Kaltinamieji sako, kad tyrimas vykdytas tendencingai. Buvęs liberalų lyderis E. Masiulis tikina, kad pas jį rasti pinigai buvo R. Kurlianskio paskola.
Tokią pačią versiją teismui pateikė ir R.Kurlianskis. Jis teigė, kad jokio nusikaltimo nepadarė, o kadangi su E.Masiuliu bendravo gana artimai, suteikė jam asmeninę paskolą.
Buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas taip pat kaltinamas siekęs paveikti pasiūlymą dėl Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projekto pakeitimo ir išbraukti iš Vilniaus savivaldybės tarybos darbotvarkės klausimą dėl paminklo Jonui Basanavičiui. Šiais klausimais R. Kurlianskis kaltinamas bandęs veikti per E. Masiulį.
Po to, kai savo parodymus kol kas atsisakė teikti tiek Gintaras Steponavičius, tiek Šarūnas Gustainis, tiek ir Vytautas Gapšys. Jie savo parodymus pateiks tik po liudytojų apklausos. Verslo koncerno „MG Baltic“ parodymus perskaitė advokatas Linas Belevičius.
Kitas teismo posėdis bus rengiamas šį ketvirtadienį. Jame savo parodymus duos Vytautas Gapšys.
„MG Baltic“ advokatas kartoja: „Ryšių nėra“
Politinės korupcijos bylos nagrinėjamas Vilniaus apygardos teisme keliauja toliau. Po Raimondo Kurlianskio ir Eligijaus Masiulio parodymų, savo parodymų duoti stojo ir verslo koncerno „MG Baltic“ advokatas Linas Belevičius, jis perskaitė ir juridinio asmens parodymus. Jame rašoma, kad teiginiai, kurie yra išvardijami kaltinamajame akte, neatitinka tikrovės.
„Juridinis asmuo nebuvo informuotas apie R.Kurlianskiui inkriminuojamus veiksmus, todėl komentuos tik tuos, kurie susiję su juo“, – sake advokatas.
Verslo koncerno advokatas kartojo anksčiau paties R.Kurlianskio išsakytus žodžius, kad sprendimų „MG Baltic“ labui viso koncerno vardu prašyti negalėjo. Nes konkrečių ryšių jis su verslo koncernu nė neturi.
„R.Kurlianskis nebuvo vadovaujančias pareigas užimantis asmuo. Jis niekada nebuvo kocerno darbuotojų sąraše – jis tebuvo valdybos narys. Jam nebuvo išduoti įgaliojimai veikti koncerno interesams“, – sakė advokatas L.Belevičius.
Koncerno parodymų davime buvo padaryta pertrauka. Po jos advokatas L.Belevičius toliau skaitė koncerno parodymus.
Koncerno parodymų davime buvo padaryta pertrauka. Po jos advokatas L.Belevičius toliau skaitė koncerno parodymus. Advokatas teigė, kad koncernas nedirba vartojimo kreditų srityje, todėl prašyti liberalo Š.Gustainio palaikymo šioje srityje, kaip kad yra parašyta kaltinamajame akte, jie nedarė.
Jis taip pat, kaip ir R.Kurlianskis, perskaitė sąrašą politikų ir visuomenės veikėjų, kurie per trejus metus dalyvavo žurnalisto Tomo Dapkaus vedamoje laidoje „Alfa Savaitė“. Būtent šio žurnalisto interviu, 2015 metais, su tuometiniu Liberalų sąjūdžio pirmininku E.Masiuliu, kaltinamajame akte yra laikomas nematerialia nauda. E.Masiulis, duodamas savo parodymus, taip pat tai neigė.
Advokatas teigė, kad R.Kurlianskio E.Masiuliui perduoti pinigai neturi jokio ryšio su koncernu.
„Pinigų perdavimo aplinkybės juridiniam asmeniui nebuvo žinomos. Ir juridinis asmuo nėra išmokėję R.Kurlianskiui jokių grynųjų pinigų. Jie nebuvo juridinio asmens nuosavybė. R.Kurlianskis už alkoholio butelį mokėjo pats, tai nebuvo kažkokios reprezentacijos lėšos, jis veikė kaip fizinis asmuo“, – pasakojo „MG Baltic“ advokatas.
