Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ užsieniečių integracijos centras daugeliui tampa antraisiais namais: lankytojus centras priima jaukiose erdvėse, sienas puošia renginių fotografijos, mažieji lankytojai turi atskirą žaidimų erdvę, o suaugusieji, nors čia lanko įvairias konsultacijas bei susitinka su specialistais, tikino besijaučiantys lyg užsukę aplankyti bičiulių, mat centro darbuotojai ir savanoriai kuria itin draugišką aplinką.
Renginyje dalyvavusi Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ vadovė Daiva Kanevičienė teigė, kad į mūsų šalį atvykstantys pabėgėliai ir kiti užsieniečiai vis dar susiduria su daugybe iššūkių. „Darbuodamiesi stengiamės keisti žmonių mąstysenoje įsišaknijusius stereotipus. Pabėgėliai į mūsų šalį atvyksta gelbėdami savo, savo vaikų ar artimųjų gyvybę, o į juos vis dar žiūrima gana priešiškai. Esama nuostatos, kad pabėgėliais atvyksta ieškoti geresnio gyvenimo, kurį tarsi atima iš mūsų...
Mūsų misija – padėti atvykstantiems žmonėms, bet kartu ir padėti mūsų piliečiams juos priimti. Turime sugyventi su visais ir tai mus praturtina, niekas juk nenuskurdo, kai į mūsų šalį atvažiavo keli šimtai pabėgėlių iš labai problemiškų pasaulio kraštų ir čia jie rado ramybę ir taiką“, – kalbėjo ji.
Skambėjo daugybė skirtingų kalbų
Centro lankytojai, kurių priskaičiuojama apie 250, atvykę iš tokių šalių kaip Tadžikistanas, Azerbaidžianas, Rusija, Ukraina, Baltarusija, Šri lanka, Eritrėja ir kt.
„Nors šalių, iš kurių atvykę mūsų lankytojai, skaičiuoti nebandėme, čia galima pajusti daugybės skirtingų kultūrų dvasią ir išgirsti kalbant pačiomis įvairiausiomis kalbomis“, – sakė Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ užsieniečių integracijos programos vadovė Gintarė Skuodytė.
Paklausta, kas paskatino rengti centre atvirų durų dieną, šyptelėjo: „Atvirų durų diena – tai mūsų stabtelėjimas ir laikas susitikti, juk kasdienių darbų sūkuryje daug ko nespėjame, o šiandien atvėrėme duris ne tik savo bendruomenei, bet pasikvietėme ir kaimynus, draugus, institucijų atstovus susitikimui ir susipažinimui. Labai daug kasdien kalbame apie pabėgėlius, bet šiandien mes pakvietėme žmones ateiti ir pasikalbėti su pabėgėliais. Žmonės dažnai daug ko bijo ir nedrįsta, tad mes kviečiame ateiti, prisėsti šalia žmogaus ir pabendrauti“.
G.Skuodytė prisiminė ir kitą praėjusią vasarą organizuotą itin didelio pasisekimo sulaukusį renginį: birželio 19 dieną minint Tarptautinę pabėgėlių dieną pavyko surengti puikią šventę, kurioje skambėjo „Afrikos būgnų“ ritmai.
Kuo greičiau nori rasti darbą
Paklausta, ar mūsų visuomenė tampa atviresnė pabėgėliams, G. Skuodytė atsakė, kad šis procesas vyksta labai lėtai: „Labai norėčiau, kad mūsų visuomenės požiūris į pabėgėlius keistųsi, bet tai nėra greitas procesas. Šiandien ir yra ta diena, kai kviečiame visus užeiti, pabūti, pabendrauti“.
„Mūsų dienos centre darbuojasi keli koordinatoriai ir įdarbinimo specialistai, kurie teikia įvairias konsultacijas ir visokeriopą pagalbą užsieniečiams. Itin aktualios paslaugos – įdarbinimo konsultacijos ir būsto paieška. Organizuojame lietuvių kalbos kursus“, – apie centre teikiamas paslaugas kalbėjo pašnekovė ir pridūrė, šiuo metu daugiausiai keblumų kyla ieškant būstų nuomai, kuriuose galėtų apsigyventi į mūsų šalį atvykę pabėgėliai.
