Kažkur jau girdėta – „Atimti iš vienų ir išdalinti kitiems“. Visuomenei galėtų patraukliai skambėti toks tariamos lygybės šūkis.
Gerbiami ponai, užimdami tokias pareigas, turite pasidomėti, kaip yra iš tikrųjų. O esmė štai tokia: privačių mokyklų yra labai įvairių. Vienos įsteigtos kaip pelno siekiančios UAB, kitos įstaigos kaip pelno nesiekiančios viešosios įstaigos.
Ir vienos, ir kitos gauna mokinio krepšelio lėšas, bet negauna aplinkos lėšų. Viešųjų įstaigų mokestis už mokslą yra mažesnis.
Trečia rūšis privačių mokyklų yra katalikiškos. Jas valstybė finansuoja visiškai – kaip ir valstybines mokyklas.
Tačiau tėvai ir katalikiškose privačiose mokyklose moka už mokslą. Šią realybę Jūs tikrai žinote. Tad neklaidinkite visuomenės. Jei viena privati mokykla pasigyrė savo milijonais, tai dar nereiškia, kad ir kitos vartosi milijonuose.
Privačios mokyklos nieko neatima. Kiekvienas vaikas gimdamas atsineša savo procentinę dalį, skirtą nemokamam mokslui ir medicinai. Ir nesvarbu, kur jis eina su savo jam Konstitucijos garantuotais pinigėliais, – į valstybinę ar nevalstybinę mokyklą.
Jau pakanka to, kad 26 metus esame diskriminuojami neskiriant aplinkos lėšų. Kur dingta mūsų mokinių tėvų sumokėtų mokesčių dalis?
O kaip su konkurencijos įstatymu? Ar sąlygos veikimui šioje srityje visoms įstaigoms vienodos? Kodėl valstybė bijo konkurencijos švietimo srityje? Gal todėl, kad pasiekėme dugną ir jau rausiamės gilyn.
Ir dar: Lietuvos Nevalstybinių bendrojo ugdymo įstaigų asociacija pageidauja, kad būtų nustota tapatinti Austėjos Landsbergienės verslą su visu Lietuvos nevalstybiniu švietimu. Jame viskas labai individualu ir įvairu. Negalima daryti išvadų pagal vieną įstaigą.
Be to, A.Landsbergienės darželius ir mokyklas tėvai pasirenka patys, laisva valia. Pasirašo sutartis, žinodami, kiek reikės mokėti. Tai kur čia tas blogis?
Irena Baranauskienė yra Lietuvos Nevalstybinių bendrojo ugdymo įstaigų asociacijos prezidentė, „Saulės“ privačios gimnazijos direktorė
