Jis puikiai išmano modelių pasaulio ir grožio konkursų užkulisius. Italijos mados sostinėje Milane gyvenantį M.Parisi gerai pažįsta ne tik jo šalies manekenės, dizaineriai ir mados žurnalų fotografai.
Jo globojamos lietuvės taip pat sėkmingai siekė karjeros užsienyje. Mūsų šalies manekenės italo M.Parisi dėka kilo ant mados namų „Dior“, „Gucci“ podiumų, demonstravo dizainerių Calvino Kleino, Victorios Beckham kolekcijas, filmavosi „Armani“ kvepalų reklamoje.
Linksmo būdo, plačių užmojų italas dažnai atvykdavo į Lietuvos dizainerių kolekcijų pristatymus, čia rengdavo modelių atrankas. Prieš 27 metus pradėjęs ieškoti naujų veidų Estijoje jis pirmiausia įkūrė bendrovę Taline, o vėliau – Vilniuje. Ilgametis modelių agentūros „Baltic Model Management“ savininkas pirmasis surengė konkursą „Miss Photo Baltic“.
Juo pasitikėjo ir dizaineriai, ir manekenių tėvai, kurie išleisdavo dukteris į Milaną.
„Massimo buvo agentūros, su kuria dirbo Dovilė, vadovas. Tarp jų buvo tik darbo santykiai.
Mano dukra gyveno su jaunu italu Adriano – jis buvo jai artimas žmogus“, – teigė pernai lapkričio 20-ąją Klaipėdoje žuvusios D.Didžiūnaitytės motina Daiva.
Po to, kai 22 metų manekenės kūnas buvo rastas prie viešbučio „Amberton Klaipėda“, italas fotografas Adriano socialiniame tinkle įdėjo mylimosios nuotrauką ir parašė: „Tu pakeitei mano gyvenimą. Šis pasaulis tau per blogas. Aš tave myliu, Dovile.“
Bet su D.Didžiūnaityte paskutines jos dienas Klaipėdoje leidęs 36 metų prodiuseris R.Pinikas, kaip paaiškėjo, nežinojo jos asmeninio gyvenimo detalių. Nors viešai jis kalbėjo atvirkščiai.
Gindamasis nuo jam mestų sunkių įtarimų R.Pinikas pareiškė, kad tada, kai jis susipažino su Dovile, jai buvo sunkus laikas.
Neva manekenė išgyveno dėl meilės daug vyresniam vyrui, su kuriuo susipyko. R.Pinikas įvardijo jos mylimąjį – esą tai M.Parisi.
Bet aiškėja, kad manekenė, nors ir leido laiką su R.Piniku, jam nebuvo patikėjusi širdies paslapčių. O su italu Adriano ji planavo ateitį ir ketino per Kalėdas vykti atostogauti į Maroką.
„Tai, jog R.Pinikas nežino tokių faktų, tik dar kartą įrodo, kad jis jos visiškai nepažinojo. Ir jie nebuvo pažįstami trejus metus, kaip jis teigė. Daug melo paskleista“, – atsiduso manekenės motina.
Ryžosi duoti atkirtį melui
Apie tai, kad manekenė išgyveno meilės dramą, R.Pinikas kalbėjo ir „Lietuvos ryto“ žurnalistei: „Dabar mane kažkokiu monstru visi laiko. Aš jai nupirkau bilietus į Italiją, bet ji neišskrido. Buvo susipykusi su draugu italu.“
Tokie prodiuserio žodžiai pribloškė modelių agentą M.Parisi, bet jis ilgai nesiryžo prabilti.
Žinomas italas vis dvejojo, ar verta atsikirsti. Jis manė, kad dėl prodiuserio galimai padaryto sunkaus nusikaltimo vykstantis ikiteisminis tyrimas sparčiai judės į priekį.
Vis dėlto M.Parisi pagaliau ryžosi pokalbiui su „Lietuvos ryto“ žurnaliste: „Su Dovile mes buvome tik geri draugai. O Milane ji turėjo vaikiną.“
58 metų italas nerimavo, kodėl tyrimas dėl garsios manekenės žūties vyksta lėtai, ar jis nėra specialiai vilkinamas. Jis kalbėjo ir apie narkotikus – stebėjosi, kodėl jie taip lengvai prieinami.
Į Italiją – pagalbos šauksmas
– Nuo kada pažinojote D.Didžiūnaitytę ir kas jus siejo? – paklausiau M.Parisi.
