi į vaiko teisų apsaugos specialistus. Pasakojau jiems, kad girtas N.J.Macaulay laksto namuose su peiliu rankoje ir grasina visus nudurti, kartą paryčiais grįžęs namo sukėlė triukšmą, per balkoną išmetė rūbus.
Pasakojau jiems tai, rašiau, bet niekas manimi netikėjo.
– Gal tuo iš tiesų buvo sunku patikėti, nes anglas N.J.Macaulay laikytas milijonieriumi.
– Nieko nežinau apie jo turtus. N.J.Macaulay dažnai vykdavo į Maskvą. Ką jis ten veikdavo? Vis žadėdavo grįžti su milijonais, o parvykdavo tuščiomis kišenėmis.
Kartą išvykęs į Maskvą jis Sandrai rašinėjo laiškus, liepė paieškoti namo, kurį grįžęs į Šiaulius nusipirks, ir patalpų, kurių prireiksią verslui plėtoti.
Vargšė tuo patikėjusi surado ir namą, ir patalpas, bet N.J.Macaulay grįžo be cento.
–Tačiau jūsų duktė viešai tvirtino ištekėjusi už milijonieriaus ir gyrėsi prabangiu gyvenimu.
– Sandros kalbomis apie prabangų gyvenimą netikėjau nei aš, nei mano artimieji. Nežinau, kas jai buvo nutikę.
Gal ji taip kalbėjo apkvaišusi nuo psichotropinių vaistų, o gal ją taip paveikė išsiskyrimas su Filipu.
Manau, kad patirtas stresas galėjo sujaukti jos psichiką, jai reikėjo psichologo pagalbos.
Apie tai pasiguodžiau ir savo šeimos gydytojai. Tačiau atsakymas buvo paprastas – per prievartą joks gydymas negalimas.
– Kaip toliau klostėsi Sandros gyvenimas?
– Gal po pusmečio Sandrą ir mano anūką N.J.Macaulay išsivežė į Angliją.
Jie nusipirko mikroautobusą, susidėjo visą mantą ir išvyko. Anūkas skundėsi, kad kelionė truko ilgai – gal tris paras.
Išvykus į Angliją niekas nepasikeitė. N.J.Macaulay savo juodą darbą tęsė ir ten.
Per mėnesį Sandra neteko sūnaus – jį paėmė Anglijos vaiko teisių apsaugos tarnyba. Anūkėliui teko pabūti trijose ar keturiose tenykščių laikinųjų globėjų šeimose.
N.J.Macaulay žiauriai mušdavo Sandrą ir ten, o galiausiai išvarė ją iš savo tėvo namų.
Mano dukterį laikinai priglaudė vienas geras pagyvenęs žmogus. Sužinojęs, kur Sandra apsistojo, N.J.Macaulay ten nuvykdavo ir ją sumušdavo.
– Kuo viskas baigėsi?
– Gelbėti užsienyje svetimiems žmonėms atiduoto mano anūkėlio išvyko jo tėvas.
Prasidėjo teismai. Kol jie vyko, anūkėlio artimieji Anglijoje praleido gal mėnesį.
Sandra, kurios N.J.Macaulay taip ir nepaliko ramybėje, į teismo posėdžius atvykdavo žiauriai sumušta, o po jų važiuodavo į ligoninę.
Išnagrinėjęs bylą Anglijos teismas nusprendė Sandrai apriboti motinystės teises. Po šio sprendimo mano anūkas į Lietuvą grįžo su savo tėvu.
Į Šiaulius taip pat parvykusi Sandra apsistojo pas seserį. Netrukus sužinojau, kad ji nėščia.
– Kaip reagavote į šią žinią?
– Kai Sandra man paskambino ir pranešė, kad laukiasi, aš dar nebuvau atsitokėjusi po pastarųjų įvykių.
Labai pykau ant Sandros dėl to, kad buvo atimtas jos sūnus, mano anūkas.
