Naujienų portalo delfi.lt tiesioginėje konferencijoje R.Karbauskis teigė, kad tokia pertvarka nereikštų, jog mokiniams nereikės laikyti egzaminų, bet jų rezultatai nebūtų lemiami stojant į aukštąsias mokyklas. Anot politiko, taip jauni žmonės būtų skatinami mokytis, o ne tik ruoštis egzaminams.
R.Karbauskis užsimojo keisti ir priėmimo į aukštąsias mokyklas laikotarpį. Anot jo, priėmimas galėtų vykti dar pavasarį ir dar tebesimokydamas 12 klasėje moksleivis žinotų, kokia aukštoji mokykla galėtų jį priimti.
Abiturientai – „už“ egzaminus
Puikai valstybinius egzaminus išlaikęs Aistis Juška apie siūlymą sumažinti valstybinių egzaminų svorį ir pirmenybę teikti semestrų vidurkių rezultatams sakė: „Mokymosi rezultatų vidurkis galėtų būti tik priedas, nes brandos egzaminas yra brandos egzaminas ir visi jį laikantys turi vienodas galimybes. Juk ne paslaptis, kad didžiųjų miestų mokyklų mokiniai mieliau rinktųsi egzaminus, o štai užmiesčio mokyklose, matyt, būtų aktyviau agituojama už vidurkį, bet juk gali būti visokių situacijų ir tas vidurkis gali būti šiek tiek pagerintas.
Anot jo, brandos egzaminas yra sąžininga ir visiems prieinama galimybė parodyti savo gebėjimus. „Manyčiau, kad viskas taip ir turėtų likti. Dar vienas dalykas, kurį rekomenduočiau pridėti, – motyvacinis pokalbis. Užsienyje tai dažna praktika. Toks pokalbis turėtų sudaryti ir dalį galutinio įvertinimo“, – sakė jis.
Apie R.Karbauskio išsakytus argumentus, kad paskutinėse klasėse mokiniai puola mokytis egzaminui ir visai nekreipia dėmesio į ugdymo programą, pašnekovas sakė: „Vieni mokytojai susitelkia į egzaminus, o kiti labiau akcentuoja ugdymo programos reikalavimus. Iš valstybinio biologijos egzamino gavau 95 balus ir mokytojas nuolat akcentavo egzamino programą, o štai lietuvių kalbos mokytojai daugiau laiko skyrė bendram išsilavinimui ir šis egzaminas buvo įvertintas 99 balais.
Labai stengiausi mokytis ir rezultatus pasiekiau darbu, tad ir dabartinė sistema nėra bloga.“
Apie siūlymą ankstinti stojimą į aukštąsias mokyklas A.Juška sakė: „Lietuvoje ir taip labai anksti liepiama rinktis bent jau studijų kryptį, tad dar ankstinti kažin ar yra prasmės.“
Netrukus studijuoti į užsienį vyksianti Ieva Jakaitytė irgi teigė, kad mintis nukarūnuoti egzaminus jai neatrodo gera: „Tokius siūlymus vertinu neigiamai. Negalima lyginti vidurkių skirtingose mokykloje, nes jie tikrai neatspindi mokinių tikrųjų gebėjimų. Juk, pavyzdžiui, gabiausiai matematikai mokiniai kokioje nors gimnazijoje nebūtinai turi dešimtuką, nes iš jų reikalaujama daugiau.“
Tiesa, I.Jakaitytė pritarė idėjai ankstinti stojimo laikotarpį. „Pavyzdžiui, JAV jauni žmonės žino, kuriame universitete studijuos, dar nepasibaigus mokslo metams mokykloje. Dabar visas stresas sutelktas į pačią mokslo metų pabaigą, tad paankstinti stojimą gal ir gera mintis, bet vis tiek turėtų būti svarbūs ir egzaminų rezultatai, o ne tik vidurkiai“, – kalbėjo mergina.
Idėja – ne nauja
Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius teigė, kad idėja skirti daugiau dėmesio būtent pažymių vidurkiui, o ne egzaminams nėra nauja.
„Jau seniai stebime ydingą praktiką, kai vyresnėse klasėse, t. y. 11-oje ir 12-oje, o kartais ir anksčiau, mokiniai pradedami mokyti ne pagal ugdymo, o pagal egzaminų programą. Egzaminų programos nuo ugdymo programos skiriasi, o tas skirtumas lemia, kad moksleivių ugdymo rezultatai yra menki“, – aiškino jis ir pridūrė, kad norint, jog mokykla dirbtų pagal ugdymo programas ir ruoštų egzaminams, būtina mažinti egzaminų svorį.
„Egzaminai dabar lemia stojimo rezultatus ir mokyklų mokytojai nekalti, jie turi prisitaikyti prie tokios situacijos, o paskui vis tiek sulaukia priekaištų iš švietimo veikėjų, esą mokiniai prastai įsisavina ugdymo programas“, – kalbėjo pašnekovas.
