Po ligoninėse sukeltų A. Verygos skersvėjų lenda yla iš maišo

2018 m. rugpjūčio 16 d. 06:19
Sveikatos apsaugos stratego Aurelijaus Verygos užmojai išvėdinti gydymo įstaigų vadovų kabinetus aplipo įtarimais – po teismus tampomus veikėjus direktorių kėdėse keičia ne mažiau spalvingos asmenybės, tiesa, artimos valdantiesiems.
Daugiau nuotraukų (6)
A.Verygai ir jo komandai iš Respublikinės Panevėžio ligoninės direktoriaus kėdės vargais negalais pavyko iškrapštyti korupcija kaltinamą Ivaną Dorošą, bet naujojo vadovo paieškos – ne mažiau klampios.
I.Dorošui šios ligoninės duris kovo mėnesį teko užverti po to, kai teismas jam skyrė baudą už bandymus išvengti administracinės atsakomybės dėl neteisėtai iškirstų medžių.
Be to, Kauno apygardos teisme nagrinėjama byla, kurioje I.Dorošas teisiamas dėl piktnaudžiavimo, kyšininkavimo ir kitų nusikaltimų.
Šiuos kaltinimus medikas kategoriškai neigia.
Prieš metus Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybė nuo pareigų nušalintam ligoninės vadovui leido suprasti kad jo bėdos pasibaigtų, jei jis gražiuoju pasitrauktų iš posto, bet I.Dorošas to daryti nesutiko.
A.Veryga tada pripažino, kad šis medikas buvo įkalbinėjamas trauktis iš posto, tačiau I.Dorošą spaudusių savo pavaldinių nesmerkė – esą ligoninėms privalo vadovauti tik nepriekaištingą reputaciją turintys asmenys.
Po partinio manevro – sėkmė
Bet gali būti, kad Respublikinei Panevėžio ligoninei vadovaus buvęs sveikatos apsaugos ministro Vytenio Andriukaičio patarėjas Arvydas Skorupskas, dėl kurio veiklos, kėlusios įtarimų, socialdemokratas net buvo verčiamas iš posto.
Prieš kelias dienas paskelbta, kad Panevėžio ligoninės direktoriaus konkursą laimėjęs A.Skorupskas aplenkė keturis konkurentus, tarp kurių buvo ir laikinasis šios gydymo įstaigos vadovas Remigijus Samuolis.
Tiesa, iš pradžių į šį postą veržėsi net trylika pretendentų, bet susitikti su atranką vykdžiusia komisija į ministeriją atvyko tik penki.
„Lietuvos ryto“ šaltinių teigimu, kitus pretendentus atbaidė pasklidusios žinios, kad konkurso nugalėtojas esą jau žinomas iš anksto.
Nepriekaištingos reputacijos filtras, pasirodo, buvo reikalingas tam, kad į ligoninės vadovo kėdę galėtų klestelėti savas.
Į įvairius postus prieš tai nesėkmingai taikęsis A.Skorupskas apdairiai pasitraukė iš opozicijos apkasus pasirinkusių socialdemokratų gretų ir tapo neseniai įkurtos valdančiosios Socialdemokratų darbo partijos nariu. Šis manevras pasiteisino.
Beje, Sveikatos apsaugos ministerijoje Korupsku pravardžiuotas A.Skorupskas, regis, buvo įsitikinęs, kad taps Panevėžio ligoninės vadovu – net nelaukdamas, kol bus patikrintas specialiųjų tarnybų, jis iš karto po konkurso pasitraukė iš ankstesnės darbovietės.
Teko sklaidyti įtarimus
Buvusio sveikatos apsaugos ministro V.Andriukaičio patarėjo A.Skorupsko pavardė buvo linksniuojama per 2013 metais opozicijos rengtą, bet žlugusią interpeliaciją.
Eksministrui teko aiškintis dėl to, kad dirbdamas Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje chirurgijos skyriaus gydytoju A.Skorupskas 2009–2011 metais esą neteisėtai ir nepagrįstai išdavė keliolika siuntimų ortopedijos priemonėms įsigyti.
Tuomet buvo tvirtinama, kad šios priemonės buvo užsakomos iš vienos viešosios įstaigos, kurioje A.Skorupskas pats dirbo.
Negana to, interpeliaciją ministrui surengę politikai aiškino, kad A.Skorupskas buvo įdarbintas neteisėtai ir iš šių pareigų pasitraukė tik prasidėjus įvykio tyrimui.
