Ir nors idėja skamba gražiai, Lietuvos švietimo darbuotojų sąjunga abejoja, ar atsiras mokytojų ir lėšų šios idėjos įgyvendinimui. O Tėvų forumo atstovai klausia, kodėl niekas neklausia vaikų, ar jie iš viso nori mokykloje pasilikti ilgiau.
R.Šimašius mato pozityvą
Apie šią naujovę Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius prakalbo „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“. Nors Švietimo ir mokslo ministerija kaip esminius tokio plano tikslus įvardijo socialinės atskirties mažinimas ir pasiekimų vidurkių sulyginimas šalyje. O mero teigimu, tai išgelbėtų tėvus, kurie vaikus po pamokų, viduryje dienos, pasiima ir iki namų parveža patys.
„Naujovė visoje Lietuvoje – suteikiame galimybę pradinukams būti mokykloje iki 18 valandos vakaro. Tai yra daroma atsižvelgiant ne tik į tėvų, bet ir į vaikų rūpesčius ir lūkesčius. Nes ką mes pastebėjome Vilniaus mieste - mamos ir tėčiai, 13 ar 14 valandą dienos, ne visą laiką gali pradinuką pasiimti į namus. Tada palieka namuose jį vieną ir skuba atgal į darbą. Ir baigiasi taip, kad vaikas vis tiek būna vienas namuose, įninka į telefoną. Dabar suradome galimybę, kad vaikai galėtų būti mokykloje iki 18 valandos vakaro“, – „Žinių radijo“ eteryje pasakojo Vilniaus miesto meras.
Jis teigė, kad savivaldybė atliko ir tam tikrą apklausą, kuri parodė, kad tokios paslaugos tėvai norėtų.
„Netoli pusės miestiečių ir mokėdavo už tai – pirkdavo paslaugą iš mokytojų, dirbančių pagal verslo liudijimus. O dabar tie mokytojai galės dirbti normaliai su socialinėmis garantijomis. O tėvai, kurie mokėdavo už šią paslaugą, dabar nebemokės. O tiems, kurie negalėdavo sumokėti, dinamika keičiama – visi turės tokią galimybę“, – teigė R.Šimašius.
Vilniaus miesto meras sakė, kad mokyklose nebus konkrečios veiklos programos, kuo vaikai turi užsiimti iki 18 valandos. „Vaikai patys žinos, ką daryti. Iki 15 valandos bus daugiau veiklų, o po to bus tiesiog saugi ir kūrybinga aplinka – galės žaisti lauke, ruošti pamokas, bendrauti. Vietoje to, kad būti vieniems namuose“, – „Žinių radijo“ eteryje pasakojo Vilniaus miesto meras.
Sostinės vadovas pripažino, kad didžiausias rūpestis - rasti papildomų mokytojų. „Pagrindinis iššūkis – surasti tinkamų pedagogų, nes reikės apie 500 etatų, keli šimtai naujų žmonių turi ateiti į mokyklas. Jeigu yra rajonuose darbuotojų, kuriems dėl vaikų kiekio krūvis mažėja, žinokite, kad esate laukiami galimybėmis pasinaudoti“, – kalbėjo R.Šimašius.
„Yra galimybė mokytojams užsidirbti papildomai, ne visais atvejais yra būtinas ir pedagogas. Yra iniciatyvos iš pačių mokyklų, mokytojų“, – pasakojo Vilniaus meras.
Iššūkis - surasti mokytojų?
Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius apie šią iniciatyvą atsiliepia ne tik pozityviai.
„Šiemet ŠMM pradėjo taip vadinamos Visos dienos mokyklos koncepcijos įgyvendinimo eksperimentą. Jame dalyvauja ir kelios Vilniaus miesto savivaldybės mokyklos. Eksperimento esmė – sudaryti sąlygas mokiniams mokykloje ne tik mokytis, bet ir ruošti pamokas, dalyvauti neformaliojo ugdymo užsiėmimuose. Tam mokyklai skiriamos papildomos lėšos, nors eksperimento autoriai negali aiškiai pasakyti, kaip būtų finansuojamos mokyklos, kurios analogišką veiklą vykdytų jau pasibaigus eksperimentui“, – naujienų portalui lrytas.lt pasakojo A.Jurgelevičius.
