Jauniausia Seimo narė teigia, kad sunkumų dėl amžiaus nejaučia. Atvirkščiai, vyresni kolegos suteikia pasitikėjimo savimi.
„Aš suprantu, kad esu viešas žmogus, labiau stebima, turiu atsakingai elgtis, bet aš ir iki šiol buvau atsakinga ir tikrai nebijau nei lauko kavinėje taurės vyno išgerti prie vakarienės, nei nueiti į vakarėlį. Elgiuosi lygiai taip pat, kaip elgiausi anksčiau. Būdama jauna aš galiu kai kuriuos standartus truputėlį laužyti ir nebūtinai suvaržyti savęs standartine politiko kauke“, – teigia politikė.
Žurnalistės Daivos Žeimytės ir R.Miliūtės pokalbis – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Vasara tiesiogiai“.
– Jūs esate jauniausia šiame Seime. Jums pačiai dėl to sunkiau ar lengviau?
– Aš pati nejaučiu labai didelio skirtumo, ką reiškia būti pačiai jauniausiai ar antrai jauniausiai. Tai yra geras būdas pralaužti ledus pradedant pokalbį ar pristatyti save. Tai yra šioks toks privalumas, mano išskirtinumas. Kita vertus, ir atsakomybė. Ne tik atstovauti jaunų žmonių interesus Seime, bet ir užtikrinti, kad po šios kadencijos tai nebūtų vienintelis dalykas, ką apie mane būtų galima pasakyti: štai, buvo R.Miliūtė, pati jauniausia. Kad būtų ir daugiau dalykų, kuriais aš palikčiau tam tikrą teigiamą žymą ir galima būtų po to pasakyti ne tik apie amžių, bet ir apie darbus.
– Ar vyresni jūsų kolegos nedemonstruoja savo viršenybės dėl amžiaus, nes jie yra politikos senbuviai?
– Atvirkščiai. Noriu labai pasidžiaugti, kad kolegos iš įvairių partijų labai pozityviai priima. Ir patarimą duoda, ir pristatydami pabrėžia, kad tai jauniausia Seimo narė ir leidžia suprasti, kad kai jie nebebus Seimo nariais, bus daugiau tokių žmonių kaip aš, kurie užims jų vietą. Labai noriu padėkoti kolegoms, kurie paskatina, padrąsina. Iš pradžių buvo noras būti ramesnei, tylesnei, pastebėti, apsiprasti, įsilieti į darbą, o vyresni, labiau patyrę kolegos, kaip tik suteikia pasitikėjimo savimi.
– Aplinkybės, kuriomis jūs patekote į Seimą, labai įdomios. Jūsų pavardė garsi dėl žurnalistės Ritos Miliūtės, net vardas iš tos pačios raidės. Turbūt žmonės supainiojo ir jus sąraše labai stipriai išreitingavo į viršų?
– Dėl to pačioje pradžioje gavau labai daug dėmesio. Bet kaip visą laiką sakiau, taip ir dabar sakau: ne atsitiktinumas, kad aš esu Seime. Mano politikos mokslų studijos, patirtis, savanorystė, darbas vedė į tai, kad aš turėjau atsidurti čia, kur dabar esu. Rinkimus sunku prognozuoti. Galbūt galima sakyti, kad man pasisekė ir Rita Miliūtė tapo savotiška mano politine krikštamote. Aš dėl to galiu tik pasidžiaugti. Nėra ko pergyventi, kad mūsų pavardės yra vienodos – jeigu ateityje Lietuva turės vieną Miliūtę žurnalistikos žvaigždę, gal ateityje aš būsiu gerai žinoma kaip politikė ir nebus daugiau nesusipratimo tarp to, kas yra kas.
– Jus dažnai painiodavo?
– Ne, anksčiau nesu susidūrusi. Gal vienas kitas pajuokavimas yra buvęs, bet mane dažniau Rasa pavadina, nes toks mano mamos vardas. Tai, kad reikia kai kuriuos žmones pataisyti, kad ne Rasa, Rita, o Rūta – nematau tame nieko blogo.
– Niekada nesigailėjote, kad atėjote dirbti į Seimą? Dalia Kutraitė-Giedraitienė vienoje laidoje taip kalbėjo: nežinia, kas šitą pastatą kažkada prakeikė.
