Paslaugų – vis daugiau
Pasak centro direktoriaus Ginto Pačėso, visuomenei senstant atsiranda vis daugiau vienišų žmonių, todėl ypač svarbu užtikrinti efektyvių ir kvalifikuotų socialinių paslaugų teikimą namuose.
Nemajūnų dienos centras teikia bendrąsias ir specialiąsias socialines paslaugas neįgaliems ir kitiems Birštono savivaldybės gyventojams. Centras įsikūręs buvusios Nemajūnų pagrindinės mokyklos pastate, kuris atnaujintas ir suremontuotas pasitelkus ES lėšas. Pastatas pritaikytas įvairių negalių turintiems žmonėms, įrengta nuovaža ir liftas neįgaliesiems vežimėliuose. „Pirmieji centro lankytojai buvo vaikai iš visos Birštono savivaldybės, jiems teiktos užimtumo paslaugos. Laikui bėgant centro teikiamų paslaugų daugėjo, taigi daugėjo ir darbuotojų. Šiuo metu turime 24 etatus, finansuojamus savivaldybės lėšomis, ir 4,3 etato – projektinėmis lėšomis“, – pasakoja direktorius.
Pagalbos į namus sulaukia 14 žmonių, dienos socialinės globos namuose – 13 žmonių. Dešimt pastarųjų dalyvauja ir integralios pagalbos projekte. Projektas „Integrali pagalba į namus Birštono savivaldybėje“ finansuojamas iš ES struktūrinių fondų lėšų. Jis pradėtas įgyvendinti 2017-aisiais. Iš projekto lėšų įsigytas naujas lengvasis automobilis, nupirkta reikalinga slaugos įranga, taip pat finansuojami 3 slaugytojo padėjėjo ir 0,3 slaugytojo etatai.
Integralios pagalbos paslaugas namuose teikia mobili komanda: socialinis darbuotojas, socialinio darbuotojo padėjėjas, slaugytojas ir slaugytojo padėjėjas. „Slaugytojas, socialinis darbuotojas į namus vyksta pagal poreikį, o socialinio darbuotojo, slaugytojo padėjėjai – kasdien. Integrali pagalba darbo dienomis teikiama iki 4,5 val. per dieną. Džiaugiuosi, kad pavyko suburti puikių darbuotojų komandą, kurie nuoširdžiai dirba žmonėms“, – sako G. Pačėsas.
Sprendimą skirti socialines paslaugas priima Birštono savivaldybės Socialinės paramos skyrius. Šiuo metu integrali pagalba teikiama dviem jaunuoliams, turintiems sunkią kompleksinę negalią, kurių mamos nori dirbti, taip pat garbaus amžiaus žmonėms, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra. „Integralios pagalbos paslaugos namuose suteikia galimybę negalios paliestiems asmenims kuo ilgiau gyventi savo namuose, neprarasti ryšio su artima aplinka, o juos globojantiems šeimos nariams atsiveria galimybė dalyvauti darbo rinkoje“, – sako socialinė darbuotoja Lijana Pranskevičienė.
Pasak G. Pačėso, žmonėms vis dažniau reikia pagalbos namuose. Vis dėlto Birštono mero pavaduotojas Vytas Kederys pamena, kad taip buvo ne nuo pradžių: „Ko gero, nėra lengva susitaikyti su mintimi, kad tau jau reikia pagalbos. Dažnam rajono gyventojui atrodė, kad dar gali tvarkytis namuose pats, be pašalinių, tokia pagalba jam reiškė savarankiško gyvenimo pabaigą. Maždaug pusmetį teko kalbinti, įtikinėti, įrodinėti, bet vėliau geroji žinia jau sklido iš lūpų į lūpas. Dabar žmonės džiaugiasi tiek darbuotojais, tiek jų teikiamomis paslaugomis.“
Prieš trejetą metų centras tik vienam žmogui teikė aštuonių valandų per dieną dienos socialinės globos paslaugas. „Dabar jau atsiranda vis daugiau vyresnio amžiaus negalią turinčių žmonių, kuriems reikia daugiau priežiūros. Akivaizdu, kad centro teikiamų paslaugų namuose poreikis didėja“, – teigia G. Pačėsas. Jis pasidžiaugia, kad Birštono savivaldybė yra viena iš nedaugelio, kurioje nėra eilių gauti panašias paslaugas – jos suteikiamos visiems, kurie kreipiasi ir ieško pagalbos.
