Šiltą rudens popietę Z.Jonaitienė į namus Šilų gyvenvietėje grįžo su pilnu krepšiu spanguolių. Takai miškuose netoli Panevėžio – dar jos tėvų ir senelių praminti.
Jais vaikščiodama 59 metų moteris jaučiasi rami ir saugi.
„Dabar jau džiaugiuosi, kad čia persikėliau. Nenorėčiau numirti Naisiuose, nors ten praleidau daugiau kaip pusę gyvenimo – net 32 metus“, – lėtai ištarė Z.Jonaitienė.
Naisių bendruomenės administratorė ir projektų kūrėja, Naisių jaunimo klubo vadovė buvo priversta palikti darbus bei namus garsiojoje gyvenvietėje.
Nelengva širdimi ji tai darė, nes ten su vyru įleido šaknis dar būdami jauni, ten gimė ir užaugo jų vaikai.
Kūrybinga ir darbšti naisiškė turėjo nedidelį ūkį, daržą, dvi karves, laisvalaikiu spaudė sūrius, tvenkinyje augino ir puoselėjo lelijas.
Naisių šviesuolė ir jos bendraminčiai su užsidegimu kūrė bendruomenę ir jos veiklos projektus, rengė jaunimo šventes, mokė vaikus groti gitaromis.
Aktyvi moteris net filmavosi seriale „Naisių vasara“, dėl kurio neseniai užvirė diskusijos, kad tai yra paslėpta valstiečių partijos ir jos vedlio politinė reklama.
Nors vienas scenarijaus autorių R.Karbauskis teigė tik norėjęs seriale parodyti, koks gražus yra kaimas, ilgametei Naisių gyventojai toks paaiškinimas kėlė juoką.
„Serialo tikslas buvo paskleisti žinią, kad yra geradarys, o Naisiai – tai rojus. Ir jei žmonės geradarį išrinks, tada visi gyvens kaip rojuje. Apie tai, kad serialas turėtų padėti laimėti daugiau mandatų, esu girdėjusi iš paties R.Karbauskio“, – patikino Z.Jonaitienė.
Turi karčių prisiminimų
Gyvenvietė Šiaulių rajone, kurią valstiečių vedlys vaizduoja kaip rojų, iš šalies atrodo idiliška. Tačiau Z.Jonaitienei ji kelia ir karčių prisiminimų.
Aktyvią moterį nuo to rojaus dabar skiria apie šimtą kilometrų. Ji nesinešioja akmens užantyje, tačiau ir nepamiršta skriaudos.
„Jei būčiau nepardavusi R.Karbauskiui savo žemės Naisių gyvenvietės viduryje ir ten likusi gyventi, man būtų tekę įsivelti į amžiną karą, jausti dvasinį diskomfortą. Šio politiko būdas – kaip diktatoriaus, kuris ko užsimano, tą vis tiek gauna.
Pavyzdžiui, prieš festivalį jis nurodė, kad nebūtų prekiaujama šnapsu. Kai buvo suabejota tokiu nurodymu, jis pagrasino, kad jei jo neklausys, baigsis liūdnai.
Naisiuose niekas kitas, be manęs, nedrįsdavo jam paprieštarauti. Kaip ir Seime, kur dabar jis jaučiasi visagalis, nes turi didelę paklusnią bandą. Nėra ten pakankamai drąsių žmonių, kad jam pasipriešintų.
Manau, kad išmetęs iš frakcijos Justą Džiugelį jis net mėgavosi savo galia“, – kalbėjo buvusi R.Karbauskio patikėtinė.
Kuklaus kaimiečio kaukė
Naisių gyvenvietės viduryje esančiame sklype, kuris anksčiau priklausė Z.Jonaitienei, stūkso dirbtinai supiltas piliakalnis. Juo mėgsta laipioti kartą per metus į festivalius sugužėję žiūrovai.
Smalsiausi iš jų šmirinėja po gyvenvietę ieškodami namo, kur esą gyvena 48 metų R.Karbauskis. Tačiau tokio nė su žiburiu neranda.
Festivalyje sudalyvavęs valstiečių vedlys, nusileidus uždangai, sėda į galingą visureigį ir išrūksta.
Buvusi Naisių bendruomenės aktyvistė per daugybę metų gerai pažino R.Karbauskio įpročius, būdą. Ji matė jį ir kitokį, nei jis dedasi.
Viešai kuriamas kuklaus kaimiečio įvaizdis, pasirodo, tėra kaukė: „Ramūnas nėra gyvenęs tikro kaimiečio gyvenimo.“
Pažįsta nuo paauglystės
Jau nuo paauglystės R.Karbauskis žinojo, iš ko gyvens ateityje.
„Aš būsiu kolūkio pirmininkas!“ – girdavosi paauglys, kai Z.Jonaitienės vyras Virginijus veždavo kolūkio „Už taiką“ pirmininką Česlovą Karbauskį ir jo šeimą vasaroti į Palangą.