– Ne. Taip nuoširdžiai, kad būčiau gailėjusis ir galvojusi, kodėl pasirinkau šitą kelią, esu jauna, galėjau gyvenime daryti bet ką kitą – tikrai taip nesigailėjau. Pasibaigus kadencijai, jeigu toliau nuspręsiu nekandidatuoti Seimo rinkimuose, ir toliau galėsiu daryti labai daug kitų dalykų. Šiandien džiaugiuosi, kad esu čia. Tai yra ne tik sunkus, atsakingas darbas, bet tuo pačiu yra daugybė galimybių pamatyti, suprasti, išmokti, susipažinti. Kuo daugiau jaunų, naujų žmonių ateis į šitą sistemą, neišsigąs sunkumų, tuo mums nuo to bus geriau. Tikrai atsinaujinimo, naujų idėjų reikia. Nauji žmonės tą gali atnešti. Kad tai nėra lengvas darbas – sutinku. Yra daug iššūkių ne tik dėl to, kad neskaičiuojam darbo valandų, nėra aišku, kada gali atostogauti, ne visada gali suplanuoti, kada pasibaigs tavo darbo diena, bet yra ir kitų dilemų. Turi priimti sprendimus, nesvarbu, galbūt ta tema tau nėra artima, turi mažiau žinių vienu ar kitu klausimu, bet tu privalai priimti tam tikrą sprendimą. Tai didelė atsakomybė, su kuria tenka susitaikyti.
– Kaip jūsų aplinka priėmė žinią, kad jūs išrinkta į Seimą?
– Niekas per daug nepasikeitė. Iš šeimos visada turėjau labai didelį palaikymą. Aišku, iš kai kurių buvo galima jausti susirūpinimą, ar tikrai tau gerai čia seksis, nes iš žiniasklaidos gali matyti, kad Seimo įvaizdis nėra pats geriausias. Buvo ir susirūpinimo, bet sulaukiau ir daug paskatinimo. Mano kai kurie draugai juokaudami sakė: mes ir matėm, kad čia turėtum vieną dieną ateiti. Kitiems yra labai įdomu, jie žymiai labiau pradėjo domėtis politika, kai pažįsta žmogų, kuris tiesiogiai tame dalyvauja. Net ir iš nepažįstamų žmonių nesu sulaukusi neigiamų atsiliepimų. Taip, galbūt yra pasvarstymai, galbūt ne per jauna. Bet man atrodo, kad amžius nėra labai svarbu. Labai svarbu yra tai, ką čia darai, ką paliksi po savęs ir kokius sprendimus čia priimsi. Tas palaikymas yra labai svarbu. Kai pasidaro tau sunku, tu galvoji, kad yra žmonių, kurie manimi tiki, pasitiki, balsavo, reitingavo. Tai tikrai suteikia pasitikėjimo ir įkvėpimo.
– Seimo, kaip institucijos, įvaizdis – jeigu ne prasčiausias, tai vienas prasčiausių. Dirbti tokioje institucijoje, kuri visaip keikiama, nėra malonu?
– Prisimenu studijų metus universitete, politikos mokslus bestudijuojant, kai mūsų klausdavo, ką norėsime veikti, kai baigsime. Didžioji dalis norėjo būti diplomatais, nes tai visada buvo laikoma labiau prestižine specialybe. Tikrai neprisimenu daug žmonių, kurie būtų pasakę, kad norėtų eiti dirbti į Seimą, tapti Seimo nariu. Galbūt patarėjais, padėjėjais yra daugiau žmonių pasirinkusių, nes jie nėra tokie matomi. Manęs tai negąsdino. Įvaizdis yra toks dalykas, kuris gali pasikeisti. Dabar abejoju, kad galima padaryti labai didelį proveržį, ypatingai kai Seime priimam nepopuliarius sprendimus. Bet kai tu žinai, kodėl tu atėjai, tau nėra taip svarbu, kaip yra reitinguojama institucija.
– Gali ateiti su labai didelėmis ambicijomis, geriausiomis idėjomis, bet kai į Seimą pakliūni su partija, esi priklausomas nuo partinių sprendimų, nuo to, kaip frakcijoje bus susitarta. Lyg ir laisvas mandatas, bet jūs elgiatės pagal partijos sprendimus?
– Jeigu tu esi labai kietakaktis, nelinkęs nusileisti, tau bus sunku čia dirbti. Aš save apibūdinčiau kaip linkusią į kompromisus, išklausyti, įsiklausyti. Dėl to man nekyla didelių problemų, kad turiu nepamatuotą ambiciją ir manęs kažkas nenori klausytis. Aš esu labiau ramesnė, stengiuosi pamatuotai elgtis, kalbėtis, diskutuoti ir išklausyti kitus argumentus. Įsitikinti, kad tik tu teisus, o visi aplink neteisūs – tai labai apsunkina tavo tolimesnį darbą.
– Bet ramių Seimo narių niekas nepastebi.
