Po balsavimo Seimas nusprendė pritarti šios komisijos sukūrimui. Seimui liko dar vienas ir galutinis balsavimas, taip komisijos idėja bus priimta.
Ketvirtadienį po svarstymo šiai iniciatyvai pritarė 56 parlamentarai, prieš buvo 44, trys susilaikė.
Šiam Seimo nutarimo projektui pritarta valdančiųjų „valstiečių“, socialdarbiečių, „tvarkiečių“ ir trijų Lenkų rinkimų akcijos narių balsais. Iniciatyvą parėmė ir du Mišrios Seimo narių grupės nariai – Valentinas Bukauskas ir Povilas Urbšys.
Rugsėjo 11 d. parlamentarai po pateikimo jau yra „palaiminę“ tokios komisijos sudarymą. Patobulintam projektui pritarė ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ketvirtadienį Seimo nariai ir frakcijų atstovai pateikė savo nuomones, ar šio tyrimo tikrai reikia.
J.Razma kaltino ruošiantis rinkimams
Jurgis Razma Seimo salėje teigė, kad ši komisija, artėjant net keletui rinkimų, taps valdančiųjų „politikavimo įrankiu“.
„Mums visus turėjo pasiekti signalai iš visuomenės, kad visiems jau atsibodę tie politikavimai, prisidengiant kažkokiais neva reikšmingais tyrimais. Žmonės nori matyti, kad mes susikoncentruotume į realias problemas, kurios svarbios kiekvienam žmogui. Matau dar vieną valdančiųjų mėginimą susikurti terpę, neva, parlamentinį tyrimą, pigiam politikavimui, tikintis, kad tai pagelbės gerinant pašlijusį valstiečių reitingą“, – kalbėjo jis.
Politikas Seimo narius skatino nepritarti šios komisijos atsiradimui.
J.Razma pritarė, kad gali likti neatsakytų klausimų po NSGK tyrimo. „Bet kam kurti naują komisiją, bus parinkti tokie, kurie politikuos taip, kaip reikia“, – kalbėjo konservatorius J.Razma.
„Esu tikras, kad Konstitucinis teismas pasakys, kad toks komisijos kūrimas yra prieštaraujantis Konstitucijai“, – prognozavo konservatorių atstovas. „Jūsų pačių labui reiktų rinktis kitą kelią, einant į artėjančius rinkimus. Nes šitas kelias sėkmės neatneš“, – teigė politikas.
E.Gentvilas bijo, kad tirs bet ką
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas teigė, kad ir į NSGK tyrimą žiūrėjo skeptiškai.
„Tada mes, Liberalų sąjūdžio frakcija, balsavome už. Nes supratome, kad nori išanalizuoti mūsų veiklą. Matėme pasėkmes, yra reputacijos bėdos ir dėmės, bet svarbiausias tikslas pasiektas – apie opozicinę frakciją pasakyta daug netiesos. Tokios pamokos mane verčia ir dabar stovėti tribūnoje, galvojant, ko yra siekiama dabar – juk dar ne visi jau apipilti purvu“, – kalbėjo liberalas.
„Reikėtų nevaidinti teisuolių, kurie save laiko šventaisiais, o kitus – netikėliais“, – kalbėjo E.Gentvilas.
Jis teigė, kad komisijos klausimai yra abstraktūs, todėl bus galima tirti bet ką.
J.Olekas kalbėjo apie V.Bako cenzūrą
Socialdemokratų frakcijos seniūnas Juozas Olekas šios komisijos idėją vertino kiek kitaip.
„Praeitas NSGK tyrimas baigėsi vienu nepageidautinu veiksmu. Kai specialiųjų tyrimų pareigūnų surinkta ir slaptumo grifą turėjusi medžiaga, buvo politikų paprašyta išviešinti. Po tai ir buvo padaryta. Pradžioje su išbraukimais, po to su didesnius atskleidimu. Kadangi ne komisijos ir ne Seimo nariai, bet specialiosios tyrimo komisijos turi teisę tokią medžiagą gauti, susiklostė situacija, kad specialiųjų tarnybų medžiaga turi praeiti V.Bako cenzūrą“, – kritikavo J.Olekas.
„Mes turime žymiai svarbesnių uždavinių Seime, susijusių su įstatymų leidyba, o ne pasinerti į nesibaigiančias diskusijas, kurios pasibaigė švelniu rūku“, – Seime sakė parlamentaras.
P.Urbšys įžiūrėjo sąskaitų suvedinėjimą
Mišrios Seimo narių grupės narys Povilas Urbšys Seimo salėje taip pat teigė, kad būtent šis Seimas komisijas naudoja sąskaitų suvedinėjimui.
„Prisipažinkime, kad kiekviena komisija yra susijusi su politinių sąskaitų suvedimu. Bet ankstesnėse kadencijos Seime, buvo nusistovėjusi praktika, kad komisijos rengiamos sudarant labai konkrečius klausimus. Kad nebūtų leista interpretuoti savaip“, – abstrakčius klausimus kritikavo P.Urbšys.
Jis teigė, kad galima įskaityti, kad tyrimo smaigalys yra nukreiptas į konservatorius. „Jiems jau nebetinka tokie klausimai. Bet gal nereikėtų taikyti dvigubų standartų. Bet tiesa yra tame, kad tokiu būdu sudaromos sąlygos kreiptis į Konstitucinį teismą“, – priminė politikas.
Išvados pasirodytų prieš rinkimus
Komisiją siūloma sudaryti iš 12 Seimo narių, pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą turinčių teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, laikantis Seimo frakcijų proporcinio atstovavimo principo.
Neoficialiai kalbama, kad laikinosios tyrimo komisijos pirmininko pareigas planuojama patikėti „valstiečių“ frakcijos atstovui Virgilijui Poderiui.
Siūloma, kad naujoji tyrimo komisija dirbtų iki 2019 m. gegužės 1 dienos.
Jeigu Seimas pritartų, nauja parlamentinė komisija tirtų 2008-2016 metų laikotarpį. Komisijai siūloma ištirti suinteresuotų asmenų ar jų grupių galimai darytą neteisėtą įtaką ir poveikį šalies politiniams procesams, inter alia rinkimų eigai, parlamentinių koalicijų formavimui, parlamentinių frakcijų, atskirų politikų darbui, partijų ir visuomeninių judėjimų veiklai ir finansavimui.
Nutarimo projekte siūloma ištirti suinteresuotų asmenų galimai darytą neteisėtą įtaką ir (ar) poveikį teisėkūros procesui (teisės aktų inicijavimui, rengimui, svarstymui ir priėmimui); valstybės institucijų vadovų, valstybės tarnautojų rinkimui ar skyrimui ir (ar) jų veiklai; valstybės valdomų įmonių (jų antrinių bendrovių), viešųjų įstaigų vadovų, valdymo ar priežiūros organų narių rinkimui ar skyrimui ir (ar) jų veiklai.
Opozicija kritikuoja naujo parlamentinio tyrimo iniciatyvą. Seimo narys konservatorius Andrius Kubilius yra sakęs, kad planuojama sudaryti komisiją konservatoriams tirti.
Seimo narys socialdemokratas Juozas Olekas, kai kurie konservatoriai ir Mišrios Seimo narių grupės atstovai yra užsiminę, kad tyrimo komisijos darbe neketina dalyvauti.