Todėl išgirdusi apie jos nėštumą nieko Sandrai nepasakiau, tik paprašiau palikti mane ramybėje. Dabar dėl to labai kremtuosi.
Vėliau sužinoję, kad Sandra laukiasi ne nuo N.J.Macaulay, o nuo naujojo draugo Raulio, apsidžiaugėme.
– Kodėl žinia apie kitą Sandros draugą jus pradžiugino?
– Jis pasirodė esąs geras žmogus, Anglijoje priglaudė Sandrą, padėjo jai.
Džiaugiausi ir dėl to, kad duktė pagaliau atsikratė N.J.Macaulay ir dabar galės ramiai, tvarkingai gyventi.
Raulis išnuomojo Sandrai erdvų butą Šiaulių centre, už nuomą kas mėnesį mokėjo po 500 eurų.
Kai Sandrai gimė dukra, Raulis nupirko vežimėlį, vaikiškų rūbelių, žaislų, duodavo pinigų.
Sandra irgi pasikeitė. Vežė dukrelę susipažinti su sūneliu, kuris dabar gyvena su savo tėvu. Darželyje surengė vaišes, dovanojo sūnui telefoną.
Ramus dukters gyvenimas truko vos keturis mėnesius, nes jos akiratyje vėl atsirado N.J.Macaulay.
Mes visi buvome šokiruoti, kad Sandra pasigailėjo N.J.Macaulay ir priėmė jį gyventi pas save.
Sandra, vykdama pas Raulį, dukrelę palikdavo prižiūrėti N.J.Macaulay.
Jis mergaite nesirūpino, neduodavo valgyti, nuolat girtaudavo.
Buvo žmonių, kurie tai matydami netylėjo, siūlėsi padėti šiai „auklei“: sakė galį parūpinti maisto kūdikiui, prašė N.J.Macaulay gerti bent jau naktį, kai mergaitė miega, o ne dieną jai matant.
Visas šis košmaras, ačiū Dievui, baigėsi birželio 28 dieną, kai į šį butą atėję vaiko teisių apsaugos specialistai mano anūkėlę atėmė iš N.J.Macaulay ir apgyvendino kūdikių namuose.
Apie paimtą dukrą valdininkai telefonu pranešė Sandrai. Ši pažadėjo kuo greičiau sugrįžti iš Anglijos.
Dukra taip ir padarė, bet grįžusi į Šiaulius pradingo.
– Pranešus apie S.Grafininos paiešką buvo kalbama, kad ji niekur neprapuolė, o kur nors linksminasi.
– Tai didžiausia nesąmonė, kokią teko girdėti. Nors Sandra buvo mušama ir ujama, ji stengėsi kabintis į gyvenimą.
Vos sužinojusi, kad duktė pateko į kūdikių namus, Sandra skubėjo sugrįžti į Šiaulius. Ją čia matė ne vienas žmogus.
Prieš tai ji telefonu susisiekė su advokatu, klausė, kaip būtų galima susigrąžinti dukterį.
Po šio pokalbio Sandra prasmego skradžiai žemę – niekas jos daugiau nematė, niekas apie ją negirdėjo.
– Sandra prapuolė naktį į liepos 2-ąją, o jos paieška paskelbta tik liepos 19-ąją. Kas pirmasis pasigedo jūsų dukters?
– Pirmasis sunerimo jos naujasis draugas Raulis. Sandra buvo pažadėjusi, kad grįžusi į Šiaulius su juo susisieks.
Nesulaukęs skambučio Raulis sunerimo, ėmė jos ieškoti, o neradęs net kreipėsi į savo šalies Interpolo biurą.
Jo agentai susisiekė su Sandros seserimi. Ši kreipėsi pagalbos į Šiaulių policiją.
– Kas, jūsų manymu, nutiko?
– Manau, kad Sandra su N.J.Macaulay susikivirčijo dėl atimtos dukters.