– Galbūt ir nepastebi iš karto, jie neatsiduria žinių anonsuose. Bet ilgainiui kiekvienas savo darbais, galbūt siauresnei auditorijai, bus pastebėtas. Ne tik skandalais, skambiais pasisakymais galima išgarsinti savo vardą. Galbūt tai užtruks daug ilgiau, pas mus tikrai yra ne viena politikos žvaigždė, greitai pakilusi, bet greitai pamiršta, jeigu baigiasi skandalai. Arba reikia nuolatos pilti žibalo į ugnį tam, kad būtum matomas. Aš renkuosi kitą kelią. Ne skandalais pakelsime pasitikėjimą Seimu ir Seimo nario, kaip profesijos, prestižą.
– Kodėl jūs pasirinkote Valstiečių ir žaliųjų sąjungą?
– Dėl pačių idėjų, partijos programos. Idėjų, kurios ten buvo iškeltos, ambicijų, tikslų ir pasiryžimo keisti kai kuriuos dalykus, kurie ilgą laiką nebuvo keičiami.
– Kaip frakcijoje yra iš tiesų? Girdime daug kalbų ir apie skilimus.
– Aš tikrai nesiskundžiu, mes pakankamai konstruktyviai diskutuojame, nepavadinčiau to diktatūra. Mesti, išeiti visada yra lengviau negu ieškoti bendrų sprendimų.
– Jūs esate jaunas žmogus. Išvažiuoti su draugais, pabūti prie jūros – jums, turinčiai tokį statusą, ne viskas ir galima?
– Mano gyvenimas per daug nepasikeitė. Ir dabar mes einam su draugais, susitinkame kavinėse, važiuojam prie jūros, į gamtą. Mano elgesys pernelyg nepasikeitė. Aš suprantu, kad esu viešas žmogus, labiau stebima, turiu atsakingai elgtis, bet aš ir iki šiol buvau atsakinga ir tikrai nebijau nei lauko kavinėje taurės vyno išgerti prie vakarienės, nei nueiti į vakarėlį. Elgiuosi lygiai taip pat, kaip elgiausi anksčiau. Būdama jauna aš galiu kai kuriuos standartus truputėlį laužyti ir nebūtinai suvaržyti savęs standartine politiko kauke. Atvirkščiai. Kuo elgsiesi natūraliau, tuo pačiam bus lengviau. Sutapatinti save su politiniu gyvenimu nėra labai sveika. Tu turi atskirti, kas yra tavo darbas, o kas yra tavo asmeninis gyvenimas. Tu turi ir pailsėti, skirti laiko savo šeimai, pomėgiams. Gali pasidaryti per sunku, jeigu visiškai save sutapatinsi su Seimu. Be Seimo narės aš kartais esu paprastas Lietuvos pilietis.
– Dėmesys į Seimo narius yra padidintas. Jiems galioja kitokie reikalavimai ar elgesio taisyklės. Kaip buvo vienai jūsų frakcijos narei – nepasižiūrėjo savo „Facebook“, kokios buvo nuotraukos ir jos buvo paskelbtos viešai, kaip ji vakarėlyje ant ragų kabo.
– Tikriausiai taip, bet labai džiaugiuosi, kad per 2 metus neatsirado jokios skandalingos informacijos. Koks buvau žmogus, toks ir esu. Seimo nariai irgi nori atsipalaiduoti, net jei vakarėlyje kažkas nufotografuos – nemanau, kad tai reikia sureikšminti. Tu negali savęs sutapatinti su savo darbu. Per 2 metus mano įvaizdis liko toks, koks ir buvo. Labai džiaugiuosi.
– Kaip viskas atrodė, kai jūs atėjote? Labai sunku buvo?
– Seime lankiausi ne vieną kartą ir prieš tai. Būtų sunkiau, jei būčiau atėjusi iš visiškai kitos srities, nebūčiau studijavusi politikos mokslų, su Užsienio reikalų ministerija, nevyriausybinėmis organizacijomis dirbusi. Supratimo, kas vyksta Seime, kas dirba Seime, kaip jis veikia, tikrai buvo. Kai atsisėdi į Seimo nario kėdę, tikrai jaučiasi skirtumas. Tu pajauti, kokią didelę atsakomybę neši. Tu nebesi stebėtojas iš šono. Tu esi atsakingas už visa tai, kas vyksta. Ne tik už savo balsą, bet tenka ir komentuoti, kalbėti visus procesus, kurie nėra labai lengvi. Priimti, kad dabar tampi gerokai labiau atsakingas nei buvai bet kada iki šiol, buvo sunki užduotis, bet man atrodo, kad su ja susitvarkiau. Tikrai džiaugiuosi, kad Seimo kanceliarijoje dirba labai daug darbuotojų, kurie yra pasiruošę padėti tau, kaip naujokui, suprasti, kas turi būti procedūriškai. Nepaisant to, kad aš sakau, kad mes per daug dėmesio kreipiame į pačias procedūras, negu į rezultatą, suprasti, kaip veikia valstybė, tikrai reikia. Tai nėra tas pats, kas valdyti įmonę ar dirbti versle. Tai yra šiek tiek kitokie procesai. Iš pradžių atrodė, kad bus sunku ir buvo sunku, bet šiandien jaučiuosi tikrai gerokai labiau atsipalaidavusi ir pasitikinti savimi. Gavau ir naujų atsakomybių. Tai parodo, kad mano kolegos pasitiki manimi iš įvairių partijų. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos parlamentinėje asamblėjoje turime delegaciją, aš tapau jos vadove. Manau, tai jau ženklas, kad manimi kolegos pasitiki. Taip pat ir Ekonomikos komitete pakomitetyje esu pirmininkė. Tai naujos atsakomybės, naujo potyriai, žmonės. Anksčiau galvojau, kad 4 metai Seime yra tikrai labai ilgas laiko tarpas, bet čia viskas keičiasi greitai, darbai ir temos yra vis naujos. Nuobodžiauti tikrai netenka.
