Vytauto Didžiojo universitete (VDU) Kaune surengta tarptautinė konferencija „Sovietinės psichiatrijos palikimas“, kurią organizavo VDU Akademiko Andrėjaus Sacharovo demokratijos plėtros tyrimų centras ir Lietuvos Užsienio reikalų ministerija.
2012–2017 metų ataskaita, perleista šiai konferencijai, parodė, jog keliose buvusiose sovietinėse respublikose režimo oponentai vis dažniau tampa psichiatrijos kaip represijų priemonės aukomis.
Sovietmečiu apie trečdalis politinių kalinių buvo nusiųsti į psichiatrines ligonines priverstiniam „gydymui“ neuroleptiniais vaistais.
„Žlugus Sovietų Sąjungai, manėme, kad politinis piktnaudžiavimas psichiatrija baigėsi ir vylėmės, kad jis niekada negrįš. Deja, vylėmės veltui. Nors kol kas kalbame tik apie nerimą keliančius atskirus atvejus, tačiau yra rimta grėsmė, kad piktnaudžiavimas vėl taps sistemingu – turint omenyje Vladimiro Putino režimo represinę prigimtį. Gyvybiškai svarbu, kad šalių vyriausybės ir tarptautinės psichiatrų asociacijos prabiltų ir imtų spausti valdžias, atsakingas už šį gydytojo profesijos iškreipimą, ir pareikalautų nutraukti šią praktiką“, – sakė profesorius Robertas van Vorenas.
Pasak jo, tai yra viena blogiausių represijų rūšių.
Konferencijos pranešėjai – sovietinio ir dabartinio režimo politinį persekiojimą patyrę disidentai. Vienas jų – Ilmis Umerovas – buvęs istorinės Krymo totorių sostinės Bachčysarajaus administracijos vadovas.
2016 metais Rusijos okupacinės valdžios jis buvo priverstinai išsiųstas į psichiatrinę ligoninę. Šis įvykis sulaukė tarptautinių protestų. I.Umerovas į laisvę buvo paleistas po to, kai jį asmeniškai užstojo Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas.
„Daug važinėju su kolegomis po pasaulį ir kalbame apie Ukrainos, Krymo bei Krymo totorių problemas, tačiau pirmą kartą atlieku psichiatrijos aukos vaidmenį“, - prieš konferenciją šyptelėjo I.Umerovas.
Jis daug metų buvo Ukrainos valstybės tarnautojas Kryme, 2014 metais vadovavo vienam Krymo rajonui. Tarp 14 rajonų ir 9 miestų vadovų I.Umerovas vienintnelis aktyviai pasisakė prieš neteisėtą referendumą Kryme ir Rusijos įsiveržimą į šį regioną.
„Kai Kryme įsitvirtino Rusijos valdžia, toliau palaikiau Ukrainos poziciją“, - pasakojo I.Umerovas. 2016 metais jam buvo iškelta baudžiamoji byla. Maždaug po mėnesio tyrėjas vyrui paskyrė psichiatrinę ekspertizę.
I.Umerovas jos atsisakė, tačiau tyrėjas per teismą pasiekė, kad būtų skirta privaloma ekspertizė. Psichiatrijos klinikoje jis išbuvo 21 dieną, kurias pavadino vienu dideliu kankinimu.
„Komisija vis tik nusprendė, kad esu visiškai sveikas ir man nereikia priverstinio gydymo“, - pasakojo I.Umerovas.
Jis daug bendravo su gydymo įstaigos darbuotojais. Šiame padalinyje atliekamos priverstinės psichiatrijos ekspertizės, tačiau po SSRS žlugimo jame nebuvo nei vieno paciento, pakliuvusio dėl politinių priežasčių.
„Po manęs dar apie 15 žmonių buvo nusiųsti į šitą ligoninės skyrių. Visi jie buvo Krymo totoriai“, - apie pokyčius Kryme po Rusijos okupacijos kalbėjo I.Umerovas.
Kokias išvadas galime padaryti?
„Rusijos valdžia vėl bando užgniaužti žmonių valią, stengiasi laikyti juos baimėje ir šiam tikslui pasitelkiama net psichiatrija“, - kalbėjo I.Umerovas.
Pasak užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus, Lietuva visada reiškia aiškią poziciją dėl Ukrainos ir Krymo totorių situacijos.
„Tokių žmonių kaip Ilmis Umerovas buvo dešimtys. Žlugus imperijai buvo perimtos ne tik jos teisės, bet, deja, ir kai kurie metodai. Mes juos žinome ir dar prisimename“, - kalbėjo L.Linkevičius.
Pasak ministro, pirmiausia būtina apie tai garsiai kalbėti.