A.Jurgelevičius įsitikinęs, kad iki 2020 metų tokiam pokyčiui niekaip neįmanoma pasiruošti. „Ši sistema veikia labai seniai ir keisti požiūrį būtina, bet iš karto susidursime su tokia situacija, kai bus pradėti kvestionuoti skirtingose mokyklose dirbančių mokytojų vertinimai. Bus sakoma, kad licėjų mokytojai rašydami dvejetus ar dešimtukus vertina teisingai, o kur nors Balbieriškyje jau rašoma neteisingai“, – įspėjo pašnekovas. Anot jo, tao pasitikėjimu mokytoju klausimus, kuris tiesiog glūdi lietuviškame mentalitete.
Pasak A.Jurgelevičiaus, labiausiai mokytojo prestižui kenkia ne menkas atlyginimas ar darbo priemonės, o būtent nepasitikėjimas. „Nors ir dabar deklaruojama, kad mokytoju pasitikima, jo įvertinimai nubraukiami ir viską lemia trečia institucija – egzaminai. Įgyvendinus šiuos pokyčius mokytojų atsakomybė padidėtų, bet tie dabar dirbantys mokytojai, tiek būsimi sugebėtų tą atsakomybę pakelti“, – kalbėjo jis.
„Jei mokytojas dirba, jis yra profesionalas ir juo reikia pasitikėti. Požiūriui pakeisti reikia laiko, tad gal 2020 metais bus žengti pirmieji žingsniai“, – svarstė LŠPS pirmininkas.
Atsakomybė – ne tik mokytojams
„American English School“ vadovė, vienintelė Lietuvoje Britų Tarybos sertifikuota specialistė Eglė Kesylienė teigė sutinkanti, kad valstybiniai egzaminai Lietuvoje yra per daug sureikšminami ir dabar galiojančią egzaminų rengimo bei vertinimo tvarką derėtų pergalvoti bei pritaikyti dabartinės jaunos kartos ir darbo rinkos poreikiams, tačiau visiškai brandos egzaminų nuvertinti taip pat nederėtų.
„Žinoma, nerimą kelia tai, kad norima įsigaliojusią tvarką keisti čia ir dabar, neįvertinus esamų mokymo programų spragų bei švietimo sistemos galimybių. Norint, kad nauja sistema veiktų, būtinas gerai apgalvotas procesų valdymas ir tinkamas pedagogų parengimas. Tačiau nereikia viso išankstinio parengimo krūvio užkrauti ant mokytojų pečių ir nuvertinti moksleivių“, – teigė E.Kesylienė.
Kalbėdama apie užsienio šalių praktiką, E.Kyselienė priminė, kad daugelyje šalių moksleiviai iš anksto ruošiasi stoti į norimus universitetus. „Jie gerina semestrų vidurkius, lanko įvairias paskaitas, kad stodami gautų daugiau papildomų balų, o aplikuodami į universitetą rašo motyvacinį laišką, pagrindžiantį, kodėl nori studijuoti būtent šiame universitete. Jeigu tokia tvarka profesionaliai bus įdiegta ir Lietuvos švietimo sistemoje, šį žingsnį tikrai sveikinsiu“, – kalbėjo ekspertė.
Anot jos, dabartinės kartos jaunuoliai, kitaip nei ankstesnės, yra itin savarankiški ir smalsūs, tad atsakingai renkasi būsimą karjerą, aktyviai dalyvauja įvairiose studijų mugėse, universitetų atvirų durų dienose, apie norimas studijas informacijos ieško internete.
Jau ankstina egzaminus
„Nemaža dalis moksleivių jau dabar būsimiems brandos egzaminams ruošiasi iš anksto – būdami 9–10 klasėje. Pastebimas ir kitas pokytis: pastaraisiais metais jaunėja vaikų, pradedančių mokytis anglų kalbos, amžius.
Tai ypač būdinga tiems, kurie planuoja studijuoti užsienyje, – ruoštis reikia pradėti nuo pirmos gimnazijos klasės, nes, stojant į JAV, Jungtinės Karalystės ar kitų šalių geriausius universitetus, kartais reikia pateikti net 3–4 paskutinių mokslo metų pažymių vidurkius. Pažangieji universitetai JAV dažnai vidurkį skaičiuoja įvertindami tik pagrindinius mokomuosius dalykus“, – kalbėjo E.Kesylienė ir pridūrė, kad dauguma šiuolaikinių abiturientų jau yra girdėję apie tarptautinių egzaminų pranašumus ir nemaža dalis labai sėkmingai naudojasi galimybe išlaikyti užsienio kalbos egzaminą jau po 11 klasės arba 12 klasės pradžioje.
Pašnekovės teigimu, išankstinį tarptautinį anglų kalbos egzaminą renkasi ne tik tie abiturientai, kurie nori būti atleisti nuo valstybinio brandos egzamino ar studijuoti užsienyje, bet ir tie, kurie nori užsitikrinti geresnį rezultatą stojant Lietuvoje.
