– Ar prieš trejus metus likviduota Vilniaus savivaldybės skrydžių bendrovė „Air Lituanica“ pajėgtų tenkinti verslo bei turizmo poreikius ir ši nauda būtų atsvėrusi tuometinius jos veiklos nuostolius? – „Lietuvos rytas“ paklausė buvusio sostinės mero Artūro Zuoko.
– Kai Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė nesutiko padėti skrydžių bendrovei „FlyLAL“ ir leido jai bankrutuoti, 2011 metais ėmiausi kurti „Air Lituanica“, kad Lietuva vėl turėtų savo bazinį oro vežėją.
Susisiekimo ministerijos užsakymu ispanų konsultantų parengta studija rodė, kad bankrutavus „FlyLAL“ Lietuva prarado 1600 darbo vietų ir patyrė 70 mln. eurų tiesioginių nuostolių, nekalbant apie žalą šalies investiciniam klimatui.
Todėl Vilniaus savivaldybė nutarė, kad Lietuvai ir jos sostinei būtina turėti bazinį oro vežėją, ir inicijavo jo kūrimo projektą. Darbo grupėje dalyvavo ir kelių ministerijų atstovai, jie pritarė mūsų sumanymui.
Atrodė, kad Vyriausybė prisidės įgyvendinant šį projektą.
Juo labiau kad pirmasis „Air Lituanica“ skrydis simboliškai surengtas į Briuselį Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungai nuo 2013 metų liepos mėnesio išvakarėse. Juk mūsų šaliai, siekiančiai sėkmingai atlikti šią misiją, buvo labai svarbūs tiesioginiai reisai į didžiąsias Europos sostines.
Taigi „Air Lituanica“ projektas buvo atsakas į Lietuvos akivaizdžiai patiriamą žalą netekus bazinio oro vežėjo.
Dabar „Investuok Lietuvoje“ dar kartą patikslino nuostolius.
Vien dėl to, kad nėra tiesioginio susisiekimo su pačiu Londonu, Lietuva pralaimėjo konkurencinę kovą dėl devynių užsienio investicijų projektų, nesukurta per 4,3 tūkst. naujų darbo vietų.
Apskaičiuota, kad artimiausiu metu gali būti prarasta net 254 mln. eurų ir beveik 6,5 tūkst. darbo vietų.
– Gal naujų nuostolių bus išvengta, jei Lietuvai pavyks susitarti su kuria nors užsienio bendrove dėl skrydžių į Londono Sičio oro uostą?
– Paradoksalu, kad dabartinis Vilniaus meras Remigijus Šimašius, politinės konkurencijos sumetimais ir dėl idėjų skurdo 2015 metais nusprendęs likviduoti „Air Lituanica“, dabar pats remia užmojus paramą skraidyti į Londoną sutiksiančiai užsienio bendrovei.
Vilniaus savivaldybė per trejus metus skirs 2,1 mln. eurų – po 700 tūkst. eurų kasmet – vos vienai skrydžių krypčiai subsidijuoti.
– Tačiau turbūt savivaldybės lėšos sudarys tik nedidelę dalį paramos? „Lietuvos ryto“ šaltinių duomenimis, Vyriausybė ketina kasmet skrydžius į Londoną remti net 4 mln. eurų.
– Vadinasi, viena skrydžių kryptis Lietuvai kainuos 4,7 mln. eurų. Per trejus metus susidarys daugiau kaip 14 mln. eurų.
Aišku, būtinai reikia oro susisiekimo su valstybėmis, iš kurių į Lietuvą ateina investicijos. Tačiau abejoju, ar tikslinga skirti tiek daug pinigų vos vienai krypčiai – į pasitraukiančios iš ES Didžiosios Britanijos sostinę.
Kita vertus, manau, būtų naudingesni skrydžiai į Londono Hitrou arba Gatviko oro uostus, nes iš jų jungiamaisiais reisais galima skristi į daugybę pasaulio šalių. Sičio oro uostas aptarnauja britų verslininkus, bet vargu ar tiek daug jų norės vykti į Vilnių, o du kartus per dieną skraidantys lėktuvai bus pilni keleivių.
– Tuomet kokia oro bendrovė gali sutikti skraidinti pustuščius lėktuvus?
– Kol kasmet gaus tokiems skrydžiams po 4,7 mln. eurų, jų neatsisakys, bet tai nebus tvari kryptis. Išseks parama, nutrūks ir skrydžiai. Matyt, pasibaigus trejų metų paramos programai teks ją tęsti, jei norėsime išsaugoti tiesioginį ryšį su Londonu. Todėl ir kyla klausimas, ar racionalu Lietuvai skirti didžiules subsidijas užsienio vežėjui, kuris gali pasitraukti, kai tik nutrūks parama.
Priminsiu, kad pagal bendrovės „Lufthansa Consulting“ parengtą „Air Lituanica“ verslo planą jai reikėjo trejus metus skirti po 8 mln. eurų. Jau buvome skyrę 4 mln. eurų, taigi būtų pakakę dar 20 mln. eurų.
Jeigu šis verslo planas būtų įgyvendintas, mūsų oro vežėjas turėtų penkis orlaivius, kurie skraidintų keleivius 17 tiesioginių krypčių, įskaitant ir Londoną. Išlaidos vienos kryties paramai būtų gerokai mažesnės, nei dabar ketinama skirti užsienio bendrovei.