– Prodiuseris melavo sakydamas, kad mes su ja buvome pora ir buvome susipykę. Iš tiesų Dovilė nebuvo mano mergina. Mes buvome tik geri draugai. Pažinojau ją dar nuo tada, kai jai buvo 16 metų. Mes ilgai draugiškai bendravome, aš rūpinausi jos, kaip modelio, karjera. Anksčiau ji gyveno mano dideliame name.
Pastaruosius du mėnesius Dovilė draugavo su vaikinu – italu fotografu Adriano. Ji gyveno kitur, bet mūsų draugiškas ryšys nenutrūko. Dovilė man skambindavo pasitarti kone kasdien, taip pat ir iš Klaipėdos.
– Po dizainerio Juozo Statkevičiaus kolekcijos pristatymo, kuris vyko pernai lapkričio 9-ąją Vilniuje, D.Didžiūnaitytė su R.Piniku atsidūrė Klaipėdoje. Prodiuseris man sakė, kad ji pati norėjo ten būti ir jai su juo patiko. Ar taip ir buvo?
– Jei jūs pamatytumėte, ką ji man parašė prieš mirtį, suprastumėte, ko ji norėjo. Ir kaip ji norėjo palikti tą vietą.
– Manekenė mįslingai žuvo po kryčio iš viešbučio 14-ojo aukšto. Ar ji jums parašė prieš tragediją?
– Ji atsiuntė laišką sekmadienį, lapkričio 19-ąją, pusę trijų nakties. Ji dar pridūrė, kad tai tik mūsų pokalbis ir niekam kitam nesiųsčiau, nerodyčiau.
– Kaip supratau, tas jos laiškas nebuvo linksmas?
– Ji man parašė, kad jai reikia pagalbos, kad jos visos dienos ten yra labai sujauktos. Ji žadėjo pirmadienį skristi į Milaną ir paprašė padėti tada, kai ji atvyks.
– Ar jūs su ja ir kalbėjotės?
– Tą dieną kalbėjomės du kartus. Pirmąjį kartą – 50 minučių, kitą kartą – 21 minutę. Bandėme pasikalbėti ir pirmadienį (lapkričio 20-ąją, žūties dieną. – Aut.). Ji man parašė 14 val. 30 min. Aš skubiai jai paskambinau.
Tačiau Dovilė užsiminė, kad gali kalbėti tik trumpai, kol yra viena. Ji sakė, kad galės kalbėti vėliau – 18 val. 30 min. Aš paklausiau Dovilės, kodėl ji negali kalbėti. Ji aiškiai neatsakė. Bet aš vėliau supratau, kad ji tada negalėjo man pasakyti, kokia buvo reali jos padėtis ir jausmai.
– Manote, kad prieš ją buvo naudojama prievarta?
– Manau, kad tomis dienomis ji buvo verčiama miegoti su daug vyrų. Ten buvo piktnaudžiaujama alkoholiu ir narkotikais. Dovilė nenorėjo ten likti. Tačiau ji jau nebegalėjo sustoti. O jie žaidė ir piktnaudžiavo jauna niekuo dėta mergina. Iki pat taško, apie kurį mes visi žinome!
Dabar bijoma viską pajudinti – iš kur viskas atėjo ir kodėl. Matyt, yra daug suinteresuotų asmenų pardavinėti ten kokainą ir kitus narkotikus. Ten narkotikai vartojami kaip vanduo! O Dovilės istorija – tik viena iš šimto.
– Jums kelia nerimą, kad šios tragedijos tyrimas vyksta lėtai?
– Labai nuoširdžiai tikiu, kad Lietuvos politikai bijo parodyti, kas ten iš tiesų vyksta. Juk turėtų būti ištirta, kodėl tiek žmonių numirė tame viešbutyje ir kodėl dabar jūsų šalyje yra tiek daug narkotikų. Pagalvokite vien apie tai, kiek daug naujų klubų jūsų šalyje atidaroma ir ar jie galėtų atlikti reikalingus atnaujinimus, jeigu pardavinėtų tik alų po 3 eurus?
Iš kokių pinigų tie klubai atidaromi, iš kur tokie investuotojai? Ir kam reikia ten gražių merginų? Tai buvo viena priežasčių, kodėl aš lioviausi vadovauti kompanijai, kurią įkūriau Taline, o vėliau – ir Vilniuje. Mano verslas visada buvo labai švarus.
Visą straipsnį skaitykite dienraščio „Lietuvos rytas“ šeštadienio numeryje.
