„Egluže, būk mano žmona... Tavo Dainius...“ Taip visiems matomoje vietoje mylimosios rankos nutarė paprašyti vienas kaunietis.
Reklaminiame stende taip pat puikuojasi nuotaikingi Alano Alexanderio Milne’o knygos „Mikė Pūkuotukas“ personažai – meškiukas Mikė Pūkuotukas su dviem balionėliais ir paršelis Knysliukas.
Ką besiperšančiam Dainiui atsakė jo Eglužė, viešai nepaskelbta. Galbūt vieną dieną ir ji savo sprendimą atskleis reklaminiame stende šalia kurios nors Kauno sankryžos.
Ši reklama – ne pirmoji, kuri kauniečius ir miesto svečius nustebino, privertė šypsotis, sukėlė pyktį ar įžiebė diskusijas.
Privačių užsakymų nėra daug
Reklamos bendrovės „Katos studija“, kuri gamino ir paskelbė Dainiaus piršlybų reklamą, vadovas Mindaugas Žemaitis tikino, kad tai buvo privatus užsakymas.
„Privatūs asmenys reklaminius lauko plakatus užsisako ne itin dažnai. Per metus sulaukiame kelių tokių pageidavimų. Labiausiai išradingumu pasižymi kauniečiai. Vilniečiai ir kitų miestų gyventojai šiuo klausimu pasyvesni.
Kaune esame gaminę plakatus, kuriuose žmonės siūlė savo ranką ir širdį, sveikino vestuvių, jubiliejaus proga. Vieno kolektyvo nariai neseniai savo vadovui plakate buvo parašę žodžius: „Sveikiname įstojus į keturiasdešimtmečių klubą“, – pasakojo M.Žemaitis.
Tokią reklamą įprastai prašoma paskelbti netoli tos vietos, kur sveikinami žmonės gyvena, dirba, pro ją važiuoja į darbą. Tikslas – pateikti jiems staigmeną, neįprastai nustebinti.
M.Žemaičio teigimu, dažnas užsakovas norėtų, kad tokia lauko reklama kabotų vos vieną dieną, pavyzdžiui, per žmogaus, kuris sveikinamas, gimtadienį. Tačiau įprastai tokie skelbimai būna matomi ne mažiau nei savaitę. Kaina siekia apie 150–200 eurų.
Patinka originalūs sprendimai
Kauno savivaldybės atstovai tokią reklamą vertina teigiamai.
Kauno mero patarėjas Tomas Grigalevičius įsitikinęs, kad kauniečiai visoje Lietuvoje garsėja kaip kūrybingi žmonės.
„Esame matę ne vieną atvejį, kai lauko reklamos stendai panaudojami prisipažįstant meilę, peršantis ar sveikinant gimtadienio proga.
Tikriausiai visi prisimena ir praėjusių metų miesto sprendimą, raginantį „Žalgirio“ trenerį Šarūną Jasikevičių pasilikti Kaune.
Savivaldybės komanda įsitikinusi, kad originalūs sprendimai, priverčiantys žmones atkreipti dėmesį ir nusišypsoti, yra puikus dalykas“, – kalbėjo T.Grigalevičius.
Siūlo asmeniškumo neviešinti
Kaunietis architektas Rimantas Giedraitis neslėpė, kad asmeninio gyvenimo viešinimas visam miestui ir jo svečiams naudojantis reklama jam, kaip piliečiui, nėra priimtinas dalykas.
Kad ir kokie šmaikštūs ar išradingi žmonės būtų, jis siūlė pagalvoti prieš priimant sprendimą tokiu būdu reklamuotis, išreikšti jausmus bei ketinimus.
Iš profesinės pusės tvarkingai pateiktoms lauko reklamoms, kurios skelbiamos tam skirtose vietose, architektas didelių priekaištų neturėjo.
„Žiūrint architekto akimis, tokie skelbimai, pateikti su specialistais suderintuose lauko reklamai skirtuose stenduose, miesto vaizdo negadina. Svarbiausia, kad juose nebūtų užgauliojimų ir necenzūrinių žodžių ar nepadoraus vaizdo“, – tikino R.Giedraitis.
Sveikinimas tapo staigmena
Kaunietė Ingrida prieš metus didelio plakato, kuriame ji buvo sveikinama 30-ojo gimtadienio proga, sulaukė prie namų vartų.
„Įsivaizduokite jausmą, kai atidariusi kiemo vartus išvydau tentą su savo nuotrauka ir sveikinimu, ištiestą ant metalinių stulpų. Tai buvo pati nuostabiausia mano bičiulių dovana jubiliejaus proga.
Moteris teigė, kad vėliau draugai ją patikino norėję šį plakatą pakabinti reklaminiame stende gatvėje netoli įvažiavimo į gatvę, kurioje Ingrida gyvena, tačiau baiminosi jos reakcijos.
„Jie manė, kad toks plakatas mane šokiruos ar net supykdys, tačiau apie tai net negalėčiau pagalvoti. Manau, jeigu išgalės leidžia, reikėtų nesibaiminti žmones viešai sveikinti ne tik gimtadienio proga“, – kalbėjo Ingrida.
Lauko reklama ir stebino, ir žeidė
Bene daugiausia diskusijų buvo sukėlęs reklamos skydas su humoristo Jurgio Gimberio žodžiais „Ir Kaune galima gyventi“, reklaminiai stendai, skelbiantys: „Kaunieti, niekada nepasiduok“, „Aš jums ne koks vokietis, kad laiku į darbą ateičiau“. Dalis kauniečių dėl šių šūkių net įsižeidė.
Laikytis saugumo kelyje ragino ant virvės sukabinti nešvarūs apatiniai ir užrašas „Stabdymo kelias nustebino visą šeimą“.
Ši reklama taip pat buvo vertinama nevienareikšmiškai – vieniems vairuotojams pasirodė esanti šmaikšti, kitiems – nepadori.
Kauno technologijos universiteto bendruomenės inicijuotoje reklamoje, kuri prasideda žodžiais „Geras žmogus – ne profesija“, žmonės vėl įžvelgė dviprasmybę, o kai kas – net blogio propagandą.
Prieš kelerius metus plačiai aptartame reklaminiame skyde puikavosi lietuvių tautos blaivintojo Motiejaus Valančiaus žodžiai: „Dievo įrankiai – blaivybės platintojai, šėtono – jos priešininkai“. Reklaminių plakatų viduryje – vyras. Ant vieno jo peties tupėjo šakes laikantis raudonai vilkintis velnias, ant kito – baltas angelas.
Pernai kauniečiai su krepšinio treneriu Šarūnu Jasikevičiumi bendravo reklaminiais plakatais, skelbiančiais: „Šarai, pasilik!“, „Ačiū, Šarai!“
