Tokia kone antraisiais namais tapusio Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos Pabėgėlių ir migrantų integracijos centro "InLT" Kaune lankytojų kasdienybė. Užsieniečiams iš trečiųjų pasaulio šalių, kurie turi leidimą gyventi Lietuvoje, tačiau neturi mūsų šalies pilietybės, skirtas centras lankytojus priima jaukiose, šiuolaikiškai įrengtose erdvėse.
Suaugusieji atėję į šį centrą tikino jaučiasi lyg užsukę aplankyti artimų bičiulių, mat centro darbuotojai ir savanoriai, net teikdami konsultacijas, kuria labai draugišką aplinką. Centre puikiai jaučiasi ir mažieji lankytojai. Čia jie turi draugų, žaidimų erdvę ir galimybę užsiimti įdomia veikla, kol jų tėvams centre teikiamos paslaugos.
Centre netrūksta įdomių užsiėmimų, kurie bendrai veiklai suburia ir vaikus, ir suaugusius. Tuo buvo galima įsitikinti apsilankius Aitvarų dirbtuvėse. Jose margaspalvius aitvarus gamino kelios dešimtys užsieniečių – nuo mažylių iki solidaus amžiaus žmonių. Aitvaruose matėsi ir įvairių tautų pamėgti raštai, ir skirtingų šalių vėliavų spalvos. Žmonės kūrybiškumą atskleidė kaip įmanydami.
Nors aitvarus gaminti mokęs savanoris iš Švedijos Niklas Lundas tikino, jog šie laimę nešantys į dangų paleidžiami įrenginiai mėgstami tarp įvairių pasaulio šalių gyventojų, didžioji dalis užsieniečių aitvarus gamino ir paleisti bandė pirmąkart gyvenime. Lankytojai džiaugėsi galimybe išmokti aitvarų gaminimo technikos, atskleisti kūrybines galias, mėgautis bendryste, galimybe smagiai praleisti laiką.
„Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija, siekdama pagerinti užsieniečių padėtį Lietuvoje prieš dvejus metus įsteigė Pabėgėlių ir migrantų integracijos centrą InLT Kaune, kurio pagrindinis tikslas – teikti paslaugas, siekiant skatinti trečiųjų šalių piliečių, pabėgėlių integraciją, užtikrinant jų saugumą, socialinį ir ekonominį savarankiškumą, garantuojant pagrindinius poreikius bei ugdant kompetenciją sukurti pozityvią ateitį priimančioje visuomenėje“, – kalbėjo šio centro vadovė Gertautė Žentelienė.
Centro InLT veikla finansuojama iš Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų. Centras tęsia 2004 metais įsteigto Pabėgėlių dienos centro veiklas. Nuo centro InLT įsteigimo 2016 m. į jį kreipėsi beveik pusė tūkstančio užsieniečių.
„Sulaukėme lankytojų iš Ukrainos, Rusijos, Baltarusijos, Sirijos, Eritrėjos, Afganistano, Čečėnijos, Indijos, Nigerijos, Kamerūno, Tadžikistano. Nors šalių, iš kurių atvykę mūsų lankytojai, suskaičiuoti nebandėme, centre juntama daugybės skirtingų kultūrų dvasia ir girdimos įvairios pasaulio kalbos“, – teigė pašnekovė.
Integracijos centre teikiama labai daug įvairių paslaugų. Būstas ir darbas – tai, ko reikia ne tik vietiniams gyventojams, bet integracijos centro lankytojams. Tai vienos svarbiausių problemų, kurias centras padeda spręsti pabėgėliams. Prireikia nemažai pastangų ir specialistų pagalbos, kol pabėgėliai randa darbą ar išsinuomoja būstą.
Centro vadovė G. Žentelienė pabrėžia, kad dirbama ne tik su pabėgėliais, bet ir su migrantais iš trečiųjų šalių. Patys lietuviai, pasak centro vadovės, su daugeliu problemų net nesusiduria, tad natūralu, jog apie jas ir negalvoja. Ir tai dažniausiai socialinės sritys. Pabėgėliai yra labai atviri, tačiau ir jiems yra neramu, kai nežino, kaip veikia sistema Lietuvoje, kur ieškoti informacijos, į ką kreiptis, kas suteiks pagalbą, jos prireikus.
Dar viena kliūtis – kultūros ir kalbos nežinojimas. Pabėgėliams kyla labai daug klausimų dėl kultūrinių, teisinių išskirtinumų, todėl centre dirba specialistai, galintys atsakyti į kylančius klausimus, padedantys išspręsti kultūrinio nesusipratimo problemas, žmonės supažindinami su Lietuvos istorija ir kultūra.
Integracijos centre siūlomi lietuvių kalbos kursai yra intensyvūs, užsiėmimai vyksta du kartus per savaitę, mokymo trukmė – 200 valandų. Grupę paprastai sudaro dešimt žmonių, o visas kursas baigiamas egzaminu.
Apie lietuvių kalbos kursus besimokantieji atsiliepia labai pozityviai, o po jų daugelis centro lankytojų vis drąsiau pradeda kalbėti lietuviškai.
Kadangi pabėgėliai atvyksta šeimomis, daug dėmesio skiriama šeimai ir užsiėmimams su vaikais: rengiami spektakliai, išvykos, lankomasi įvairiose ekskursijose.
Centro lankytojai taip pat turi galimybę pristatyti savo šalių nacionalinę virtuvę, paragauti kitų šalių bei lietuviškos virtuvės skanėstų. G.Žentelienė taip pat teigė, kad daug dėmesio skiriama šviečiamiesiems renginiams, kurių metu rengiami susitikimai su įvairių sričių specialistais. Į juos susirenka nuo keliolikos iki kelių dešimčių žmonių.
Nors integracijos centruose dirba labai įvairių sričių specialistų, tačiau besilankantys tokie patys žmonės, kaip ir visi Lietuvos piliečiai – jie nori sukurti ryšius su vietos bendruomene ir kitais užsieniečiais, pristatydami savo šalies kultūrą mūsų šalyje.
Užsieniečių integracijos centrai veikia ne tik Kaune, bet ir Vilniuje bei Klaipėdoje. Užsieniečių integracijos centruose vykdomos veiklos finansuojamos Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo ir valstybės biudžeto lėšomis. Lietuvoje už Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo administravimą yra atsakinga Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Šiuo metu yra įgyvendinama 30 projektų, skirtų prieglobsčio prašytojų, prieglobsčio gavėjų ir kitų teisėtai Lietuvoje gyvenančių užsieniečių integracijos sąlygų gerinimui Lietuvoje, taip pat finansuojamas trečiųjų šalių piliečių grąžinimas. Šie projektai finansuojami ES ir valstybės biudžeto lėšomis.
