Anot Seimo narių, nenormalu, kad prokurorai patys sprendžia, iš kurio vadovo pinigų reikalauti atlyginti žalą biudžetui, nors Konstitucinis teismas yra pasakęs, kad žalą padarę pareigūnai turi patys ją ir atlyginti.
Buvęs vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis kelerius metus teisme aiškinasi dėl Osvaldo Šarmavičiaus atleidimo.
O.Šarmavičius teisme įrodė, kad R.Palaitis jį atleido neteisėtai. Valstybė jam išmokėjo 15 tūkstančių eurų.
Prokurorai pareikalavo, kad valstybei padarytą žalą atlygintų pats R.Palaitis.
„Aš neatlikau jokių neteisėtų veiksmų, nepažeidžiau įstatymo“, – yra sakęs R.Palaitis.
Ir nors valstybės kontrolė jau kelerius metus ragina prokurorus išieškoti pinigus iš mažiausiai 12-os žalą valstybei padariusių valdininkų, atlyginti žalą reikalaujama tik iš R.Palaičio.
„Turėjome daug diskusijų su generaline prokuratūra. Mes dėstėme savo argumentus – kad žala padaryta valstybės biudžetui turi būti atlyginama. Atrodo, kad materialinei atsakomybei yra visos sąlygos“, – „Lietuvos ryto“ televizijai sakė Valstybės kontrolės teisės skyriaus vedėja Albina Radzevičiūtė.
Kreiptis turi pats vadovas?
Prokurorai viešojo intereso ginti neskuba, o teismai skelbia vis naujus nuosprendžius. Neseniai teismas paskelbė, kad Vilniaus meras Remigijus Šimašius neteisėtai atleido įstaigos „Go Vilnius“ vadovą Darių Udrį. Jam iš valstybės priteista 17 tūkstančių eurų.
Neteisėtų pripažintas Dariaus Jauniškio vadovaujamo Valstybės saugumo departamento (VSD) sprendimas atleisti Tomą Jakučionį. Jam iš biudžeto sumokėta 13 tūkstančių eurų.
„Generalinė prokuratūra privalo nagrinėti tą klausimą“, – sakė antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius.
Tačiau Generalinė prokuratūra sako, kad nekontroliuoja valstybės institucijų ir jų darbuotojų priimamų sprendimų teisėtumo, o R.Šimašiaus ar D.Jauniškio atvejais pareiga išieškoti žalą tenka institucijai, kuriai ji padaryta.
Tačiau valstybės kontrolė seniai atkreipė dėmesį – naivu tikėtis, kad institucija reikalaus iš vadovo atlyginti žalą, kai žalą padaręs vadovas ir vadovauja tai institucijai.
„Galima kolizija ir tikėtina, kad vadovas ar jo institucija nesiims veiksmų“, – pabrėžė A.Radzevičiūtė.
Veiklą ėmė drausti
Valstybės institucijos rado, kaip apsaugoti darbuotojus nuo materialinės atsakomybės – įstaigų veikla apdraudžiama.
Pavyzdžiui, buvęs Kelių direkcijos vadovo pavaduotojas Daivis Zabulionis teisme įrodė, kad buvo neteisėtai atleistas 2 kartus. Teismas priteisė keliasdešimt tūkstančių eurų. Bet pinigus sumokėjo draudimo bendrovė, o ne D.Zabulionį neteisėtai atleidę vadovai.
„Veikla apdrausta, nes žmonės dirba su dokumentais, žmonės derina projektus, prisijungimo sąlygas. Klaidos gali būti neišvengiamos, todėl tokia veikla ir draudžiama“, – sakė laikinasis Automobilių kelių direkcijos vadovas Vitalijus Andrejevas.
Kitąmet bus kitaip
Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad žalą valstybei padariusiems politikams nuo kitų metų bus sunku išvengti atsakomybės.
„Nuo kitų metų įsigaliosiantis naujas įstatymas ir spręs, ar žala padaryta tyčia, ar ji bus išietkota visa“, – sakė S.Skvernelis.
Advokatas Žygimantas Pacevičius teigė: „Vienus atvejus mes laikysime gal kaip tyčinius, nors tai bus labai reti atvejai. Praktikoje vis tiek bus kažkokios aplinkybės, dėl kurių bus diskutuojama, ar teisėtai atleido, ar buvo pagrindas.“
Valstybės kontrolės duomenimis, kol kas nė vienas Lietuvos valdininkas nėra atlyginęs valstybei padarytos žalos.