Paslaugų gavėjai: „Be jų neišsiverstume“
Kas geriau už pačius žmones papasakos apie specialistų namuose teikiamos pagalbos naudą? Keliaujame pas juos. Pirmiausia aplankome Mariją (pašnekovų pavardės redakcijai žinomos). Garbaus amžiaus moteris sunkiai vaikšto, kasdienė jos palydovė – vaikštynė.
„Kol buvo gyvas vyras, jis man daug padėdavo. Jam mirus likau viena, dukros gyvena miestuose. Važiuoti pas jas nenorėjau. Viena dukra gyvena Alytuje, turi darbą, neprivažinės pas mane, kita – po operacijos, pati turi žiūrėti sveikatos. Kartą bandžiau pagyventi pas vieną iš dukterų, kai ji pagimdė vaikutį, tačiau jos butas – devintame aukšte, savaitę pabuvusi jaučiausi kaip kalėjime. Dabar ten tikrai nebenorėčiau. Čia aplinkui – savi, pažįstami kaimynai, kurie aplanko, atneša prikeptų dzūkiškų bandų. Taip daug linksmiau“, – pasakoja guvi ir nuotaikos neprarandanti Marija.
Pasak moters, jai teikiama įvairi pagalba. „Centro darbuotojai atvežė vežimuką, vaikštynę. Socialinės darbuotojos padėjėja Birutė ateina dviem valandoms tris kartus per savaitę. Bet užsibūna ir ilgiau, ypač kai niekur neskuba. Va, praeitą kartą pamatė, kad sode prisirpo daug aviečių – nuraškė jas, išvirė uogienės. Ji man ir malkų prineša, ir kambarius sutvarko, ir valgyti pagamina. Darbo Birutė pati susiranda, prašyti nereikia. Ji man tarsi dukra“, – džiaugiasi moteris.
Prie visų darbuotojų moteris sako prisirišanti, kai reikia skirtis, būna ir ašarų. „Darbuotojai labai palengvina gyvenimą. Viena jau nebegaliu išeiti į lauką, Birutė man visada padeda. Be to, su darbuotojomis pasikalbame, pabendraujame. Kai kuris iš mūsų iškeliauja anapilin, darbuotojos ateina palydėti su gėlėmis, braukia ašarą. Mūsų bendruomenė nedidelė, visi vieni kitus pažįsta. Čia – mano namai, norisi juose likti kuo ilgiau. Jei ne pagalbininkai, viena nebeišsiversčiau“, – aiškina Marija.
Pagalba džiaugiasi ir Ramutė, po sunkios traumos netekusi abiejų kojų. „Turiu dukras, tačiau jos gyvena savo gyvenimą. Kol buvo gyvas vyras, jis rūpinosi manimi. Po jo mirties nežinojau, kaip reikės gyventi vienai, buvau kritusi į juodžiausią duobę. Iš pradžių pagalbos namuose atsisakiau – atrodė, kaip čia bus, kad mane žiūrės svetimi žmonės. Tačiau kai išdrįsau, supratau, kokia ta pagalba vertinga“, – sako moteris.
Jai teikiama ir integrali pagalba. Ramutė džiaugiasi darbščiomis darbuotojomis, kurios dirba ne valdiškai, o iš širdies. „Kai prireikia pagalbos, skambinu ir savaitgaliais. Moterys visada atlekia padėti. Sutvarko namus, pagamina valgio. Labai džiaugiuosi, kad tokios paslaugos yra“, – sako moteris.
