A. Goštauto gatvėje ant daugiaaukščio biurų pastato stogo V. Mikantavičius nusprendė iškelti užrašą „G-Spot“, iš tolo pasitinkantį kiekvieną, kuris ieško geriausių Vilniaus vietų.
– Reklama, siūlanti atrasti Vilnių kaip Europos G tašką, Lietuvoje sukėlė daug diskusijų ir greitai pateko į užsienio žiniasklaidos akiratį. Kodėl G taškas atsirado ant biurų pastato stogo?
– Trumpas angliškas užrašas ant stogo yra mūsų pozicija. Mes palaikome žodžio, minties ir saviraiškos laisvę. Ne veltui mūsų biurų erdvėse veikia žinomos komunikacijos ir reklamos agentūros „Fabula“, „New“, „Open“ ir kitos.
Kasdien čia susitelkia daugybė kūrybingų asmenybių, kurių idėjos ir sprendimai vėliau pasklinda įvairiausiomis formomis.
Tad G taškas – ypatinga vieta A.Goštauto gatvėje. Vaizdas, kuris atsiveria stovint ant stogo, prie užrašo, iš tiesų suteikia daug malonumo: visai šalia matosi Neries vingis, televizijos bokštas siekia debesis virš Vingio parko žalumos, atsiveria Žvėryno vaizdai ir spindi verslo centrų fasadai. Net ypatingų triukų nereikia – į terasą ant stogo pakviesti svečiai iš karto įsimyli Vilnių.
– Ar Vilniaus, kaip Europos G taško, reklama jums patiko?
– Reklamą, kaip ir bet kokį kitą kūrinį, galime mėgti, galime piktintis, tačiau laisvos minties ir kūrybos išraiška turi egzistuoti.
Sudarinėti patinkančių ir nepatinkančių reklamų sąrašus nėra mano pomėgis. Be to, verslas visada reklamą vertina pagal efektyvumą: ar sprendimai pasiekia užsibrėžtus rezultatus.
Idėjos autoriai, reklamos mokyklos studentai, sukūrė paprastą, aiškią alegoriją. Jie žaismingai pateikė reklamos žinutę ir turbūt nė nesapnavo, kad jų darbas taps karščiausia šios vasaros tema.
Iš pradžių reklaminis plakatas plito tik socialiniuose tinkluose, o jo kūrėjai buvo choru giriami už sąmojį ir drąsą.
Idėja išsiveržė iš socialinių tinklų burbulo, kai sumanymą ištestavo ir pradėjo įgyvendinti „Go Vilnius“ komanda. Tada pabudo didelis agresyvios kritikos ugnikalnis – emocijos įkaito ir išsiveržė tarsi lavos srautas.
– Ar nebijote nudegti?
– Nebijau, nes vasara jau baigiasi ir saulė nebe tokia kaitri (juokiasi).
Kalbant rimtai, pastebėjau, kad G taško idėja dar labiau apnuogino būrelį cenzorių, kurie savo veiklą neretai įprasmina įvairiais apribojimais ir naujais draudimais.
Taciau reklama kasdien sulaukia dėmesio vis kitoje užsienio šalyje, kaip plinta internete tarsi smagus ir įsimenamas pokštas.
– Kodėl?
– Užsieniečiai suprato jiems pasiūlyto žaidimo taisykles ir dabar mėgaujasi žaisdami prasmėmis ir asociacijomis. Skirtingiems žmonėms malonumą keliančius atradimus gali simbolizuoti vis kiti objektai, patirtys, taškai.
Norėčiau, kad visų pirma pats Vilnius gerai žinotų ir pažintų savo taškus – įspūdingiausias bei maloniausias vietas, kurias aplankę svečiai sakytų, kad atvykti į sostinę buvo verta, kad vėl norėtų čia apsilankyti, bendrauti ir geriau pažinti miesto kultūros lobius, meną, muziką, istoriją, žmones ir verslo galimybes.
Galbūt šiandien mes kalbame apie Europos G tašką šiek tiek drovėdamiesi, o po trejų metų miesto meras gal ims dalinti G taško apdovanojimus, nes ši idėja bus dar labiau išplėtota, įgijusi dar daugiau išraiškos formų ir pavidalų?
Tai įkūnytų visų mūsų vaizduotės jėgą, kurios šiandien, regis, neretai patys išsigąstame. Bet rezultatus pasieksime tik veikdami, bandydami, atrasdami.
Dirbdami čia, G taške A. Goštauto gatvėje, jaučiame, kad noras atrasti suburia žmones, skatina veikti, pažinti, tobulėti. Todėl sakydami „G taškas“ kviečiame pakelti akis aukštyn, išlaisvinti vaizduotę ir atrasti.
– Ar atradimų džiaugsmo ieškodami Vilniaus svečiai nepasuks klystkeliais?
– Būtent dėl to ir turime išradingai ženklinti maršrutą, išryškinti ir pažymėti geriausias Vilniaus vietas. Reklamą turi sekti aktyvi komunikacija – kalbėjimas apie Vilnių kaip atradimų pilną vietą, į kurią norisi sugrįžti dar ir dar kartą. Todėl visų pirma mes patys turime gerai pažinti savo miestą ir bendruomenę.
Po penkerių metų Vilnius švęs 700 metų jubiliejų – miestas turi legendą, turi tvirtus istorijos pamatus, įdomų paveldą. Tačiau gyvąją Vilniaus dvasią kuria ir miesto atmintį palaiko žmonės – atviri, laisvi, kūrybingi.
Patiems smagiau, kai pavyksta lengvai ir žaismingai užmegzti pokalbį su išoriniu pasauliu. Prakalbiname ir pralinksminame tuos, kurie į mus anksčiau nekreipė dėmesio.
Pagaliau atrandame ir atskleidžiame autentišką humoro jausmą – atsikratome įpročio perpasakoti sovietinio lagerio anekdotus ir juokelius, kurių laisvame pasaulyje niekas nesupranta.
Akivaizdu, kad mums sekasi tada, kai išsivaduojame iš mąstymo rėmų ir leidžiame veikti vaizduotei.
Veikime kaip bendruomenė – palaikykime ir drąsinkime vieni kitus. Kurkime simbolius, prasmes, ryšius ir kalbėkime universalia kūrybos kalba.
Juk, jeigu ne žmogaus kūryba ir vaizduotė, geležinis vilkas būtų likęs tik kunigaikščio sapne, o G taškas – tik žemiau juosmens.