Eurokomisaras prisiminė
V.Andriukaitis, pakalbintas „Lietuvos ryto“, prisiminė apie buvusiam pavaldiniui mestus įtarimus, bet teigė, kad jie nepasitvirtino.
Paklaustas, ką mano apie sklandančias kalbas, kad Panevėžio ligoninė galbūt atsidūrė naujai susikūrusios partijos įtakos sferoje, eurokomisaras atsiduso: „Tada būtų labai liūdna. Mūsų laikais partinė priklausomybė neturėjo lemiamos įtakos konkurso būdu pasirenkant ligoninių vadovus.“
Politikas netiki stebuklais
Tuo metu Seimo nariui konservatoriui Antanui Matului užkliuvo tai, kad anksčiau įvairiuose konkursuose nesėkmingai dalyvavęs A.Skorupskas šį kartą lengvai perlipo pretendentams į ligoninių direktorius aukštai iškeltą kartelę.
„Man labiausiai keista, kodėl visuose konkursuose minimalius balus gauna juose dalyvaujantys didelę patirtį turintys ligoninių vadovai.
Galbūt dėl to, kad jie dalyvauja ir organizacijų, kurios kritikuoja A.Verygos vykdomą sveikatos politiką, veikloje?
Susidaro įspūdis, jog atrankos dabar vyksta pagal tą scenarijų, kurį įvardijo buvusi viceministrė Aušra Motiejūnienė-Bilotienė, – jai A.Verygos patarėjas nurodinėjo, kas turi laimėti konkursą į Valstybinės ligonių kasos direktoriaus postą. Tačiau apie tai prabilusi viceministrė pati neteko darbo.
Netikiu stebuklais, kad prieš tai konkursuose į kur kas mažiau svarbius postus dalyvavęs ir jų nelaimėjęs A.Skorupskas staiga sąžiningai taptų už visus pranašesnis.
A.Veryga meluoja sakydamas, kad iš ligoninių vadovų bus reikalaujama nepriekaištingos reputacijos. Akivaizdu, kad šis reikalavimas keliamas tik kai kuriems, bet ne saviems“, – „Lietuvos rytui“ tvirtino A.Matulas.
Mato daugiau korupcijos
Stebuklais, atrodo, netiki ir buvęs A.Skorupsko partijos bendražygis parlamentaras Juozas Olekas, kuris anksčiau yra vadovavęs Sveikatos apsaugos ministerijai.
„Kas galėtų paneigti?“ – atsakė socialdemokratas, „Lietuvos ryto“ paklaustas, ar ministerijos vadovybės palankumą A.Skorupskas galėjo pelnyti pakeitęs partiją.
J.Olekas pripažino, kad kai kuriems jo partijos bičiuliams pastaruoju metu tenka rinktis – arba partija, arba darbas. Anot parlamentaro, šiuo atveju galėjo būti kažkas panašaus – A.Skorupskas negavo posto, kol nepaliko Socialdemokratų partijos.
„Nors buvo skelbiama, kad su politine korupcija esą bus kovojama, jos apraiškų, ko gero, net daugiau, negu buvo.
Dabar matome labai konkrečius praktinius paskyrimus“, – kalbėjo Seimo narys.
Perėjo dešimt atrankų
Tačiau pats A.Skorupskas pergalės Panevėžio ligoninės direktoriaus konkurse nesieja su valdančiojoje koalicijoje esančia Socialdemokratų darbo partija.
„Esu privatus asmuo. O partinė priklausomybė, kaip ir kitos priklausomybės, yra asmens duomenys, kurie nėra viešai skelbiami“, – „Lietuvos rytui“ pareiškė medikas, paklaustas, kokiai partijai jis priklauso.
Kol specialiosios tarnybos tikrina jo biografiją ir veiklą, A.Skorupskas nenorėjo kalbėti apie vykusią atranką: „Kai jau tapsiu direktoriumi, tada ir skambinkite, pakalbėsime. O dabar aš atostogauju.“
Jis taip pat nepaaiškino, ar pernelyg nerizikavo skubėdamas rašyti prašymą išeiti iš darbo Respublikiniame priklausomybės ligų centre.
„Jūs geriau panagrinėkite, kiek konkursų aš per pastaruosius metus dalyvavau ir kiek balų gavau.
Visur ne mažiau kaip aštuonis, bet nelaimėdavau. Gal tai ką nors sako?