Ramutės namuose sutinkame ir socialinės darbuotojos bei slaugytojos padėjėją Birutę Simanaitienę. Ji sako, kad darbas su negalią turinčiais žmonėmis jai labai patinka. Prieš pradėdama dirbti Nemajūnų dienos centre, ji panašios patirties neturėjo. „Baigiau kursus Kaune ir Marijampolėje, kur įgijau reikalingų žinių. Dirbdamas tokį darbą negali likti abejingas, tampi tarsi šeimos narys, gyveni žmonių bėdomis ir džiaugsmais. Man nesunku, nors fizinio darbo – nemažai. Kartais, be abejo, grįžtu namo pavargusi, vos vilkdama kojas, tačiau atlygis – žmonių dėkingumas“, – sako Birutė.
Paslaugas namuose gauna ir birštonietė Janina bei jos sūnus Edvinas. Moteris pasidžiaugia, kad būstą jų reikmėms pritaikė Birštono savivaldybė: įrengtas įvažiavimas neįgaliojo vežimėliu, paplatintos durys, pritaikytas sanitarinis mazgas. Prieš tai šeima gyveno kaime, dabar jau trejus metus – Birštone.
Edvinui Nemajūnų dienos centro darbuotojai teikia integralios pagalbos paslaugas. „Mums tai – didelė parama. Per dieną su Edvinu centro darbuotojai būna šešias valandas. Aš dirbu, mano darbo stažas – jau 24 metai. Anksčiau veždavau sūnų į darželį, mokyklą, kai atsirado paslaugos namuose, man tarsi kas rankas būtų atrišęs. Edvinas patenkintas centro darbuotojais, su jais susidraugavo. Klausiu moterų – ar nepavargsta su mano sūnumi? Atsakymas visada būna tas pat – „ne“. Tuo net pati stebiuosi“, – šypsosi Janina.
Darbuotojai Edvinui padeda apsirengti, pavalgyti, suteikia higienos paslaugas. Moteris pasidžiaugia, kad įvairių švenčių proga aplanko ir Nemajūnų dienos centro vadovai, taip pat vicemeras V. Kederys. Jis kartais Edviną pamoko, kai jis neklauso darbuotojų ar mamos. Vyras Edvinui – autoritetas. „Nei aš, nei Edvinas nesijaučiame atstumti. Rūpime tiek centro, tiek miesto vadovams. Net ir miesto merė, pamačiusi mus gatvėje, visada prieina, paklausia, kaip laikomės, kaip jaučiamės. Tai motyvuoja“, – sako Janina.
Centre teikiamos ir kitos paslaugos
Nemajūnų dienos centras ne tik teikia paslaugas namuose, bet ir aktyviai dalyvauja kitoje projektinėje veikloje. 2017 metais centras kartu su Birštono savivaldybės administracija ir Nemajūnų bendruomenės santalka pradėjo vykdyti projektą „Paslaugų šeimai plėtojimas Birštono savivaldybėje“.
Su sunkumais, krizinėmis situacijomis susiduriančios šeimos gauna kompleksiškai teikiamas paslaugas: psichologo konsultacijas, pozityvios tėvystės, finansų mokymus. Čia vyksta meno terapijos užsiėmimai, žmonės pavežami į įvairius renginius, vaikai prižiūrimi, kol tėvai dirba. Centre taip pat įsteigtas šeimų klubas. Pasak Nemajūnų bendruomenės pirmininkės Joanos Šliaužienės, šis projektas buvo iššūkis visai bendruomenei, bet su juo puikiai susidorota: rezultatai jau pasiekti, nors veiklos vis dar vykdomos.
Centras rūpinasi vaikų užimtumu, organizuoja stovyklas. Ne tik vaikai, bet ir neįgalūs žmonės ar senjorai čia gali turiningai praleisti laisvalaikį, pabendrauti. „Vienas pagrindinių centro veiklos uždavinių – siekti kuo didesnio neįgaliųjų ir senyvo amžiaus žmonių savarankiškumo visose gyvenimo srityse, integruoti juos į visuomeninį gyvenimą. 2016-aisiais įkūrėme senjorų klubą, kur jie mokosi kompiuterinio raštingumo, dalyvauja įvairiuose meno terapijos užsiėmimuose, paskaitose, renginiuose. Taip neįgalieji ir senjorai nesijaučia atskirti, gali tobulėti. Mums svarbu, kad visa bendruomenė galėtų būti kartu“, – pabrėžia G. Pačėsas.