Kartais Č.Karbauskis, kai savaitgaliui vykdavo į kurortą aplankyti žmonos ir vaikų, pakviesdavo ir Z.Jonaitienę: „Kai laukiausi, Č.Karbauskis, kaip vadovas, buvo labai rūpestingas.“
Naisių kolūkis turėjo Palangoje butą, kuriame Jonaičiai trumpam apsistodavo.
„Kolūkio pirmininko atžalos kartais vasarą atvažiuodavo ir į Naisius. Ramūnas Naisiuose gimė. Vėliau Č.Karbauskis su šeima persikėlė į Šiaulius, ten vaikai lankė mokyklą.
Kai R.Karbauskis buvo išrinktas į Šiaulių rajono savivaldybės tarybą, jis deklaravo, kad gyvena Naisiuose. Bet iš tiesų jis ten negyveno, tik trumpam atvykdavo“, – paaiškino Z.Jonaitienė, sutikusi duoti išskirtinį interviu „Lietuvos ryto“ žurnalistei.
Įkalbėjo kurti bendruomenę
– Kaip jūs atsidūrėte Naisiuose? – paklausiau Z.Jonaitienės.
– 1982 metais, pabaigusi agronomijos studijas tuometėje Žemės ūkio akademijoje, gavau paskyrimą į kolūkį „Už taiką“, kurio pirmininkas buvo R.Karbauskio tėvas.
Naisiai man iš pradžių nelabai patiko, peizažas atrodė nykus. Neketinome su vyru ten užsibūti. Bet gimė pirmas vaikas, po to – antras. Kur toli nueisi su mažais vaikais?
Įleidome šaknis, įpratome, ir Naisiai ėmė patikti. Vyras dirbo kolūkyje vairuotoju, o aš – agronome. Vėliau perėjau į kitą darbą – tapau žemėtvarkos specialiste.
Kai R.Karbauskis pirmą kartą kandidatavo į Seimą, aš buvau Naisių apylinkės rinkimų komisijos pirmininkė. Jis tada užėjo į mūsų būstinę, nedrąsiai paspaudė man ranką.
Tąkart jam patekti į Seimą labai padėjo tėvas – prašė savo bičiulių, kitų žemės ūkio bendrovių pirmininkų palaikyti jo sūnų. Iš kaimo žmonės buvo vežami į koncertus Kuršėnuose.
– Kaip jūs įsitraukėte į Naisių bendruomenės veiklą?
– Kai dirbau žemėtvarkos specialiste, 2002 metais sulaukiau prašymo užsiimti papildoma veikla – vadovauti Naisių jaunimo klubui. Esą to labai prašė vietos vaikai.
Sutikau ir nuoširdžiai pasinėriau į veiklą – su jaunimu po pamokų rengdavome diskusijas, šventes. Aš rašydavau ir jaunimo veiklos projektus.
Tada R.Karbauskis buvo Seimo narys ir sumanė rengti Šiaulių rajono jaunimo stovyklas. Mes vykdavome į parką, gyvendavome palapinėse.
Iš pradžių juo žavėjausi, nes jaunimui stovyklose rodė gerą pavyzdį – negėrė, dalyvaudavo žygiuose, varžybose.
Bet pačiuose Naisiuose politikas retai rodydavosi. Per metus kokį kartą atvykdavo papasakoti, kokie Seime vyksta cirkai.
2009 metais R.Karbauskis sumanė įkurti Naisiuose bendruomenę, nors poreikio tam nebuvo. Veikė žemės ūkio bendrovė, kultūros namai, mokykla, Jaunimo klubas.
Rudenį mane pasikvietęs R.Karbauskis ir pasiūlė kurti bendruomenę. Esą bendruomenės per projektus gali gauti pinigų iš Europos Sąjungos fondų. Jis pažadėjo sukurti etatų, mokėti atlyginimus.
Įkalbėta ėmiausi to darbo. Nuo 2010-ųjų sausio 1-osios buvo įdarbinti penki žmonės. Mums buvo mokami atlyginimai. Tuo metu jau nebedirbau žemėtvarkoje.
Kad bendruomenė gautų europinių lėšų, reikėjo bent vienų metų veiklos istorijos. Apsiėmiau įgyvendinti mažus projektus su rajono savivaldybe.
Kvietėme į Naisius skaityti paskaitų žinomas žolininkes, sveikatos specialistes, patys auginome vaistažoles. Vykome į pažintines ekskursijas.
Aš ne tik apsiėmiau rengti projektus, bet ir prižiūrėjau bendruomenės kultūros rūmus. R.Karbauskis nupirko gobeleno, aš pasiuvau užuolaidas. Stogas buvo kiauras, langai supuvę, reikėjo remonto.