Nemoku muštis, bet ir pati būčiau kibusi į atlapus žmogui, kuriam palikusi prižiūrėti dukrą jos neberasčiau.
N.J.Macaulay yra žiaurus žmogus, kartą Sandrai buvo smarkiai išsukęs ranką. Duktė dėl to gegužės 25-ąją kreipėsi į policiją – N.J.Macaulay buvo iškelta byla, tačiau ji teismo taip ir nepasiekė.
Vis galvoju, o jei tuo metu bute, kuriame kilo konfliktas, buvo ne tik N.J.Macaulay, bet ir koks nors jo sugėrovas? Kaip viena moteris gali pasipriešinti vienam ar keliems vyrams?
Noriu kreiptis į N.J.Macaulay: „Pone, gal atgaukite atmintį ir pasakykite, kas įvyko tarp judviejų tą lemtingą sekmadienio naktį. Pasakykite, prašau. Yla vis tiek išlįs iš maišo. Nebetylėkite!“
– Esate pripažinta nukentėjusiąja dukters nužudymo byloje. Kas jums žinoma apie šį tyrimą?
– Apie tyrimo detales nei tyrėja, nei prokurorė manęs neinformuoja, o tas tyrimas man vis labiau darosi panašus į cirką.
Tyrėjai kruopščiai tris ar keturias valandas apžiūrinėjo Sandros automobilį. Tam buvo pasitelkę net narkotikus užuosti gebantį šunį. Tačiau net besmegeniui aišku, kad slėpti lavono savo automobiliu niekas neveš.
Dar sužinojau, kad Sandros dokumentus, jos telefoną ir planšetinį kompiuterį N.J.Macaulay sudėjo į didelę vyrišką rankinę.
Bet kai apie tai pasiteiravau tyrėjos, ji man atsakė, kad jokios rankinės su dokumentais bute nerasta.
Ar pareigūnai paprastus žmones laiko kvailiais, ar gal ir patys tokie yra? Negi pavogtus dokumentus įtariamasis laikys namuose. Tam yra draugai, pažįstami, sugėrovai. O jų N.J.Macaulay turėjo daug.
Beje, žinau, kad N.J.Macaulay labai bijo policijos. Kai pareigūnai atėjo jo sulaikyti, brito veidas persikreipė, jis visas ėmė drebėti.
– Buvo pasirodę pranešimų apie bute rastas kraujo dėmes, dingusį kilimą, viename kambaryje išgrandytas grindis, prieš pat Sandros dingimą parduotuvėje vykusį jos ginčą su N.J.Macaulay.
– Aš viso to teiravausi ir tyrėjos, bet ji nieko konkrečiai nepasakė.
Esą pardavėjos melavusios ir jokio ginčo parduotuvėje nebuvo, išvalytas kilimas atsirado, o grindis išgraužė Sandros šuniukai. Tokie atsakymai manęs neįtikino.
Galbūt taip tyrėja kalbėjo nenorėdama atskleisti surinktų įkalčių, o jei tai išties yra oficiali tyrimo pozicija, darosi graudu.
– Bute, kuriame gyveno Sandra, jums teko lankytis jau pradėjus tyrimą dėl dukters nužudymo. Ar nepastebėjote ką nors įtartino?
– Aš į tą butą buvau pakviesta pasiimti Sandros daiktų: rūbų, batų. Jie jau buvo sudėti į vieną vietą dar prieš man ateinant.
Mane įleido tik į virtuvę. Kas joje krito į akis? Pirmiausia – ideali tvarka. Viskas išplauta, sudėliota, sutvarkyta.
– Tai iš tiesų kambario grindis nuniokojo Sandros šunys?
– Tai pati neįtikinamiausi versija. Negi maži špicų veislės šuniukai gali išgraužti parketą?
Sandra buvo įsigijusi tris kilmingus, brangiai kainavusius špicus, kuriais labai rūpinosi. Po Sandros dingimo prapuolė ir šie šuneliai.