Liberalai nieko nežinojo, Darbo partija irgi
Liberalų sąjūdžio advokatas Raimundas Jurka taip pat perskaitė juridinio asmens parodymus. Jis teigė, kad partija nieko nežinojo apie Šarūno Gustainio „Taikomosios politikos instituto“ gautą paramą, kuris byloje traktuojamas kaip kyšis.
Advokatas taip pat gynėsi, kad partija nieko nežinojo ir apie palaikymą būtent šio politiko pataisai dėl Vartojimo kreditų įstatymo pataisos.
„Nei partijai, nei kitiems partijos nariams nebuvo žinomi jokie E.Masiulio politinių ambicijų pagrindo ketinimai“, – sakė advokatas. Dar kartą pabrėždamas, kad liberalams nebuvo žinomi jokie E.Masiulio veiksmai, kurie gali būti traktuojami kaip neteisėti.
Advokatas atsiribojo ir nuo kito buvusio liberalo – Gintaro Steponavičiaus. R.Jurka sakė, kad jo veiksmai nėra suderinami su partijos įstatais. Ir jei partija būtų žinojusi apie tokius politiko veiksmus, būtų atsiribojusi.
Po dar vienos pertraukos, advokatas sutiko atsakyti į teisėjų klausimus. Teisėjų kolegijos narė Jurgita Kolyčienė advokato klausė, jei partija atsiriboja nuo asmenų, galimai vykdžiusių nelegalią veiką, kas turėtų apie tai sužinoti.
„Kuomet iš juridinio organo tik vienas, kitas žino apie tokias veikas, pats juridinis asmuo, šiuo atveju politinė partija, negali nė pasipriešinti tokiems veiksmams“, - argumentavo advokatas.
„Jeigu būtų kilusios abejonės, partija būtų reagavusi“, - tvirtino R.Jurka.
Panašia retorika prabilo ir kitos partijos atstovas. Advokatas Vaidotas Sviderskis, teisme atstovaujantis Darbo partiją sakė, kad iki šiol nesupranta kaltinimų, su jais nesutinka. Jis teigė, kad V.Gapšiui įgaliojimų veikti visos partijos vardu neturėjo.
„Lygybės ženklas tarp partijos ir V.Gapšio negali būti padėtas“, – tvirtino advokatas.
Pradėjo nuo savo politinės karjeros
E.Masiulis pačioje pradžioje teigė, kad savo kaltės visai nepripažįsta. O vėliau pasakojo apie savo politinę karjerą, kurią pradėjo dar 1996 metais. „Penkis kartus buvau perrinktas Liberalų sąjūdžio pirmininku“, – savo karjeros pasiekimais teisme gyrėsi E.Masiulis.
„Be to, 2008-2012 metais ėjau susisiekimo ministro pareigas. Be savo kaip politiko veiklos, esu pažįstamas iš esmės su visais didesniais Lietuvoje veikiančių bendrovių vadovais. Su R.Kurliansku susipažinau 2008 metais“, – sakė E.Masiulis.
Jis teigė, kad turėjo bendrauti su įvairiausiomis visuomenės grupėmis dėl liberalų partijos programos - noro mažinti biuriokratinį aparatą. Būtent dėl to, anot E.Masiuliu, jis ir bendravo su R.Kurlianskiu. Buvęs politikas teigė, kad jokių pasiūlymų dėl bet kokios galimos korupcinės veiklos nėra gavęs.
„MG Baltic“ iki kol buvo uždrausta remti politines partijas, oficialiai rėmė Liberalų sąjūdį. Tos sumos yra nurodytos politinės partijos ataskaitose“, – pasakojo buvęs politikas.
Jis neigė bet kokį, jam inkriminuojamą koncernui „MG Baltic“ naudingų sprendimų palaikymą.
„Nesistengiau ir nesiekiau paveikti nei Liberalų sąjūdžio frakcijos, nei kitų frakcijų narių“, – apie Vartojimo kredito įstatymo projektą kalbėjo E.Masiulis.