Kartą su R.Karbauskiu svarstėme, kaip reikėtų šildyti pastatą, nes šilumos tiekimas iš centrinės katilinės buvo atjungtas. Jis sumanė pastatyti krosnį, kūrenamą malkomis, o mes esą miškų turime, tai patys priskaldysime malkų ir kūrensime. Paklausiau, kas kūrens?
„Patys gyventojai – grafiką sudarysime, ir tegul eina kūrenti“, – atsakė R.Karbauskis.
Man tokia idėja nepatiko – vieni ateis, o kiti ne, negi priversi.
Ten šalia yra gamtinių dujų trasa. Pasiūlėme šildyti dujomis.
R.Karbauskis purtė galvą: „Oi, ne, tai brangu.“ Bet šiaip ne taip pavyko įkalbėti šildyti kultūros namus ne malkomis.
Tas pastatas priklauso Agrokoncernui. Jis buvo ilgam išnuomotas bendruomenei, ji teikė projektą ir kultūros rūmai už europines lėšas buvo išblizginti pagal R.Karbauskio fantaziją.
Mano vadovaujamas Jaunimo klubas teikė paraišką kitam projektui. Už europines lėšas mes nupirkome apšvietimo ir garso aparatūrą, gitarų. Į darbą žiūrėjau labai atsakingai, nes reikėjo rengti ir viešuosius pirkimus.
– Naisiuose buvo pradėti vykdyti projektai už ES fondų lėšas. Kaip tada atsiskleidė R.Karbauskis?
– Pamačiau, kad tai gudrus žmogus. Jis visko prigalvodavo, kad tik pinigų gautų, – vos ne amžinąjį verslo variklį išrado, – nusijuokė Z.Jonaitienė. – Kai jau sukosi serialas apie Naisius, prekyboje pasirodė Naisių sviestas, sūris.
R.Karbauskio bendrovės pieną parduodavo stambiai įmonei, o ji gamindavo „Naisių vasaros“ liniją. Produkcija buvo brangi, dalis procentų nuo parduotos produkcijos atitekdavo serialui kurti.
R.Karbauskis sakydavo: „Serialą gerai žiūri, darome daugiau produkcijos, gausime daugiau pinigų.“
Sukūrė teisuolio vaidmenį
– Jūs iš arti matėte, kaip buvo kuriamas serialas „Naisių vasara“?
– Man ir filmuotis teko! Su kitomis naisiškėmis prie mokyklos direktorės langų dainavome.
O mano žalmargė karvė tapo serialo žvaigžde. Ją turėjo už grandinės vestis herojus Vaclovas. Karvė buvo smarki, vyrų beveik nemačiusi, tik veterinarą, kuris ateidavo kraujo paimti ir durdavo į kaklą.
Padavė grandinę Vaclovui, o karvė kad ims bėgti! Grandinė aktoriui aplink kojas apsisuko, jis pargriuvo. Karvė išlėkė iš miško ir sustojo manęs laukdama. Tik iš kelinto karto pavyko ją nufilmuoti.
Ne visiems patiko toks šurmulys. Kai kurie naisiškiai, kurių namuose visą dieną filmuodavo, pykdavo, kad negali net pavalgyti namuose. Tada ėmė mokėti honorarus ir naisiškiams.
Kai karvė nusifilmavo, man davė 50 litų.
– Naisiuose tada turėjo būti linksma?
– Serialas kaimui buvo atrakcija. Prie parduotuvės aktoriai stoviniuodavo. Ir paūždavo tie menininkai!
Vienas garsus kūrėjas taip įkaušo, kad buvo nubuksuotas iš Naisių. Liežuvis pindavosi ir kitai žvaigždei. Bet Ramūnas pasakė, kad šito nėra kuo pakeisti, teks pakentėti.
Kai kurios filmo situacijos prasilenkdavo su tikrove. Buvo matyti, kad scenarijų rašė ne kaime gyvenęs žmogus. Pavyzdžiui, viena herojė nuėjo pas felčerę prašyti siuntimo į gydymo įstaigą, nors realiame gyvenime taip nebūna.
Herojus Pijus tyčia parinktas panašus į R.Karbauskį – specialiai sukurtas viską žinančio teisuolio vaidmuo.
– Kai serialas buvo pradėtas rodyti, į Naisius ėmė vykti ekskursijos. Kas jas rengdavo?
– Agrokoncernas nupirko autobusą ir pradėjo ekskursantus į Naisius vežioti. Veždavo nemokamai, susitarę per bendruomenes.
Prieš ankstesnius Seimo rinkimus R.Karbauskis pats šypsodamasis pasitikdavo ekskursantus.
Kartą jis bendruomenės posėdyje pasakė: „Žmonės serialą žiūri, rinkimuose į savivaldybių tarybas mes gausime daugiau vietų. Pamatysite, kaip pakilsime.“
Bet tada jo viltys neišsipildė – taip greitai nesuveikė.
Visą straipsnį skaitykite dienraščio „Lietuvos rytas“ šeštadienio numeryje
