Kalbėdama su „Lietuvos ryto“ žurnalistu palangiškė B.Navickaitė tvirtino, kad P.Gražulio teiginiai apie lošimą laužti iš piršto, ir sakė, kad ne pirmą kartą ją viešai šmeižiančiam politikui už savo žodžius gali tekti atsakyti teisme.
Tiesa, B.Navickaitė nepaneigė, kad lankėsi kazino, ir tarsi apsidrausdama pridūrė, jog suaugusiam žmogui tai daryti nėra uždrausta.
Šią savaitę P.Gražulis moterį viešai apkaltino, jog su draugais kazino ji yra pralošusi ne vieną namą.
Į tai sureagavusi B.Navickaitė savo paskyroje „Facebook“ socialiniame tinkle parašė, kad niekada nebuvo lošiantis žmogus ir niekada nestačiusi didelių sumų: „Mano pajamos neleistų pralošinėti namų. Aš tiesiog tiek neuždirbu.“
Ar B.Navickaitė tikrai buvo dažna kazino lankytoja, bene geriausiai gali pasakyti jos buvęs draugas, Palangoje žinomas prekiautojas rūkytomis žuvimis 50 metų Vytautas Mockevičius.
Prieš susitikdama su P.Gražuliu ši palangiškė su V.Mockevičiumi draugavo ir kartu gyveno aštuonerius metus.
„Per tą laiką, kol buvome drauge, ji kazino yra buvusi tiktai du kartus. Ir tai labiau palaikyti man kompanijos“, – tvirtino buvęs B.Navickaitės draugas.
V.Mockevičius įsitikinęs, jog Birutė politikui negalėjo girtis pralošusi namus, nes to tikrai nebuvo. Juodu susipažino, kai jai buvo vos 20 metų. Vyras ją ir įtraukė į prekybos rūkytomis žuvimis verslą.
„Kokie čia gali būti uždarbiai. Pragyvenimui užtenka ir gerai“, – sakė palangiškis.
Pagarsėjęs kaip žodžio kišenėje neieškantis žmogus V.Mockevičius pasigyrė, kad jei ne jis, šios istorijos išvis nebūtų buvę – B.Navickaitė su P.Gražuliu nebūtų susitikusi, nebūtų buvę nei jų meilės, nei bendro vaiko.
– Papasakokite, kaip juodu susipažino? – „Lietuvos rytas“ paklausė V.Mockevičiaus.
– Prieš metus birželio 2 dieną Birutė man paskambino norėdama pasiguosti, kad išsiskyrė su tokiu Andriumi iš Šiaulių, su kuriuo ji buvo pradėjusi susitikinėti po manęs.
Nutraukę draugystę mes iki šiol su Birute dažnai susiskambiname, draugiškai pasikalbame.
Supratęs, kad ji yra prastos nuotaikos, vakare atvažiavau į prekybos kioską J.Basanavičiaus gatvės gale, prie Jūratės ir Kastyčio skvero, kur tuomet Birutė nuomojosi prekybos vietą. Atsivežiau moldaviško vyno.
Žmonių mažai, prekybos nėra. Sėdime, po truputį gurkšnojame.
Staiga matau – gatve pro šalį žingsniuoja P.Gražulis. Jį pamatęs atsistojau ir šūktelėjau: „Petrai, sveiki! Užeikite žuvų.“
Jei būčiau patylėjęs ar tuo metu jo nepastebėjęs, P.Gražulis būtų ėjęs ir nuėjęs savo keliais.
– O kaip šitaip pašauktas Seimo narys sureagavo?
– Normaliai. Galbūt jis pripratęs prie to. Priėjo, pradėjau siūlyti įvairių žuvų. Birutė tuo metu tylėjo.
Įsikalbėjus paaiškėjo, kad jis nori skumbrės, bet šviežiai išrūkytos, ką tik iš rūkyklos. Tuomet mes pasišovėme jį nuvežti iki rūkyklos.
Birutė uždarė kioską ir kartu su P.Gražuliu nuėjo jo automobilio link, o aš dar turėjau pasiimti draugę Violetą.
Iki rūkyklos Birutė važiavo mašinoje su P.Gražuliu, o mes iš paskos savo automobiliu.
Nuvažiavus Petrą pavaišinau – nupirkau vieną skumbrę, o aš pasiėmiau keletą dėžių rūkytų žuvų savo prekybai.
– B.Navickaitė pasakojo, kad tą vakarą praleidote visi kartu jos namuose. Kaip ten atsidūrėte?
– Po kokios valandos man paskambino Birutė ir pakvietė prie jų prisijungti. Su Violeta pasiėmėme karšį ir nuvažiavome pas ją į namus, tačiau jų dar nebuvo.
Pasirodo, P.Gražulis su Birute užtruko prekybos centre.
Vėliau grįžusi namo ji pasakojo, kad tą vakarą P.Gražulis kažkur buvo pametęs savo banko kortelę, todėl už pirkinius, gėrimus sumokėjo ji.
Nemanau, kad Petras pamelavo nenorėdamas mokėti parduotuvėje, nes mums girdint skambino į banką, prašė užblokuoti kortelę.
– Galbūt prisimenate, ką veikėte tą vakarą, apie ką kalbėjotės?
– Plepėjome apie šį bei tą. Birutė su gitara dainavo savo kūrybos dainas. Ypač man patinka ta: „Nenusimink, viskas bus gerai/Jei tu tiki, jei nebijai.“ Aš manau, ji taip elgiasi ir gyvenime.
– O kaip elgėsi P.Gražulis ir B.Navickaitė?
– Aš nežinau, apie ką jie kalbėjosi važiuodami automobiliu. Bet namie buvo galima suprasti, kad tarp jų įsižiebė kibirkštėlė.