„Pabrėžiu, kad už mano laikyseną ir poziciją, nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nebuvo siūlomas joks atlygis“, – tvirtino E.Masiulis, tvirtindamas, kad tai patvirtina ir byloje pateikti telefoniniai pokalbiai.
„Aš jokio kyšio negavau“, – tvirtino politikas.
Kaltinimas prieštarauja Konstitucijai
E.Masiulis prabilo ir apie dalyvavimą žurnalisto Tomo Dapkaus vedamoje laidoje „Alfa savaitė“.
„Esu pirmas partijos pirmininkas, kuris esu teisiamas už dalyvavimą televizijos laidoje. Esu persekiojamas už žodžio laisvę, o tai turi garantuoti pamatiniai įstatymai. Šis kaltinimas savo esme yra antikonstitucinis. Nes nagrinėjamas ne tik faktas, bet ir mano pasisakymo turinys“, – teisme kalbėjo E.Masiulis.
Jis priminė, kad į laidą 2015 metų spalį buvo kviečiamas todėl, kad vos prieš keletą dienų buvo pakartotinai išrinktas Liberalų sąjūdžio pirmininku.
„Noriu priminti, kad buvau kviečiamas ir į kitas laidas, kitas žiniasklaidos priemones“, – priminė E.Masiulis.
Su šiuo kaltinimu, kad dalyvavimas laidoje buvo nematerialus kyšis, nesutiko ir R.Kurlianskis. Jis teismui išvardijo visus pašnekovus, kurie per 3 metus buvo kalbinti šioje laidoje. Buvęs politikas teigė, kad šis kaltinimas, jo teigimu, tiesiog prasilenkia su realybe.
Generalinė prokuratūra skelbė, kad E. Masiuliui kyšis buvo perduotas už sprendimus svarstant Vartojimo kredito ir Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymų projektus, Seimo nutarimą dėl kelio Vilnius Utena.
E. Masiulis tikina, kad jam projektas dėl kelio tiesiog atrodęs kaip per didelis finansinis įsipareigojimas valstybei, siūlymas dėl atsiskaitymo grynaisiais ribojimo liberalams nebuvo priimtinas, nes liberalai iš principo pasisako prieš bet kokius ribojimus ir jų nepalaiko.
„(Tai buvo) nuoseklios elgsenos motyvai, o ne kažkoks apskaičiavimas“, – tikino E. Masiulis.
Teisėsauga įtaria, kad kyšis buvo duotas ir už tai, kad iš Vilniaus savivaldybės tarybos darbotvarkės būtų išbrauktas svarstymas dėl paminklo Jonui Basanavičiui.
E. Masiulis šį kaltinimą taip pat atmeta. Jis sakė manęs, kad reikia laiko platesnei visuomenės diskusijai.
„Neturiu kompetencijos siūlyti, kurioje vietoje turi būti statomas paminklas J. Basanavičiui, aš nieko neįtakojai, nesiekiau paveikti Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus, man nebuvo siūlomas joks atlygis“, – teisme sakė E. Masiulis.
A. Guoga ir partijos skaldymas
Jis taip pat kategoriškai neigė kaltinimą, kad R.Kurlianskio pokalbis su Europos parlamento nariu Antanu Guoga, taip pats yra vertinamas kaip nematerialus kyšis. Anot kaltinamojo akto, R.Kurlianskis kalbėjosi su A.Guoga, kad šis nekovotų prieš E.Masiulį partijos pirmininko rinkimuose. Tai neigė ir pats R.Kurlianskis, pirmadienio rytą taip pat davęs parodymus teismui.
„Vyko išimtinai vidinė partijos diskusija, kurioje dalyvavo daugybė partijos narių. Akivaizdu, kad partija nėra uždara sekta, todėl klausimas buvo iškeltas ir už partijos ribų“, – teismui pasakojo E.Masiulis. „Visada siekiau A.Guogą kuo daugiau integruoti į partijos gyvenimą, nors ir buvo pasigirdę kalbų, kad reikia jį šalinti.