Kodėl dabar laimėjau? Žmonės daug ką šneka, jiems neuždrausi, bet išvedžiojimai dėl partinės priklausomybės neturi pagrindo. Geriau pažiūrėkite, kaip vyksta kiti konkursai“, – kalbėjo A.Skorupskas, iki šiol dalyvavęs jau daugiau kaip dešimtyje konkursų.
Įžvelgė kitus interesus
Anot „Lietuvos ryto“ šaltinių, vadovauti skandalų krečiamai Respublikinei Panevėžio ligoninei taikėsi ir laikinai jai vadovaujantis R.Samuolis.
Jis esą net turėjo labai įtakingą užtarėją – Panevėžyje į Seimą išrinktą buvusį Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos atstovą Povilą Urbšį.
Tačiau pastarasis dėl konflikto su valstiečių lyderiu Ramūnu Karbauskiu prarado turėtą įtaką, o R.Samuolis konkurse liko antras.
Kalbėdamas su „Lietuvos rytu“ P.Urbšys teigė pažįstantis laikinąjį ligoninės direktorių ir neslėpė, kad būtų apsidžiaugęs, jei būtent jis vadovautų įstaigai.
„Aš jį labai gerai vertinu, bet, kiek žinau, dalyvauti konkurse jis apsisprendė, kai jau nebuvau valdančiosios frakcijos narys“, – gynėsi pažįstamą panevėžietį galėjęs proteguoti politikas.
Galbūt R.Samuoliui galėjo pakenkti pažintis su P.Urbšiu, patekusiu į R.Karbauskio nemalonę?
Buvęs valstiečių vadovo politinis bendrakeleivis tokią prielaidą neigė: „Labai abejočiau, nes mūsų pažintis fragmentiška.
Be to, manau, šio konkurso rezultatus lėmė kiti interesai – noras išsaugoti ten anksčiau klestėjusią korupciją, o R.Samuolis tuos voratinklius mėgino ardyti.“
Dar laukia STT išvados
Sveikatos apsaugos ministerija nekomentavo įtarimų dėl valdančiųjų partijų įtakos skirstant postus, taip pat informacijos apie prieštaringai vertinamą ankstesnę A.Skorupsko veiklą, tačiau priminė, kad sprendimas dėl šio konkurso laimėtojo dar nėra priimtas – laukiama Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) išvados dėl jo tinkamumo eiti pareigas.
„Ministerija pasitiki STT kompetencija ir neabejoja, kad prieš pateikdama išvadas ši institucija įvertins visą turimą informaciją, susijusią su A.Skorupsko veikla“, – aiškino ministerijos ryšių su visuomene projektų vadovė Gabrielė Banaitytė.
„Lietuvos rytui“ pateikus klausimą, ar konkursas Panevėžio ligoninės direktoriaus pareigoms eiti neprieštarauja ministerijos deklaruojamai skaidrumo politikai, G.Banaitytė tikino, jog „tiek ministerijoje, tiek jai pavaldžiose įstaigose darbuotojams ir vadovams keliami aukščiausi skaidrumo ir nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, neskirstant jų pagal partinę priklausomybę ar kitus galimos diskriminacijos požymius“.
Dėl laimėtojo buvo susitarta iš anksto?
Įtarimų sukėlė ir pavasarį vykęs konkursas į Registrų centro vadovo postą, kurį laimėjo kovo pabaigoje kadenciją baigęs Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius S.Urbanavičius.
Dar prieš tai buvo kalbama, jog konkursą į svarbios valstybės įmonės vadovo postą turi laimėti būtent kovotojas su korupcija. Dėl to esą neoficialiai susitarė šalies aukščiausi pareigūnai.
Todėl politikos ekspertai pirmąjį Susisiekimo ministerijos surengtą konkursą pavadino imitacija. Jis buvo atšauktas aiškinant, kad nepavyko sulaukti pakankamai kandidatų, kuriuos esą atbaidė itin aukšti reikalavimai.
Vasarį vykusiame konkurse S.Urbanavičius net nebūtų galėjęs dalyvauti, nes iš būsimojo Registrų centro vadovo buvo reikalaujama turėti ne mažiau kaip penkerių metų vadovaujamo darbo patirties daugiau kaip 500 darbuotojų turinčioje su informacinėmis technologijomis susijusioje bendrovėje.
Bet kitame konkurse, kuriame dalyvavo ir S.Urbanavičius, kvalifikaciniai reikalavimai buvo smarkiai sumažinti, bet buvo ypač pabrėžiama, kad būsimasis įstaigos vadovas turi būti nepriekaištingos reputacijos.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.