Tą vakarą P.Gražulis kalbėjo nedaug, bet jei ką sakė, tai tik Birutei.
Būtent jai tą vakarą pasiūlė važiuoti į Klaipėdoje vykusį džiazo festivalį.
– Bet kaip jis ruošėsi važiuoti – juk vakarojote su alkoholiniais gėrimais?
– Niekas daug negėrė. Petras – tik taurelę „Torres“ brendžio. Aš – irgi nedaug, nes turėjau važiuoti. Po poros valandų aš su drauge išėjau, o P.Gražulis liko.
Kai mes pakilome, P.Gražulis liko sėdėti lyg niekur nieko. Jokių užuominų apie išėjimą jam nedavė ir Birutė. Manau, dėl bendros nakvynės jie jau buvo nusprendę dar važiuodami.
– Kaip sužinojote, kad P.Gražulis nakvojo pas Birutę?
– Kitą dieną ji pati man pasisakė. Vėliau, kai įsikalbėjome, kaip mums atskirai sekasi gyventi, Birutė pasigyrė, kad taip pat suėjo su žmogumi. Buvo aišku, kad tai – Petras.
Aš apie jų romaną visą tą laiką tylėjau, nes supratau, kad tai – jųdviejų reikalas.
Rudenį Birutė man pasisakė, kad laukiasi. Tai pranešė su kažkokiu džiugesiu ir nuostaba.
– O jūs pats nenustebote? Juk aštuonerius metus gyvenote kartu ir vaikų nesusilaukėte.
– Aš nežinau dėl kieno kaltės taip įvyko. Sakyčiau, kad dėl mano, tačiau turiu dukrą, kuriai jau 24 metai. Sunku paaiškinti, kodėl su manimi Birutė vaikų nesusilaukė, o nuo Petro iš karto pastojo. Gamta diktuoja savaip, nieko nepadarysi.
– Gal dėl to, kad nesugyvenote vaikų ir išsiskyrėte?
– Kad ne! Vaikai gal ir niekuo dėti. Sakyčiau, nesutapo charakteriai. Birutė yra nuostabi moteris. Tačiau kartais pernelyg pasiduoda emocijoms, yra karštakošė. Užtat sąžininga. Pasakys į akis tiesiai, nemeluos.
– Ar po to bendro vakaro nebuvote su P.Gražuliu susitikę dar kartą?
– Daugiau nebesimatėme. Birutė su P.Gražuliu kartu laikėsi dar keletą mėnesių, tačiau viešai niekur nesirodydavo.
– Turėjote progą su P.Gražuliu pabendrauti neoficialiai. Kitaip tariant, prie butelio. Kokį įspūdį susidarėte apie šį politiką?
– Man jis patinka. Rėžia apie viską tiesiai, tačiau santykiuose su Birute padarė klaidą. Ji tyliai būtų auginusi tą vaikelį ir niekas nieko nebūtų suuodęs iki šiol. Nebūtų kilę jokio skandalo.
Bet jis leido sau įžeisti Birutės vaiką. Motina, suprantama, jį puolė ginti kaip liūtė.
– Tačiau P.Gražulis paniekinančių epitetų negaili ir pačiai B.Navickaitei. Kad ir dėl to, jog ji esą turėjusi daug vyrų ir jį suviliojusi iš išskaičiavimo.
– Nesąmonės. P.Gražulis taip šneka, nes dėl šio skandalo nori būti dėmesio centre ir išlikti teigiamas herojus.
Negi jis įsivaizduoja, kad 31 metų moteris iki šiol turėjo būti vieniša?
Ji ilgokai gyveno su manimi, mėgino kurti santykius su kitu, įsimylėjo P.Gražulį.
Na, savaitgaliais poilsiaujant kavinėje pašokdavo su vienu, kitu, sulaukdavo ir apkalbų. Ar dėl to būtų galima kurią nors apkaltinti palaidu gyvenimu? O dėl suviliojimo... Dar klausimas, kas kam pirma susuko galvą.
P.Gražuliui atkirto „Facebook“ paskyroje
Reaguodama į naujausius P.Gražulio kaltinimus dėl lošimo kazino B.Navickaitė savo „Facebook“ paskyroje politiką apkaltino melu: „Labai nevyriška vaidinti auką po to, kai pats mane suviliojo, keliais ėjo, ant rankų nešiojo ir tyčia nesisaugojo tikindamas, kad mums reikia vaikučio. Mylėjau jį be ribų ir tikėjau žmogumi. Bet dabar nemanau, kad tokios moralės žmogus galėtų duoti ką nors gero savo vaikui.
Kad anksčiau ilgai negalėjau susilaukti vaiko, jam pasakiau tik tada, kai jis pareikalavo „susitvarkyti“ su kūdikiu. Maniau, kad susipras, kiek man yra svarbus šis vaikutis. Jis vis dar neapsilankė ne dėl to, kad nenori matyti manęs, o dėl to, kad nenori matyti dukrytės. Nėra jokių kliūčių ją aplankyti mums nesusitinkant.
Bet šiam žmogui dabar juk atostogos. Nėra kada. Reikia į Odesą nuvažiuoti ir šiaip pakeliauti. O dėl jo tariamo nusivylimo moterimis tiesiai šviesiai sakau – mane pasiekė gandai, kad dar prieš kelias dienas jis važiavo į pirtį Latvijos link su draugu ir merginomis. Šiais gandais aš linkusi tikėti, nes kai buvome kartu, jis mėgo važinėtis į pirtis ir sodybas.
Tarp mūsų buvo normali dviejų žmonių draugystė, o ne vienos dienos nuotykis, kaip yra pateikta. Žmogus meluoja ir neraudonuoja. Meluoja man, meluoja merginoms, meluoja visai Lietuvai.“
