Laima Andrikienė: Lietuva pagaliau pamatė Kiniją ir... nustebo

Negana to, Lietuvos apetitas bendradarbiavimui su Kinija naiviai augo. Šių metų liepos pradžioje Finansų ministras Vilius Šapoka kalbėjo, kad Lietuva siekia tapti Kinijos finansinių paslaugų vartais Europoje. Ministras tai pareiškė po Kinijos bei Vidurio ir Rytų Europos šalių „16+1” vyriausybių vadovų susitikimo. „16+1” – tai Kinijos specialiai šio regiono šalims sukurtas formatas. 

Iš tikro slypi labai daug. Ne mažiau kaip visą pasaulį apimanti Kinijos strategija, o jai įgyvendinti Kinijai visų pirma reikia Klaipėdos uosto, ir štai kodėl.

Azijos milžinė sukūrė ekonominės ekspansijos strategiją, aprėpiančią Europą ir Aziją. Strategija pavadinta OBOR (angl. One Belt, One Road; Silk Road, Economic Belt). Joje numatyti šeši ekonominiai arba „transporto koridoriai“, kertantys 60 valstybių trijuose žemynuose. Strategija buvo paskelbta ir pradėta įgyvendinti 2013 metais.

Realybė yra tokia, kad kinus labiausiai domina ne lietuviški maisto produktai, o Klaipėdos jūrų uostas, kuriuo baigiasi vienas minėtų „transporto koridorių“.

Nors OBOR strategiją Kinija pristato kaip ekonominio bendradarbiavimo strategiją, ji gimė Kinijos nacionalinio saugumo ir gynybos žinybose. 2013 m. ją paskelbė Kinijos prezidentas Xi, kuris yra ir Kinijos komunistų lyderis. Strategijos įgyvendinimui įkurtas ne vienas bankas. Galima paminėti AIIB arba Azijos infrastruktūros investicijų banką, kurio pradinis kapitalas – 100 mlrd. dolerių. Strategijai įgyvendinti iš kitų Kinijos ir ne tik jos bankų tikimasi ne vieno trilijono dolerių. Įkurtas ir "Šilko kelio fondas", jame – 46 mlrd. dolerių. Tai, kas čia paminėta, yra toli gražu ne viskas, viso labo kukli pradžia. 

Atrodytų paradoksalu, bet į AIIB investavo ir ES narės Vokietija, Prancūzija, Didžioji Britanija ir kitos. Čia verta pastebėti, kad dalyvauti AIIB projekte nebuvo pakviesta nei Japonija, nei Taivanas, tarp steigėjų ir akcininkų nerasime ir JAV. 

OBOR tikslas yra deatlantizacija arba JAV ekonominės galios ir įtakos pasaulyje mažinimas. Be to, pritraukus ES valstybes nares, siekiama supriešinti ES ir JAV, kurias siejo ypač glaudūs ekonominiai ryšiai, o laisvosios prekybos susitarimas TTIP (angl. Transatlantic Trade and Investment Partnership), dėl kurio derybos prasidėjo 2013 m. ir buvo nutrauktos 2017 m. D. Trumpui tapus JAV prezidentu, juos būtų pakylėjęs į kokybiškai naują lygį. Deja, bent kol kas –  dideliam Rusijos ir Kinijos džiaugsmui – optimizmo dėl derybų tarp ES ir JAV atnaujinimo nėra. Tuo pat metu Kinijos OBOR strategija sėkmingai įgyvendinama. 

Numatyta, kad iš Kinijos geležinkeliais per Vidurio Azijos valstybes ir Rusiją kroviniai keliaus į Klaipėdą, o iš ten – toliau, ten, kur reikės Kinijai. 

Kad kinai nejuokauja, matome iš Graikijos pavyzdžio. Juk vienas OBOR strategijos „transporto koridorius” vedė į Pirėjo uostą Graikijoje, kurį 2016 metais, pasinaudojusi kritiška Graikijos finansine situacija, palyginti pigiai nusipirko Kinijos valstybinė bendrovė "Cosco". Dabar pagrindinė darbo jėga tame uoste – darbininkai iš Kinijos. 

Kinija nesustabdomai skverbiasi į Europą, mūsų strateginius sektorius, susijusius su saugumu ir gynyba. Tai kelia ES susirūpinimą bei suvokimą, jog investicijų patikros mechanizmas yra būtinas.
Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos vyriausybių pasiūlymu Europos Sąjungoje kuriamame tiesioginių užsienio investicijų (TUI) patikros mechanizme pateikiami kriterijai, kada būtent turi būti pasakyta „ne“ užsienio investicijai.  

Šiuo metu tokius patikros mechanizmus turi tik 13 iš 28 ES valstybių narių.  Lietuvoje taikomas TUI patikrinimo mechanizmas yra vienas griežčiausių, ir mes žinome, kodėl: stengėmės ir siekėme atsilaikyti prieš Rusijos siekį užvaldyti ir kontroliuoti gyvybiškai svarbius mūsų valstybės ūkio sektorius – energetiką, komunikacijas, transportą, o juos užvaldžius – kontroliuoti ir mūsų politiką. Rusiją ir jos kėslus matėme, Kinijos tikslams iki šiol  –   su retomis išimtimis – buvome akli ir kurti. Ausiai malonūs pažadai pirkti mūsų pieną, sūrius ir sviestą, mėsos produktus Kinijai tarnavo kaip puiki dūmų uždanga, pridengianti tikruosius tikslus ir siekius – Klaipėdos jūrų uostas, Lietuvos geležinkeliai, aukštosios technologijos. Nuo pastarųjų mūsų valstybės konkurencingumas priklausys kelis artimiausius dešimtmečius. 

Anksčiau Europos Komisija kritikuodavo Lietuvą, kad mes esame per griežti , kad turėtume būti liberalesni. Tačiau dabar tokia patikra turėtų būti daroma visos ES mastu. Tačiau šią visą ES apimančią patikrą dar būtina patvirtinti, laukia sprendžiamasis balsavimas Europos Parlamente ir Europos Taryboje, kurioje Lietuva taip pat turės pareikšti savo poziciją – tikrinsime TUI visos ES lygiu ar ne, tai bus tik rekomendacinio pobūdžio sąlyga ar privaloma patikra.
Valstybėms, kuriose Kinija jau yra daug investavusi, ES Taryboje gali būti sunku apsispręsti. Už tarptautinę prekybą atsakinga Europos Komisijos narė švedė Cecilia Malmstrom, atsakydama į mano klausimą dėl patikros mechanizmo ES lygiu įteisinimo, atsakė, kad tai yra „nuodinga“ (pavojinga) tema ir kad Pietų  Europos valstybės – Italija, Ispanija, Portugalija, Graikija – nebus patenkintos patikros mechanizmu. Priežastis – lengvai numanoma: per kelerius praėjusius metus Kinija šiame regione investavo tiek, kad šios valstybės jau dažnai atstovauja ne ES, o Kinijos interesams.  

Tenka pripažinti, kad išorės jėgos – patinka mums tai ar ne – tapo rimtais žaidėjais pačioje Europos Sąjungoje.