G. Skuodytės teigimu, Lietuvoje apsigyvenę pabėgėliai nori kuo greičiau įsilieti į vietinę darbo rinką ir noriai imasi darbų statybose, viešojo maitinimo įstaigose, teikia patalpų tvarkymo paslaugas. „Sudėtingiau susirasti darbą žmonėms, kurie turi aukštąjį išsilavinimą. Tarp mūsų centro lankytojų yra islamo ir turkologijos profesorių, bet jiems nepavyksta rasti darbo vietos universitetuose ar kitur kaip pritaikyti turimas žinias“, – aiškino G.Skuodytė.
Iranietei namai tapo Lietuva
Centre sutikta iš Irano atvykusi Shabrang Asrami mūsų šalį savo namais vadina jau dvejus metus. Už lietuvio ištekėjusi moteris yra profesionali šachmatų mokytoja ir tikisi ateityje Lietuvoje rasti darbą pagal specialybę.
„Buvau girdėjusi, kad Šiaurės Europos tautų gyventojai yra šalti, nedraugiški žmonės ir visiškai kitokie nei mes – persai. Vos čia atvykusi supratau, kad tai tik mitas – lietuviai malonūs ir dėmesingi“, – pasakojo ji ir pridūrė, kad pirmą kartą į Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ dienos centrą užsuko visai atsitiktinai, o dabar ne tik pati dalyvauja integracijos programoje, bet ir padeda kitiems į mūsų šalį atvykusiems užsieniečiams.
Moteris pasakojo, kad pirmieji mėnesiai Lietuvoje buvo labai sunkūs, bet tam tikrų panašumų tarp Lietuvos ir jos gimtojo Irano esama: „Atvykau iš Šiaurės Irano, kur daug žalumos ir dažnai lyja, tad Lietuvoje jaučiuosi puikiai, tiesa, sniego Irane nebūdavo“, – šyptelėjo ji.
Anot S. Asrami, į Lietuvą atvykstantys pabėgėliai apgyvendinami geromis sąlygomis, rūpinamasi jų integracija. „Jiems suteikiama viskas, ko gali prireikti, rūpinamasi jų įsiliejimu į visuomenę ir lietuviai tai daro ne iš pareigos, bet iš širdies“, – kalbėjo ji ir pridūrė, kad nėra girdėjusi, jog žmonės skųstųsi jiems suteiktoms sąlygomis. Tiesa, vis tik lietuviškos kainos dažną priverčia nemaloniai nustebti. „Lietuviai tylūs ir darbštūs žmonės, bet šioje šalyje viskas daug brangiau nei mano tėvynėje“, – kalbėjo ji.
Dėmesys – būsto paieškoms
Lietuvoje gyvenimą kuriantys pabėgėliai ir kiti užsieniečiai puikiai žino ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos Pabėgėlių ir migrantų centrą InLT, kuris veikia Kaune. Jo vadovė Germantė Žentelienė pasakojo, kad integracijos centre teikiama labai daug įvairių paslaugų: „Dirbame ne tik su pabėgėliais, bet ir su migrantais iš trečiųjų šalių. Tiekiame socialines konsultacijas įvairiais klausimais ir tokiomis socialinėmis temomis, su kuriomis patys lietuviai gal net niekuomet nesusiduria, o iš kitos šalies atvykusiam žmogui tam tikrų klausimų kyla. Žmonėms reikia paaiškinti daug dalykų, kaip veikia sistema, ko ir kur reikia kreiptis“.
Pašnekovė išskyrė du aktualiausius centro lankytojams kylančius klausimus – tai būsto ir darbo paieška. „Darbo paieškų rezultatai nuteikia džiugiai, deja, to paties negaliu pasakyti apie būsto paieškas. Mūsų darbuotojai deda labai daug pastangų, kad pabėgėliams pavyktų būstą išsinuomoti“, – kalbėjo ji.
Integracijos centre teikiama psichologinė pagalba, teisininkų konsultacijos ir sudaroma galimybė mokytis lietuvių kalbos. „Siūlome labai intensyvius lietuvių kalbos kursus. Paprastai grupėje mokosi dešimt žmonių, o paties mokymo kurso trukmė – 200 valandų, vėliau laikomas egzaminas“, – pasakojo G.Žentelienė ir pasidžiaugė, kad apie lietuvių kalbos kursus sulaukta labai pozityvių besimokiusiųjų atsiliepimų.
