„Pasižiūrėję į pastarųjų savaičių įvykius matysime, kad iš esmės Lietuvoje politika niveliavosi iki visokiausių grupių kūrimo, t. y. grupių, kuriomis mėginama ištirti arba kažkokius senus istorinius reiškinius, arba tiesiog ištirti oponentų veiklą“, – atkreipia dėmesį G. Nausėda.
Jo teigimu, baimę kelia tai, kad pasikeitus situacijai ir po kitų rinkimų į valdžią atėjus dabartinei opozicijai situacija gali vėl kartotis – dabartinė opozicija tirtų dabartinės daugumos veiklą ir priimtus sprendimus.
„Jeigu, sakykime, kada nors situacija Seime pasikeis ir ateis į valdžią dabartinė opozicija, tai išeitų, kad jie vėl turėtų organizuoti tokias pačias grupes ir tirti šiandieninės valdančiosios koalicijos veiklą. Kur link visa tai veda? Juk mes nebediskutuojame apie ekonomines reformas, apie sveikatos apsaugos sistemą, švietimo sistemos problemas. Tiesiog kuriame komisijas ir pešamės tarpusavyje“, – apibendrina G. Nausėda.
Jis pateikia pavyzdį, kai neseniai prezidentė buvo sukvietusi politinių partijų lyderius į susitikimą, tačiau galiausiai jis neįvyko, nes, kaip skelbė žiniasklaida, tai daryti atsisakė Lietuvos valstiečių iš žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis.
„Naujausias pavyzdys – nesurinko pakviesti politinių partijų lyderiai pas prezidentę Dalią Grybauskaitę, nes kai kam pasirodė nepriimtina ten dalyvauti. Įdomu, kaip galima pasiekti kažkokių sprendimų, jeigu nenorima net bendrauti?“ – svarsto G. Nausėda.
Paklaustas, ar, jo nuomone, didžiausius nesutarimus kelia būtent valdančioji dauguma, G. Nausėda apibendrina, kad dabar tai tiksliai nurodyti sunku: „Nenorėčiau sakyti konkrečiai, kad tik jie. Tiesą sakant, kamuolio mėtymas vyksta iš abiejų pusių. Jau sunkoka pasakyti, kur buvo ta pradžia, dėl kurios prasidėjo šis ping-pongas, kuris niekaip negali baigtis mūsų šalyje.“
