Vilniaus kolegijos direktorės Žymantės Jankauskienės teigimu, šimtukininkų skaičius augo visame koleginiame sektoriuje, į Vilniaus kolegiją jų priimta 56.
Pasak Ž. Jankauskienės, gali būti, kad pakelta studijų kartelė į aukštąsias mokyklas privertė pasitempti abiturientus, tarp kurių šiemet net 164-iais šimtukininkais daugiau nei praėjusiais metais. Vieni iš jų renkasi studijas Vakarų Europoje, o kiti lieka Lietuvoje ir vis dažniau studijuoja kolegijose.
„Tendencija, kad geriausi Lietuvos abiturientai, kurie iš egzaminų gauna maksimalų įvertinimą, renkasi studijas kolegijose, kasmet vis stiprėja. Pavyzdžiui, Vilniaus kolegijoje per trejus metus jų skaičius padidėjo beveik dvigubai“, – atkreipė dėmesį Vilniaus kolegijos vadovė.
„Tarp populiariausių studijų krypčių galima išskirti sveikatos mokslus: net 6 šimtukininkai priimti į Bendrosios praktikos slaugos, po 3 – į Biomedicininės diagnostikos ir Higieninės ir dekoratyvinės kosmetologijos studijų programas. 4 šimtukininkai priimti į Programų sistemų, 3 – Informacijos sistemų studijų programas.
Taip pat buvo populiarios verslo ir viešosios vadybos krypties studijos: Tarptautinio verslo ir Turizmo vadybos studijas pradės po 3 šimtukininkus“, – šimtukininkų pasirinktas studijų programas vardija direktorė.
„Jei pažvelgtume į sąrašą daugiausiai dėmesio sulaukiančių studijų programų, kurias moksleiviai renkasi pagal pirmąjį pageidavimą, tai pamatytume, kad iš 10-ies aukštųjų mokyklų 5-ios pozicijos tenka universitetams ir lygiai tiek pat – kolegijoms. Koleginės studijos lygiai tokios pat populiarios kaip ir universitetinės.
Tai labai svarbus veiksnys, atspindintis motyvuotą stojančiojo sprendimą rinktis atitinkamo tipo aukštąją mokyklą. Pagal šį rodiklį Vilniaus kolegija jau daugybę metų yra įsitvirtinusi antroje pozicijoje, nusileidžia tik Vilniaus universitetui“, – teigia Ž. Jankauskienė.
Augantį koleginių studijų populiarumą, jos nuomone, lemia puikus šias aukštąsias mokyklas baigusių absolventų įsidarbinamumas.
Pavyzdžiui, Vilniaus kolegijoje šis rodiklis siekia net 97 proc. Tai itin aukštas rodiklis.
„Studentams svarbu, kad kolegijose didžioji dalis studijų nukreiptos į praktinių įgūdžių formavimą. Jauni žmonės nori greitai įsilieti į darbo rinką ir pradėti karjerą. Būtent tai kolegijos siūlo ir suteikia“, – koleginio sektoriaus privalumus išskiria Vilniaus kolegijos direktorė Ž. Jankauskienė.
Kauno kolegija šiemet rikiuojasi antroje pozicijoje tarp daugiausiai šimtukininkų priėmusių kolegijų. Kolegiją pasirinko net 28 geriausiai brandos egzaminus išlaikę mokiniai.
Geriausius abiturientus šioje kolegijoje galima suskirstyti į kelias didesnes grupes. Vienuolika studentų pasirinko technologines studijų programas: Informatikos inžineriją, Multimedijų technologijas ir Kompiuterinių tinklų administravimą. Taip pat tradiciškai labai daug pirmūnų sulaukia medicinos studijos. Tai vis dar auganti kryptis. Trečioji grupė – Vadybos studijų programos.
„Augindami šimtukininkų skaičių turime kelti ir studijų kokybę. Pateisinti studentų lūkesčius. Šimtukininkai būna labiau motyvuoti, geriau pasirengę, labai dažnai jie tampa kolegijos ir viso sektoriaus ambasadoriais. Įsidarbina greičiau, užima aukštesnes pozicijas, visa tai komunikuoja. Galiausiai grįžta į kolegijas jau kaip dėstytojai, kad perduotų savo žinias ir gerąją patirtį“, – teigia Kauno kolegijos direktorius Paulius Baltrušaitis.
Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija šiemet sulaukė 13-os šimtukininkų, kurie, kolegijos atstovų teigimu, sėkmingai pasirinko studijas.
„Praėjusiais metais turėjome 11 šimtukininkų, o šiemet – 13. Toks augimas pastebimas kasmet. Džiaugiamės, kad geriausi abiturientai renkasi įvairias mūsų siūlomas studijų programas, o ne vieną kryptį.
Turime kelis šimtukininkus Automobilių elektronikos sistemų studijose, taip pat Elektros ir automatikos inžinerijoje, Grafinio dizaino, Informacinių sistemų, Mechanikos bei Statybos inžinerijoje. Vienas šimtukininkas pasirinko Interjero dizaino studijas“, – teigė Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos direktorė Nijolė Kikutienė.
