Susitarime numatyta ne vėliau kaip iki 2030 metų finansavimą gynybai padidinti iki 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto – puse procentinio punkto daugiau nei dabar.
Dokumente numatoma 2022 metais priimti sprendimus dėl galimybės įvesti visuotinę karo prievolę.
Susitarimas apima pagrindines Lietuvos gynybos politikos nuostatas, tinkamo gynybos finansavimo užtikrinimą, Lietuvos kariuomenės stiprinimą ir personalo iššūkių sprendimą, karo tarnybos patrauklumo bei visuomenės ir valstybės institucijų atsparumo hibridinėms grėsmėms didinimą.
Jį pasirašė valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis, konservatorių vadovas Gabrielius Landsbergis, liberalų partijos pirmininkas Eugenijus Gentvilas, „socdemdarbiečių“ vadovas Gediminas Kirkilas, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vadovas Valdemar Tomaševski ir „Tvarkos ir teisingumas“ partijos pirmininkas Remigijus Žemaitaitis. Taip pat dalyvavo ir Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, Lietuvos kariuomenės vadas Vytautas Žukas.
Premjeras S.Skvernelis prieš dokumento pasirašymą pabrėžė, kad svarbiais klausimais visos svarbiausios politinės partijos gali susitarti.
„Esu dėkingas visoms politinėms partijoms ir pirmininkams už tai, kad pavyko suderinti strateginį dokumentą – politinių partijų susitarimą iki 2020 metų. Jis stiprins mūsų valstybę, demonstruoja, kad ypatingai svarbiais klausimais pačios svarbiausios politinės partijos gali surasti susitarimą“, – prieš pasirašymą kalbėjo S.Skvernelis.
Politikai pasirašytą susitarimą palydėjo plojimais.
Gyrėsi nuveiktais darbais
Valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis gyrėsi savo nuveiktais darbais. Ir jau dabar prabilo apie galimybę konservatoriams.
„Ši Vyriausybė yra mūsų sudaryta, šitas dokumentas mums tinka. Tik šnekant apie ambicijas, norime priminti, kad valdančioji koalicija dviem metais anksčiau įgyvendino planus, kurie buvo krašto apsaugos finansavimui. Ankstesnės valdžios neturėjo tokių ambicijų. O šnekant apie ateitį, po kitų Seimo rinkimų, tikiuosi, konservatoriai pateks į Seimą ir mes juos pakviesime į koaliciją, kaip ir šį kartą kvietėme“, – po dokumento pasirašymo kalbėjo valstiečių lyderis R.Karbauskis.
Nauji punktai
Kai kurios partijos nėra iki galo patenkintos pasirašytu susitarimu, tačiau sako, kad tai yra reikalingas kompromisas.
Pavyzdžiui, konservatoriai teigė, jog dokumente nėra numatytas pakankamas gynybos finansavimo augimas.
„Mes manome iš esmės, kad tai yra geras žingsnis, ypatingai kai tarp pasirašiusiųjų yra partijų, kurios anksčiau išvis nebuvo išreiškusios savo aiškios pozicijos dėl gynybos“, – sakė konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis.
„Tačiau mes šalia to paskelbėme ir savo atskirąją nuomonę, kad jeigu nuo 2020 metų Vyriausybė būtų formuojama kartu su Tėvynės sąjunga, tai gynybos finansavimas būtų ambicingesnis, ir mes tuos siekius, kurie numatyti susitarime, siektume pasiekti iki 2025 metų“, – pridūrė jis.
Gintauto Palucko Socialdemokratų partija susitarimo nepasirašė apskritai, nes nepritaria sparčiam gynybos išlaidų didinimui ir pasisako prieš visuotinį šaukimą.
„Tvarkos ir teisingumo“ lyderis Remigijus Žemaitaitis pritardamas iniciatyvai pirmadienį dalyvavo ceremonijoje, tačiau dokumento sako nepasirašysiantis iki rugsėjo pabaigos, kol nepristatys jo partijos kongresui.
Lyginant su pirminiu variantu, susitarimas papildytais keliais punktais – į susitarimą įtrauktos nuostatos priimti Tautinių mažumų įstatymą ir parengti Nacionalinę demokratijos apsaugos nuo hibridinių grėsmių strategiją.
G. Landsbergis teigė, jog pastaroji strategija į susitarimą įtraukta konservatorių iniciatyva.
„Hibridinės grėsmės, grėsmės demokratijai, netikros naujienos, rinkimų problemos, kurias sukelia mūsų agresyvūs kaimynai į Rytus. Siekiant jas atremti, reikia turėti bendrą matymą, kaip mes tai atremsime, turime skirti adekvačius pinigus, turėti strategiją, kaip tai padaryti“, – kalbėjo politikas.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos pirmininkas Valdemaras Tomaševskis tvirtino besitikintis, kad Tautinių mažumų įstatymas bus priimtas iki 2020 metų.
V. Tomaševskis džiaugėsi, jog partijų susitarime numatyti būdai efektyviai leisti krašto apsaugos sistemai skiriamus pinigus.
„Procentas nėra svarbiausia, kadangi tai yra tik skaičius, tik aritmetika. Svarbiausia, kaip mes šituos pinigus panaudosime“, – sakė europarlamentaras.
Socialdemokratai neprisidėjo
Gintauto Palucko Socialdemokratų partija susitarimo nepasirašys, nes nepritaria sparčiam gynybos išlaidų didinimui ir pasisako prieš visuotinį šaukimą.
„Tvarkos ir teisingumo“ lyderis Remigijus Žemaitaitis BNS teigė, kad pritardamas iniciatyvai pirmadienį dalyvaus ceremonijoje, tačiau dokumento nepasirašys iki rugsėjo pabaigos, kol nepristatys jo partijos kongresui.
Partijų vadovai susitarimą su premjeru aptarė prieš dvi savaites.
Lyginant su pirminiu variantu, jis papildytais keliais punktais – į susitarimą įtrauktos nuostatos priimti Tautinių mažumų įstatymą ir parengti Nacionalinę demokratijos apsaugos nuo hibridinių grėsmių strategiją.
Partijos taip pat įsipareigos bendromis pastangomis priešintis „neatsakingoms spekuliacijoms, priešinančioms gynybos finansavimą su kitomis jautriomis sritimis“.
Naujo susitarimo iniciatoriai sako, kad jis padėtų užtikrinti nuoseklią gynybos politiką, neatsižvelgiant į rinkimų ciklus ir politinės valdžios pasikeitimus.
Naujausias partijų susitarimas dėl gynybos ir saugumo politikos pasirašytas 2014 metais, iškart po Krymo aneksijos. Svarbiausią jo nuostatą – gynybai skirti 2 proc. BVP – numatoma įgyvendinti šiemet.