Jis kategoriškai nesutiko su prokuroro teiginiais. E.Masiulis tikino, kad pokalbį su R.Kurlianskiu, kuriame jis sakė paprašyti A.Guogos neskaldyti partijos ir dirbti kartu, negalima paversti kaltinimais.
Paskola – 90 tūkstančių, kiti pinigai – asmeniniai
„90 tūkst. eurų grynais pinigais gavau iš R.Kurlianskio kaip paskolą. Šie pinigai yra iš anksto aptarta paskola – investicijai į nekilnojamąjį turtą. Kaip šią paskolą suprato kiti asmenys – tai jų reikalas“, – teigė E.Masiulis.
Jis priminė jau ne kartą viešojoje erdvėje pasakotas paskolos ėmimo detales.
„Vieno susitikimo metu papasakojau R.Kurlianskiui, kad planuoju investuoti į dar vieną nekilnojamojo turto objektą. Taip pat paklausiau, ar jis, esant poreikiui, paskolintų pinigų“, – aplinkybes atsiminė R.Kurlianskis.
Jis teigė, kad iš R.Kurlianskio gavo 90 tūkstančių eurų, o dar 16 tūkstančių eurų jis nešiojosi su savimi, nes turėjo perduoti žmonos seseriai.
„Paskolinius civilinius santykius tarp manęs ir R.Kurliansko patvirtinta ir specialiųjų pareigūnų vaizdo įrašimo kameromis“, – teigė E.Masiulis.
„Esu kaltinamas, kad neteisėtai praturtėjau. Iki šiol nesuprantu, kodėl šis kaltinimas nebuvo panaikintas. Nes jokios argumentacijos nebuvo pateikta. Ikiteisminio tyrimo procese, aiškinau, kad dalis rastų lėšų kratos metu, buvo mano, ir mano šeimos lėšos“, – teisme sakė buvęs politikas.
Jis vėl klausė, kodėl pinigai jam nėra grąžinami. „Ir 600 eurų paimti iš piniginės“, – teigė E.Masiulis, klausdamas ar po tokios ilgos politinės karjeros, negalėjo turėti tokios sumos savo piniginėje.
Jis žadėjo, kad reikalaus atsakomybės iš tų, kurie vis dar neatiduoda jam pinigų, bei tiems, kurie rašo dokumentus, kuriuose „prasilenkia faktai ir logika“.
Jis pat pat nesutiko atsakinėti į klausimus.
Kaltinimų nesupranta
R. Kurlianskis anksčiau tvirtino nesuprantantis kaltinimų, esą jie daugiaprasmiai, tačiau galiausiai pareiškė esąs pasiruošęs ir duos parodymus teismui.
Politinės korupcijos byloje taip pat teisiami buvę ir dabartiniai Seimo nariai, partijų atstovai kaltės dėl pateiktų kaltinimų nepripažįsta, tačiau visi sutinka duoti parodymus teismui.
R. Kurlianskis kaltinamas papirkimu ir prekyba poveikiu. Anot prokuratūros, galimus nusikaltimus jis vykdė nuo 2015 metų liepos iki 2016 metų gegužės 10 dienos.
R. Kurlianskis kaltinamas davęs kyšius buvusiam Liberalų sąjūdžio lyderiui Eligijui Masiuliui, eksliberalui Šarūnui Gustainiui bei buvusiam Darbo partijos pirmininkui Vytautui Gapšiui.
Teisėsauga įtaria, kad verslininkas taip siekė koncernui naudingų sprendimų priėmimo Seime – svarstant ir priimant Vartojimo kredito įstatymo projektą, Seimo nutarimą dėl viešojo ir privataus sektorių partnerystės projekto „Kelias Vilnius – Utena“.
Be to, R. Kurlianskis kaltinamas davęs bendros 27,1 tūkst. eurų vertės kyšius buvusiam Seimo nariui V. Gapšiui. Teisėsauga teigia, kad už dalį šios sumos padaryta nuolaidų už per koncernui priklausančias televizijas transliuotą Darbo partijos politinę reklamą, kita dalis lėšų užmaskuota kaip parama viešajai įstaigai.
