Vis dėlto Karo prievolės komplektavimo tarnybos viršininkas Arūnas Balčiūnas pabrėžia – visi piliečiai yra lygūs, todėl į Lietuvą grįžę užsienyje gyvenantys asmenys, kurie neatsiliepė į šaukimą, gali būti sulaikyti ir nubausti.
Atsiliepę į šaukimą patiria daugiau problemų nei jį ignoruojantys?
Savo vardo nepanoręs atskleisti šauktinis LRT RADIJUI tvirtina į Lietuvą iš užsienio, kur gyvena ir dirba, atvykęs specialiai tam, kad praeitų kariuomenės patikrą. Pašnekovo teigimu, apie šaukimą jis sužinojęs iš giminaičio.
„Man pranešė giminaitis. Pasakė, kad atėjo laiškas. Tada pagalvojau patikrinti [šauktinių] sąrašus. [...] Atvykus man visų pirma reikėjo prisiregistruoti. Kad tai padaryčiau, turėjau susimokėti baudą, nes tuo metu, kai jie mane kvietė pasirodyti, apie tai nežinojau“, – sako šauktinis.
Jo teigimu, tik susimokėjus baudą buvo leista užpildyti prašymą ir pradėti eiti medicininę patikrą. Anot pašnekovo, Lietuvoje visų reikiamų procedūrų neįmanoma atlikti per vieną dieną, o norint susitvarkyti viską užsienyje taip pat skiriama per mažai laiko.
„Bandžiau skambinti į Lietuvą, bet atsakymas iš jų pusės buvo aiškus – esi Lietuvos pilietis, tavo pareiga yra tokia. Bandžiau tartis dėl tikslios datos. Jie man pasakė, kad tai neįmanoma.
Bandžiau nukelti. Taip pat pasakė, kad taip negalima. Galų gale išėjo taip, kad man pasakė, jog aš privalau atvykti, nes tai yra mano, kaip piliečio, pareiga“, – pasakoja jaunuolis.
Jis priduria – galimybė rezervuoti laiką yra, tačiau norint tai padaryti jam reikalinga Lietuvoje veikiančiame banke esanti sąskaita arba elektroninis parašas. Išvykdamas iš Lietuvos pašnekovas teigia buvęs dar nepilnametis, todėl nei sąskaitos, nei elektroninio parašo neturėjo.
„Tiesą sakant, neturiu jokių problemų atlikti privalomąją karo tarnybą, bet esmė yra, kad tai paprasčiausiai nepritaikyta žmonėms, kurie gyvena užsienyje. Jeigu taip dažnai važinėsi į Lietuvą, paprasčiausiai užsitraukti darbdavio rūstybę ir neteksi darbo“, – įsitikinęs šauktinis.
Jo teigimu, kartu dirbantys lietuviai į tokius šaukimus paprasčiausiai nesureagavo, tačiau jokių nuobaudų nesulaukė.
Perspėja – jei žmonės informuotų apie išvykimą, tiek problemų nekiltų
Krašto apsaugos ministras R. Karoblis taip pat teigia, kad atlikti privalomąją karo tarnybą yra konstitucinė piliečių pareiga. Ministro tvirtinimu, būtina nepamiršti, kad šaukimai yra apriboti laiko – sąrašas pateikiamas būtent konkretiems metams, todėl ir medicinines procedūras reikalaujama atlikti per nustatytą laiką.
„Konstitucinė pareiga – ginti tėvynę. Vienas atvažiavimas kelioms dienoms (turbūt per visą gyvenimą) arba netgi pati tarnyba – devyni mėnesiai [...] – tikrai yra minimumas. Jeigu paklausytumėte, ką šnekėtų karininkai, bataliono vadai, ką reiškia tie devyni mėnesiai ir galų gale trys savaitės rezervo, tai jie sakytų, kad tai tikrai yra pats minimumas“, – sako R. Karoblis.
Karo prievolės komplektavimo tarnybos viršininkas A. Balčiūnas tvirtina, kad apie kai kurių šauktinių apsistojimą užsienyje tarnyba žino, nes šie yra deklaravę savo išvykimą. Šių metų šauktinių sąraše tokių žmonių – 7 tūkst.
„Nepasakyčiau, kad tikrai žinome galutinį skaičių. Apie tuos, kurie oficialiai deklaruoja išvykimą, žinome, bet yra dalis piliečių, kurie išvyko ir nedeklaravo. Apie tai mes sužinome tik po to, kai prasideda procedūros. Jie pradeda skambinti, domėtis kaip ir kas“, – atkreipia dėmesį A. Balčiūnas.
Žinant apie žmogaus išvykimą ir turint jo kontaktus, teigia A. Balčiūnas, apie situaciją žmones galima informuoti tiesiogiai ir tokiu būdu greičiau pradėti reikiamas procedūras.
Pašnekovas nesutinka, kad žmonėms, nesureagavusiems į šaukimą, netaikomos jokios sankcijos. Kaip teigia A. Balčiūnas, kadangi visi piliečiai turi vienodas teises ir pareigas, visi turi vykdyti prievolę, todėl į šaukimą nesureagavę asmenys baudžiami administracinėmis baudomis.