Vėliau sužinojau, kad vienas Sandros šunelis atsidūrė pas namų tvarkytoją, kuri prižiūrėjo butą ir plovė grindis.
Šie šuneliai yra brangūs, kiekvienas jų kainuoja ne mažiau kaip tūkstantį eurų.
– Už grotų atsidūręs N.J.Macaulay jūsų dukterį išvadino prostitute, tvirtino turįs įrodymų, kad ji parsidavinėjo vyrams už pinigus, ir netgi įvardijo įspūdingas sumas, kurias už tai gaudavusi.
– Šias kalbas laikau laužtomis iš piršto. Stengiausi, kad dukrai nieko netrūktų. Vėliau ji pati pinigų užsidirbo tapusi modeliu.
Negi dirbdama prostitute ji būtų siūliusi į madų demonstravimus ir fotosesijas kartu vykti ne tik draugėms, bet ir man?
O jei jau N.J.Macaulay dedasi viską žinąs, tai gal jis yra prikišęs nagus ir iš to pelnėsi?
Gal mane pasiekusios kalbos apie tai, kad į butą seksui su iki sąmonės netekimo nugirdyta Sandra buvo kviečiami vyrai ir filmuojamos šių orgijų scenos, yra tiesa?
Visos kalbos turi turėti realų pagrindą. Jei jau mano dukra išties būtų per dieną uždirbusi po kelis tūkstančius eurų, negi ji būtų ėmusi paskolą namelio statybai Šiaulių rajone, netoli sodų bendrijos esančiame sklype.
Apie tą paskolą tuoj po Sandros dingimo man pranešė į namus atėjęs banko kurjeris.
– Sakėte, kad nujautėte sutuoktinio žūtį. Ar nieko blogo nejautėte prieš dingstant Sandrai?
– Esu jautrus žmogus. Išties susapnavau vyro žūtį. Kaip jau sakiau, aš jį dar įkalbinėjau tą lemtingą vakarą niekur neiti.
O Sandrą dar prieš tai, kai buvo paskelbta jos paieška, vieną naktį sapnavau užklijuota burna.
Kitą naktį vėl sapnavau Sandrą. Jos burna buvo kažko prikišta, dukra man stengėsi kažką pasakyti.
Trečią kartą viskas įvyko vakare. Pajutau kažkokį sąstingį ir tarsi išgirdau Sandros balsą: „Mama, aš mirštu.“
Atsitokėjusi puoliau telefonu skambinti kitai dukrai. Išklausiusi mane ji liepė nusiraminti.
Pareiškė įtarimus dėl nužudymo iš šmeižimo
Ikiteisminis tyrimas dėl be žinios dingusios šiaulietės 28 metų S.Grafininos paieškos buvo pradėtas liepos 19 dieną, gavus jos sesers pareiškimą.
Sesuo tvirtino, kad su Sandra nebegali susisiekti nuo liepos 1 dienos.
Netrukus paieškos byla virto ikiteisminiu tyrimu dėl nužudymo – įtarus S.Grafininos nužudymu rugpjūčio 4 buvo sulaikytas jos sutuoktinis Jungtinės Karalystės pilietis 41 metų N.J.Macaulay.
Kaltę neigęs sulaikytasis už grotų praleido mėnesį – iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus jis buvo išleistas rugsėjo 3-iąją.
Rugsėjo 21-ąją Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė N.J.Macaulay pareiškė įtarimus dėl šmeižimo.
Ikiteisminis tyrimas dėl šmeižto buvo pradėtas po to, kai į pareigūnus kreipėsi buvęs Šiaulių policijos pareigūnas.
Ekspolicininką papiktino tai, kad N.J.Macaulay dar rugpjūčio pradžioje savo feisbuko profilyje pasidalino jo feisbuko paskyra ir nurodė, kad būtent jis – pareigūnas – kartu su Sandra Grafinina siuntė prostitutes į Ukrainą.
