Atsistatydinti teko teisingumo ministrei Mildai Vainiutei ir viceministrui Raimondui Bakšiui, postų neteko Kalėjimų departamento direktorė Živilė Mikėnaitė, Kauno tardymo izoliatoriaus, dar kelių įkalinimo įstaigų vadovai.
Auditas nustatė, kad kalėjimų sistema dirba aplaidžiai, vyko neskaidrūs viešieji pirkimai, lydimi galbūt net korupcinių susitarimų, prasta vidaus kontrolė, įmonėms sumokėta ir už neatliktas ar nekokybiškas paslaugas, kai kurios prekės įsigytos 3–6 kartus brangiau.
Antai daugiau nei milijoną eurų kainavusi mobiliojo ryšio blokavimo sistema Alytaus pataisos namuose neveikia. Kalintys asmenys toliau sėkmingai mulkina žmones pasakomis apie tariamas nelaimes, o kriminalinei žvalgybai pripirkta įranga kelerius metus nenaudojama.
Platinami pranešimai apie visokius vajus kalėjimų sistemoje, pasikeitė nemažai vadovų. Bet ar atsirado daugiau tvarkos?
Lyg tyčia, norėdami parodyti, kas yra tikrieji įkalinimo įstaigų šeimininkai, du nuteistieji šį birželį Kybartų pataisos namuose surengė tiesioginę savo puotos transliaciją per internetą – kilnodami taurelę aiškino, kiek kalėjime moka už puslitrį degtinės, kiek kainuoja gramas narkotikų, gyrėsi, kad gali užsisakyti ir moterų.
Šis skandalingas įvykis vėl sukrėtė kalėjimų sistemą, kuri dar nebuvo atsipeikėjusi po ankstesnių skandalų, – įkalinimo įstaigas užgriuvo kratų, patikrinimų, draudžiamų daiktų konfiskavimo banga. Ir šiame įkarštyje – naujas pasityčiojimas iš valdžios.
Pravieniškių pataisos namuose buvo surengta vadinamoji „Jūros šventė“, per kurią neva krikštijami nauji kaliniai – jie daužomi šlapiais rankšluosčiais, visaip žeminami, ta proga ir girtaujama.
Tai senas įkalinimo įstaigų paprotys, bet šįkart buvo ypač akivaizdžiai atskleistas kalėjimų vadovų bejėgiškumas. Mat tariamos šventės išvakarėse Pravieniškių pataisos namų direktorius D.Sušinskas paskelbė, kad, gavus operatyvinės informacijos, ją pavyko užkardyti.
Naujajam teisingumo ministrui E.Jankevičiui teliko pareikšti, kad direktorius melavo, ir pagrasinti, kad jis bus atleistas, o Pravieniškių pataisos namuose užkurti naują kratų, patikrinimų ir perkėlimų vajų.
Tačiau viešiesiems ryšiams daug dėmesio skiriantis ministras ir pats pateko į keblią padėtį. Jis ne kartą žadėjo pagaliau įvesti tvarką, dėstė planus, kaip tai padarys. Bet kas bus, jei vėl viskas baigsis parodomosiomis akcijomis?
Juk pakeisti Kalėjimų departamento ar įkalinimo įstaigų vadovybę – bene lengviausia užduotis.
Šios sistemos chroniškų ligų priežastys daug gilesnės – gerokai supuvusi visa tarnyba, įsitvirtinusi vadinamųjų kalinių autoritetų, aukštesnių jų kastų diktuojama tvarka.
Visa tai – dar sovietinių laikų palikimas, kuris, pasak Kalinių globos draugijos pirmininko J.Stašinsko, per nepriklausomos Lietuvos laikotarpį įgijo ypač atgrasias reketo, pinigų reikalavimo, ramybės nepajėgiančių nusipirkti įkalintų asmenų žeminimo, netgi kankinimo formas. Keliose įkalinimo įstaigose faktiškai karaliauja nusikalstami susivienijimai.
Žinoma, atsakomybė už tai pirmiausia tenka susitaikantiems su esama padėtimi vadovams. Bet ir kalinių prižiūrėtojai nenori matyti savivalės, neleistinų daiktų platinimo, o kai kada ir patys už atlygį parūpina nuteistiesiems telefonų, svaigalų, narkotikų.
Todėl netgi paskyrus naujus viršininkus kalėjimuose niekas gali nesikeisti, jei toliau dirbs tie patys pareigūnai, o naujieji vadovai nepajėgs jų sukontroliuoti ar nenorės konfliktuoti.
Atleisti senuosius pareigūnus ir priimti naujus darbuotojus irgi sunkiai įmanoma, nes kai prižiūrėtojų algos siekia vos 500 eurų, neatsiranda daug norinčių dirbti tokį darbą, yra nemažai laisvų etatų.
Teisingumo ministras žada ir rimtas sistemines permainas – sujungti kalėjimus į vieną įstaigą, atsisakyti didžiulių bendrabučio tipo kalėjimo erdvių ir keisti jas kameromis 1–2 asmenims, kelti darbuotojų algas, mažinti administracijos etatų, didinti tiesiogiai su kaliniais dirbančių pareigūnų skaičių ir stiprinti vidaus kriminalinę žvalgybą.
Teoriškai tai visiškai teisingi sumanymai. Bet tokiai pertvarkai reikia ir didžiulės politinės valios, ir nemažai finansų.
Tikimasi maždaug 30 mln. eurų gauti iš Norvegijos fondų gerinti įkalinimo sąlygas, dėl kurių nuteistieji Europos žmogaus teisių teisme prisiteisia vis daugiau kompensacijų.
Matyt, su šia pagalba siejami ir planai greitai likviduoti Vilniuje esantį Lukiškių kalėjimą, kuris, beje, kelia mažiausiai problemų.
Seniai aišku, kad kalėjimui pačiame sostinės centre – ne vieta, planams jį perkelti jau geras dešimtmetis, 2015 m. net skelbtas konkursas rekonstruoti Pravieniškių pataisos namus ir įrengti ten naują kalėjimą, bet jis buvo nutrauktas dėl numatytą 30 mln. eurų ribą viršijusių išlaidų.
Gal dabar jau žinomas galimas Lukiškių kalėjimo pastatų pirkėjas ir tikimasi, kad pinigų pakaks visoms įkalinimo įstaigoms atnaujinti? Vienaip ar kitaip, ministras E.Jankevičius jau prižadėjo turbūt daugiau nei visi ankstesni jo pirmtakai drauge sudėjus. Tik dideli lūkesčiai kelia ir didesnio nusivylimo pavojų.