„Tokių nubaustų skaičiai, deja, kiekvienais metais auga. Kalbu apskritai apie tuos, kurie nesikreipia. Mums skirtumo nėra, ar tie piliečiai gyvena Lietuvoje, ar užsienyje. Jie visi yra Lietuvos piliečiai ir privalo vienodai vykdyti pareigas“, – sako A. Balčiūnas.
Nuo šių metų vasaros taikoma ir kita drausminė priemonė – tokie žmonės įtraukiami į Vidaus reikalų ministerijos administruojamą ieškomų asmenų žinybinį registrą. Jeigu karo prievolės nevykdantis asmuo yra išvykęs į užsienį, grįžęs į Lietuvą jis gali būti sustabdytas kelių policijos ar netgi oro uosto muitininkų.
„Šiandien į tą registrą esame įkėlę daugiau kaip 1200 tokių karo prievolininkų. Apie 120 jau esame suradę įvairiais būdais – tai padarė ar kelių policija, ar pasienio pareigūnai, ar oro uosto pareigūnai. Vienas atvejis net yra buvęs, kai žmogus atvyko į „Regitrą“ norėdamas užregistruoti automobilį ir paaiškėjo, kad jis yra paieškomas“, – nurodo A. Balčiūnas.
Jis viliasi, kad taikomos priemonės paskatins žmones laiku atlikti visas reikiamas su karo prievole susijusias procedūras.
Norint išsiaiškinti padėtį, teko kreiptis ir į Seimą, ir į KAM
Čikagoje gyvenanti dviejų sūnų, kurie pateko į šauktinių sąrašus, mama įsitikinusi – pirmiausia būtina laikytis Lietuvos įstatymų ir juose pasitikrinti, ar yra galimybė tęsti mokslus arba tęsti darbą.
„Tos galimybės yra, tik nedaugelis žino, jog vis dėlto privalu užsiregistruoti esant Lietuvos piliečiu Lietuvos kariniuose komisariatuose. Taip pat vyresnio amžiaus privalomos tarnybos žmonėms, vyrams nuo 18 iki 60 metų, privalu deklaruoti savo gyvenamą vietą. Visa tai atlikus, lengviau apsispręsti arba ieškoti tolimesnių žingsnių“, – tvirtina pašnekovė.
Ji svarsto, kad dėl to, jog iki šiol kariuomenė savo pajėgas užpildydavo savanoriais, valdžios institucijos į užsienyje gyvenančius lietuvius nežiūrėjo taip griežtai. Vis dėlto moteris teigia, kad jos pačios sūnums situacija susiklostė šiek tiek sudėtingiau.
„Nebuvo taip paprasta, užtruko nemažai laiko, teko susirašinėti ir kreiptis ir į Seimo narį, ir į Krašto apsaugos ministeriją dėl tam tikrų formalių dalykų. Manau, jog ir Krašto apsaugos ministerija, ir kariniai komisariatai turėtų skirti daugiau dėmesio bendravimui su užsienyje gyvenančiais jaunuoliais, nes kiekvienas atvejis dažnai gana jautrus, specifinis“, – sako pašnekovė.
Jos teigimu, jos pačios vaikai susidūrė su formaliu bendravimu ir neįsiklausymu: „To neturėtų būti. Nuo šių dalykų priklauso jaunų žmonių apsisprendimas – ar jie norės tapti savanoriais, ar neatsiras priešiškumas ir nusiteikimas priimti kitos valstybės pilietybę.“
Reaguodamas į šią situaciją R. Karoblis tvirtina, kad padėtį pagerintų geresnė informacijos sklaida, tačiau akcentuoja – jeigu patys žmonės nesidomi lietuviškais informacijos šaltiniais, bet kuri informacinė kampanija nesugebės jo pasiekti.
R. Karoblis taip pat atkreipia dėmesį – visų užsienyje esančių, bet į šaukimą nesureagavusių asmenų ieškoti neketinama: „Grįžtant prie to klausimo, ar bus ieškomas kiekvienas užsienyje esantis šauktinis prievolininkas, tai tikrai ne. Taip, jie atvažiavę čia, į Lietuvą, susidurtų su tam tikrais nepatogumais, bet reikia žiūrėti ir kaštus tuos pačius.“
Ministro aiškinimu, būtų reikalingi dideli kaštai, norint informuoti visus užsienyje esančius asmenis, o po to – norint surasti į šaukimą neatsiliepusius. R. Karoblis pabrėžia – iki šiol vyrauja tendencija, kad beveik visos šauktinių vietos užimamos savanorių.
„Pirmiausias klausimas – kiek Lietuvoje ir juo labiau užsienyje yra patriotiškumo. [...] Gal politiškai negražiai atrodysiu, bet vis dėlto manau, kad pilietybės klausimas ir patriotiškumo klausimas pirmiausia susijęs su tam tikru ryšiu su Lietuva“, – apibendrina ministras.