„Galima įtarti, kad Vilniaus miesto savivaldybė savo iniciatyva bandys mokinius vilioti buvimu mokykloje po pamokų. Tačiau lieka neatsakytas klausimas – kas su mokiniais dirbs pasibaigus pamokoms, kokios veiklos jiems bus siūlomos ir kas padengs didesnius kaštus. Gana sunku patikėti, kad mokyklai užtektų skirtų valstybės biudžeto pinigų apmokėti mokytojų darbui visą dieną“, – savo nuogąstavimais dalijosi pašnekovas.
„Reikia prisiminti, kad mokytojo etatuose nuo rugsėjo 1 d. atsiranda daugiau nekontaktinių valandų, kurias jis gali dirbti ne mokykloje – pasiruošimas pamokoms, rašto darbų taisymas, kvalifikacijos kėlimas ir panašiai. Siūlant mokykloje dirbantiems mokytojams papildomą kontaktinį darbą su mokiniais po pamokų, reikalingos lėšos papildomų funkcijų apmokėjimui“, – aiškino jis.
„Antras klausimas – ar mokyklose esantys mokytojai gali pasiūlyti patrauklias mokiniams veiklas, kurios sužadintų jų norą likti mokykloje ir po pamokų. Labai gali būti, kad teks samdyti dalį specialistų „iš šalies“, o tam irgi reikalingos lėšos. O jei įmanoma eiti tradiciniu keli – įsakymais nurodant mokytojams dirbti su mokiniais mokykloje po pamokų, faktiškai pažeidžiant jų darbo sutarčių ir kitų teisės aktų sąlygas, tada šis sumanymas pasmerktas anksčiau ar vėliau žlugimui, greičiausiai – po metų“, – savo mintimis dalijosi A.Jurgelevičius.
Ko nori vaikai?
Lietuvos Tėvų forumo tarybos narys Andrius Atas teigė, kad ne visi tėvai ir tuo labiau vaikai šia idėja džiaugiasi. Jo teigimu, žvelgiama tik į tėvų pageidavimus.
„Tėvų forumui jau kurį laiką, kai prasidėjo kalba apie mokslo dienos ilginimą, labiausiai nerimą kelia kokybės klausimas. Praktika, deja, Lietuvoje yra tokia, kad mokykla yra per instituciška, per daug turi aukštosios mokyklos elementų, kai mokytojas ateina į darbą kaip universiteto profesiorius, tik darbui su motyvuotais mokiniais. Mes pasigendame mokyklos artumo vaikui. Tokia struktūra, orientuota tik į egzaminus, kelia nerimą. Yra tėvų, kurie labai aiškiai ir seniai sako, kad nenori, jog vaikas eitų dar ilgiau į tokią vietą, kurioje jis pats nenori būti“, – pasakojo A.Atas.
Jis stebėjosi, kad iki šiol visi bijo tiesiai šviesiai mokinių paklausti – ar jie patys nori eiti į mokyklą. Jei konkrečios mokyklos mokinių daugumą atsakytų teigiamai – tada ir būtų galima planuoti visos dienos mokyklos koncepciją toliau.
„Bet jeigu tokių tyrimų nėra, o atsispiriama tik nuo dalies tėvų pageidavimo ir poreikio, ar net jų patogumo. O kiti tėvai žiūri į vaikų interesą ir bendrą jo gėrį. Mums kyla daug abejonių. Nes atiduoti savo vaiką kaip tarybiniais metais, į valstybės auklėjimą – lieka dar per daug neatsakytų klausimų“, – situaciją komentavo pašnekovas.
„Per daug vaikų girdžiu sakančių, kad nenori eiti į mokyklą, o kaip jie norės ten sėdėti dar ilgiau. Tai nebent tų vaikų nuomonė mums nėra svarbi, mes geriau žinome, kaip jiems reikia gyventi“, – pokalbį baigė A.Atas.