Anot pašnekovės, centre pateikiama ir informacija susijusi su pilietiniu orientavimu: žmonės supažindinami su Lietuvos istorija ir kultūra, Konstitucija, paaiškinami kultūriniai ir teisiniai išskirtinumai.
Pažintis su kultūra – per tautinę virtuvę
Centras aktyviai siekia įtraukti į Lietuvą atvykusius užsieniečius ir į bendruomenines veiklas. Per mėnesį vidutiniškai organizuojami bent keturi skirtingi renginiai.
„Rengiame daug užsiėmimų su vaikais, tokių kaip šešėlių teatrai, lėlių-pirštinių gaminimas, ėjimas į viešąją biblioteką. Centre turime nedidelę virtuvę, tad vasarą turėjome galimybę pristatyti Afganistano, Somalio, Ukrainos tautines virtuves“, – pasakojo centro vadovė ir pridūrė, kad daug dėmesio skiriama šviečiamiesiems renginiams, kurių metu rengiami susitikimai su įvairių sričių specialistais.
Didelio dėmesio sulaukė ir birželį vykęs piknikas Istorinės Lietuvos Prezidentūros kiemelyje, skirtas paminėti Pasaulinei pabėgėlių dienai. „Į renginį atėjo daug miestiečių, pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų, buvo galima paragauti siriškų, afganiškų ir čečėniškų patiekalų, žmonės kartu žaidė šachmatais, šaškėmis, nardais, daug žaidimų ir veiklų buvo pasiūlyta vaikams, tai buvo gyvas, smagus renginys“, – pasakojo pašnekovė.
Nori mokytis lietuvių kalbos
Užsieniečių integracija Lietuvoje rūpinamasi ir Klaipėdoje. 2016 metais uostamiestyje duris atvėrė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos „Infocentras migrantams“, kurio tikslas – didinti trečiųjų šalių piliečių integracijos galimybes, teikiant įvairiapusišką pagalbą ir konsultacijas, skatinant jų socialinį ir ekonominį savarankiškumą.
„Mūsų centre itin populiari paslauga yra lietuvių kalbos mokymas. Šiuo metu centre mokosi septynios grupės po dešimt žmonių ir visuomet turime ilgą laukiančiųjų sąrašą, kurie laukia, kada galės pradėti mokytis“, – kalbėjo socialinė darbuotoja ir lektorė Alina Birbalaitė.
Centre konsultacijas teisės klausimais teikia migrantų teisės srityje besispecializuojantis teisininkas. „Jis į centrą atvyksta kartą per mėnesį ir visuomet yra eilė laukiančių šių konsultacijų“, – kalbėjo A. Birbalaitė.
„Infocentre migrantams“ kiekvieną darbo dieną dirba socialiniai darbuotojai, kurie padeda spręsti mūsų šalyje bandantiems įsikurti užsieniečiams kylančias problemas. Nemokamas konsultacijas teigia ir centre dirbanti psichologė.
„Centre organizuojame daug įvairių renginių. Itin didelio pasiekimo sulaukia nemokamos ekskursijos po Klaipėdos miestą ir Lietuvą. Į centro veiklą stengiamės įtraukti ir visuomenę – organizuojame susitikimus su moksleiviais ir studentais, į kuriuos pakviečiame ir užsieniečių“, – kalbėjo ji ir pridūrė, kad per įvairias veiklas ir pozityvias patirtis siekiame keisti lietuvių požiūrį į jų kaimynystėje apsigyvenusius užsieniečius.
„Ateityje labai norėtume pasiūlyti daugiau veiklų mamoms su vaikais“, – sakė A.Birbalaitė ir pridūrė, kad nuo centro įsikūrimo įvairių paslaugų suteikta maždaug 500 asmenų.
Užsieniečių integracijos centruose vykdomos veiklos finansuojamos Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo ir valstybės biudžeto lėšomis. Lietuvoje už Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo administravimą yra atsakinga Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Šiuo metu yra įgyvendinama 30 projektų, skirtų prieglobsčio prašytojų, prieglobsčio gavėjų ir kitų teisėtai Lietuvoje gyvenančių užsieniečių integracijos sąlygų gerinimui Lietuvoje, taip pat finansuojamas trečiųjų šalių piliečių grąžinimas. Šie projektai finansuojami ES ir valstybės biudžeto lėšomis.