Įtarimus dėl šmeižimo N.J.Macaulay pareiškusi prokurorė jam paskyrė ir kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Dar kelias kardomąsias priemones britui jau yra paskyrę ikiteisminį tyrimą dėl S.Grafininos nužudymo atliekantys pareigūnai: iš nužudymu įtarto brito yra paimti asmens dokumentai, jis privalo kasdien du kartus registruotis policijos komisariate.
S.Grafininos dukra rūpinasi globėjai
Birželio 28-ąją iš N.J.Macaulay vaiko teisių apsaugos specialistų paimta S.Grafininos dukra, kuriai šiuo metu yra devyni mėnesiai, iš pradžių buvo apgyvendinta Šiaulių sutrikusio vystymosi kūdikių namuose.
Apie tai iškart telefonu buvo pranešta užsienyje tuo metu buvusiai S.Grafininai.
Mergaitės motina pažadėjo liepos 2 dieną atvykti pasiimti dukters, tačiau nei kūdikių namuose nei Šiaulių vaiko teisų apsaugos skyriuje nepasirodė.
Galimybėmis tapti S.Grafininos dukters globėjais domėjosi jos artimieji – jiems buvo paaiškinta, kad pirmiausia reikia baigti tris mėnesius trunkančius globėjų ir įtėvių mokymo kursus.
Rūpestį S.Grafininos dukra rodė ir N.J.Macaulay.
Būdamas įsitikinęs tuo, kad būtent jis yra mažylės tėvas, britas ją ketino lankyti kūdikių namuose.
Kadangi N.J.Macaulay nėra įteisinęs savo tėvystės, pasimatyti su S.Grafininos dukra kūdikių namų personalas jam išimties tvarka leido tik vieną kartą.
Rugpjūčio 3 dieną S.Grafininos dukra iš kūdikių namų buvo perduota budintiems globėjams.
Po mėnesį trukusio suėmimo rugsėjo 3 dieną į laisvę išleistas N.J.Macaulai rugsėjo 17 dieną atvyko į Šiaulių vaiko teisių apsaugos skyrių, pasiteiravo, kaip sekasi budintiems globėjams perduotai mergaitei, pareiškė turįs advokatą ir norįs įteisinti tėvystę.
Vaiko teisių apsaugos specialistai britui paaiškino, ką reikia padaryti norint įteisinti tėvystę.
Sutuoktiniai mušėsi ir taikėsi
Konfliktai S.Grafininos ir N.J.Macaulay šeimoje kildavo neretai – kai kada į juos tekdavo įsikišti ir policijos pareigūnams.
Pastarąjį kartą į butą, kuriame gyveno Sandra ir Nigelas, policininkai buvo iškviesti naktį į gegužės 25-ąją.
Atvykusiems pareigūnams S.Grafinina pasiskundė, kad sutuoktinis be jokios priežasties jai smogė į ranką bei koją.
N.J.Macaulay savo ruožtu žmoną apkaltino tuo, kad ji nagais subraižė kaklą ir išpešė kuokštą plaukų.
Abu sutuoktiniai buvo neblaivūs: N.J.Macaulay alkoholio matuokliu buvo nustatytas lengvas (0,93 prom.) girtumo laipsnis, o akivaizdžiai girta S.Grafinina į alkoholio matuoklį papūsti negalėjo.
Į medikus dėl patirtų sužalojimų nei N.J.Macaulay, nei S.Grafinina nesikreipė.
Pareigūnai abu konflikto dalyvius sulaikė ir uždarė į areštinę, o namuose rastą kūdikį perdavė medikams.
Dėl fizinio skausmo sukėlimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Šis tyrimas netrukus buvo nutrauktas abiems šeimyninio konflikto dalyviams susitaikius.
Visą interviu skaitykite šeštadienio dienraštyje „Lietuvos rytas“.