Tai dar ne visi savo bazinio oro vežėjo privalumai – mokesčiai būtų mokami į Lietuvos biudžetą, bendrovėje dirbtų mūsų šalies pilotai, palydovai.
Reikėtų įvertinti ir tai, kad šiandien, kritus degalų kainoms, visos skrydžių bendrovės dirba pelningai.
„Air Lituanica“ į aviacijos rinką atėjo labai palankiu momentu.
Pagal verslo planą, bendrovė nuo 2020-ųjų turėjo dirbti pelningai, bet atsižvelgiant į labiau, nei planuota, smukusias degalų kainas, tai buvo įvykę greičiau – jau 2019 metais. Tik jai nebuvo leista atsistoti ant kojų.
Kai pažvelgi į „Investuok Lietuvoje“ skaičiavimus ir pamatai, kad per metus prarasta 186 mln. eurų, ir palygini, jog savam oro vežėjui reikėjo skirti tik po 8 mln. eurų, stveriesi už galvos.
Lieka tik liūdnai atsidusti, kad mūsų politikai savo rankomis pasmaugė didžiulę naudą Lietuvai galėjusią duoti „Air Lituanica“.
– Ar mūsų kaimynai latviai ir estai elgėsi protingiau nei mes?
– Neabejotinai jų sprendimai buvo nepalyginti protingesni ir efektyvesni. Aviacijos verslas – sudėtingas, o konkurencija rinkoje – milžiniška, bet, pavyzdžiui, Latvija didžiulėmis kryptingomis pastangomis išsaugojo savo oro vežėją „AirBaltic“ ir sugebėjo jį paversti europinio lygio bendrove.
Iš Rygos skraidoma maždaug 80 tiesioginių krypčių, o iš Vilniaus numatytos tik 23 tokios kryptys, neskaičiuojant turistinių, vykstančių vasaros sezonu.
Gal Lietuvai netgi geriau tiktų Estijos pavyzdys. Estai 2015 metais buvo priversti nutraukti savo oro vežėjo „Estonian Air“ veiklą, kai teisme pralaimėjo ginčą su Europos Komisija, įrodžiusia, kad parama šiai bendrovei skirta pažeidžiant ES teisę.
Tačiau Estijos valdžia nekapituliavo. Tą pačią diena, kai buvo priimtas nepalankus sprendimas dėl „Estonian Air“, estai įsteigė naują skrydžių bendrovę „Nordica“.
Jie iš anksto pasirengė tokiam žingsniui.
Estijos vyriausybė skyrė 30 mln. eurų „Nordica“ įstatiniam kapitalui sukaupti. Dabar bendrovė skraido 14 krypčių ir, prabėgus vos trejiems metams nuo veiklos pradžios, jau dirba pelningai.
Lietuvai panašiam tikslui pasiekti būtų pakakę 20 mln. eurų.
Beje, „Air Lituanica“ derėjosi su Estijos valdžia ir verslu dėl bendrų projektų. Bendradarbiauti siūlė ir „AirBaltic“. Tačiau Vilniaus meru tapęs R.Šimašius nesiteikdavo netgi atsakyti į investuotojų laiškus, nes skubėjo kuo greičiau likviduoti savą oro vežėją.
Manau, tai buvo nusikaltimas.
– Ar jau susitaikėte su tuo, kas buvo padaryta, ir nuleidote rankas?
– Kelis kartus kreipiausi į prokuratūrą, prašydamas ištirti, kodėl tik dėl politinių sumetimų buvo sužlugdyta bendrovė „Air Lituanica“. Tai patvirtina ir į viešumą pakliuvęs R.Šimašiaus susirašinėjimas su komandos nariais. Jie tarėsi, kaip uždaryti „Air Lituanica“, bet neparodant, kad naujasis meras buvo bendrovės griovėjas.
R.Šimašiui rūpėjo ne Vilniaus oro ryšiai su pasauliu, o tik asmeniniai viešieji ryšiai.
Prokurorai kol kas nereagavo į mano raštus. Aš turiu vilties, kad gal „Air Lituanica“ sužlugdymo aplinkybes imsis aiškintis valstiečių inicijuojama Seimo komisija, kuri žada tirti politikų padarytą žalą valstybei.
Juk dėl mūsų oro vežėjo netekties atsiradusius nuostolius jau įrodė „Investuok Lietuvoje“, o šį faktą patvirtino Ūkio ministerija.
– Ar akmenį metate tik į savo politinio konkurento R.Šimašiaus daržą?
– Žinoma, jo veiksmus lėmė pavydas, politiniai išskaičiavimai, nors kaltų yra ir daugiau.
Prie „Air Lituanica“ žlugdymo prisidėjo ir prezidentė Dalia Grybauskaitė bei jos komanda.
Vyriausybės posėdžių protokolai rodo, kad svarstant „Air Lituanica“ likimą šalies vadovės patarėjai aiškiai pasakydavo: D.Grybauskaitė nepritaria paramos bendrovei projektui.
Esu įsitikinęs, jog didžioji dalis Lietuvos bėdų kyla vien todėl, kad šalyje daug kur vadovauja neturintys savo idėjų, bet labai pavydūs žmonės, kurie gali tik griauti, o ne kurti.