– Yra dalykų, kurie jus erzina?
– Kaip ir kiekviename darbe, kartais norisi būti labiau atsakingam už savo laiko planavimą. Tu ne visada gali nuspėti, kaip pasisuks tavo diena ar savaitė. Mes kartais turime nenumatytų posėdžių ar kartais dalykai dubliuojasi, vyksta vienu metu. Atrodo, nors persiplėšk, nes svarbu būti ir ten, ir ten. Ta skuba yra vienas iš tokių dalykų, kuris man nelabai patinka. Jei galėtume truputėlį ramiau, atsakingiau, padaryti mažiau, bet kokybiškiau, nuo to visiems būtų geriau.
– Kokia atmosfera yra Seime? Darbe žmonės susidraugauja, po darbo eina išgerti arbatos ar ko nors stipriau, būna darbiniai vakarėliai. O kaip yra Seime?
– Čia gyvenimas ne visai toks, kaip įmonėje, bet panašus. Mes tikrai pasišnekame, papietaujam kartu, pavakarojam, bendraujame ne tik frakcijų viduje, bet ir tarp partijų. Labai džiaugiuosi, kad dažnai galime padiskutuoti apie aktualijas, bet nesusiginčyti ir nesusipykti, nepaisant to, kad gali būti visai skirtingos nuomonės. Apsikeisti nuomonėmis yra labai svarbu. Priklauso nuo to, kas yra darbotvarkėje, tokia ir atmosfera. Jeigu mes diskutuojame apie mokesčių reformą, atmosfera tikrai yra įkaitusi. Bet nėra taip, kad tu nesisveikintum su kažkuo, kas prieš tai nebalsavo už tavo pateiktą įstatymo projektą. Reikia palaikyti normalius, sveikus santykius. Draugaujam, bendraujam, pasiginčijam. Dėl kai kurių dalykų sutariam, dėl kitų nesutariam.
– Jūs visiškai nenusivylusi šia institucija?
– Ne. Aš turiu labai daug vilčių šia institucija. Čia dar labai daug ką galima ir reikia padaryti. Labai gaila, kad aš negaliu pasakyti 3 dalykų, ką Seimas turėtų padaryti, kad staiga įvaizdis pakiltų. Per ilgus metus jis formavosi, dabar tikrai užtruks, kol pasikeis. Bet čia vyksta ir labai gerų dalykų. Kokybiškos diskusijos, priimami kokybiški, geri sprendimai. Bet tai priklauso ir nuo to, ką mes patys iškomunikuojam ir kaip mus parodo.
– Suprantu, kad laisvo laiko atsipalaidavimui po darbų lieka. O meilei laisvo laiko lieka?
– Lieka. Aš labai džiaugiuosi, kad prieš tapdama politike, jau buvau sukūrusi santykius. Nors dabar jiems laiko lieka šiek tiek mažiau, mano antra pusė yra labai supratinga ir palaiko mane. Tikriausiai jeigu aš būčiau tapusi politike, neturėdama antros pusės, aš jos ir dabar neturėčiau. Laiko užmegzti naujus santykius kažin ar būtų pakankamai. Bet aš turiu palaikymą ir tikiuosi, kad artimiausiu metu sukursime šeimą ir nebus problema derinti politiką ir šeimą. Lygiai taip pat, kaip dažnai kalbame, kaip suderinti savo karjerą. Bus galimybė man pačiai savo kailiu išbandyti, ką gi tai reiškia.
„Vasara tiesiogiai“ – nuo pirmadienio iki ketvirtadienio 16.30 ir 20.30 val. per „Lietuvos ryto“ TV.
